Elektrėnų ligoninė: nuo praeities fotokronikoje iki e-sveikatos

Gražina Radzvilavičiūtė

Jubiliejiniams metams praėjus atėjo laikas, kai elektrėniečiai vis dažniau atsisuka į savo miesto istoriją. Ką tik atšvęstas Elektrėnų mokyklos jubiliejus privertė dairytis ir į kitas įstaigas, be kurių neprabėga nė vieno elektrėniečio gyvenimas.

Ypač svarbu užfiksuoti Elektrėnų ligoninės istoriją: be jos elektrėniečiai negali, o ir pati ligoninė, nors ir mėtyta vėtyta, sveikatos reformų vingiuose išliko ir sustiprėjo. Laimei, Elektrėnų ligoninės istorija nuo pat atidarymo yra fiksuojama nuotraukose ir laikraščių iškarpose: 1965-1978 m. dokumentai sugulė į tris storus nuotraukų albumus.

Prasidėjus elektrinės statybai 1960 m. vasarą, statybų teritorijoje buvo sukaltas medinis pastatėlis, pavadintas sveikatos punktu.  Čia dirbti buvo atkelta dvidešimtmetė felčerė – akušerė, pirmoji Elektrėnų medikė Stanislava Kacevičienė. Tačiau pirmasis ligoninės fotokronikos albumas prasideda žodžiais: „Mūsų ligoninė atidaryta 1965 m. rugsėjo 22 dieną. Čia pradėjo darbą jauni specialistai ir prityrę gydytojai.“ Nors Elektrėnų ligoninė pirmąją naujagimę Loretą Ambrazevičiūtę šiame pasaulyje pasitiko anksčiau – rugsėjo 7 d.
Pirmuosiuose albumo puslapiuose įamžinti ne tik gydytojai, bet ir kiti ligoninės darbuotojai, be kurių apsieiti neįmanoma: skalbyklos darbuotojos, virėjos, sanitarės, medicinos seserys. Užfiksuota vaikų ligų, terapinio, infekcinio, akušerinio, chirurginio skyriaus, rentgeno kabineto kasdienybė, atsisveikinimai su išvykstančiais medikais, jų jubiliejai.
Ligoninė turėjo savo chorą, švęsdavo Vaikų gynimo dieną, rengdavo donoro dienas, kulinarinių gaminių parodas, kuriose medikės demonstruodavo kulinarinį meistriškumą.
Pastaraisiais metais medikės laikosi gražios tradicijos: kuria kalėdines puokštes, kurias fotografuoja, o nuotraukas su nuoširdžiausiais linkėjimais siunčia vietoj kalėdinių atvirukų.

Ligoninė Elektrėnuose augo, atsirado ir kitų elektrėniečių sveikata besirūpinančių įstaigų:  štai 1973 m., taip pat rugsėjį, duris atvėrė gamybinė vaistinė. Keitėsi ir medikų kolektyvas, nors dirba ir veteranų, tokių kaip Elektrėnų ligoninės simboliu vadinama S. Kacevičienė.
Bene sunkiausiu ligoninės gyvavimo laikotarpiu vyr. gydytoja Laimutė Matkevičienė ir vyr. gydytojos pavaduotojas Edmundas Niparavičius vadina prieš dešimtmetį įvykusią decentralizaciją, kai kartu su Elektrėnų savivalda nuo Trakų atsiskyrė ir ligoninė. Tuomet, kaip sakė E. Niparavičius, ligoninė liko „biedna, basa“, mat mums Trakų ligoninė paliko viską, ką turėjo prasčiausia.
2004 m. pradėtas įgyvendinti projektas „VšĮ Elektrėnų ligoninės pastato kapitalinis remontas“, pasikeitė viso  pastatų komplekso – pradedant vaistine, baigiant ligonine – išorė: apšiltintos ir spalvingai nudažytos sienos, pakeisti langai, stogo danga.
Dabar Elektrėnų ligoninei aplinkinių ligoninių vadovai ir medikai gali nebent pavydėti. Baigiantis 2009 m. Elektrėnų ligoninės priėmimo skyrius įsikūrė naujose patalpose, jame įrengti gydytojų specialistų kabinetai, neįgaliesiems įrengtos visos techninės pagalbinės priemonės. Įsigyta ir naujos medicininės įrangos. O svarbiausia, kad Elektrėnų ligoninėje išliko  chirurgijos  ir reanimacijos skyriai. Tuo metu kitose aplinkinių savivaldybių ligoninėse minėtus skyrius teko uždaryti, o tai labai skaudžiai paveikė ne tik pacientus, bet ir medikus.
Kaip sakė vyr. gydytoja L. Matkevičienė, vykdomi projektai padėjo ligoninei išlikti reformų vingiuose ir stiprėti: 2004-2008 m. ligoninės specialistai dalyvavo projekte „Rytų ir pietryčių Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirštamumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų mažinimas modernizuojant ir optimizuojant sveikatos priežiūros sistemos infrastruktūrą bei teikiamas paslaugas“, buvo vykdomos sveikatinimo programos „Sveiko vaiko kambarys“, „Širdies, kraujagyslių ligų ankstyva rizikos faktorių diagnostika“ ir kt.

Ypač sveikatos apsaugos reformomis nepatenkinti ligoninės lankytojai – pacientai. Eilės prie gydytojų kabinetų – populiari ne tik virtuvinių pokalbių, bet ir praėjusios rinkiminės agitacijos tema. Ne viena partija žadėjo trumpinti laukimo laiką, kiti – išvis naikinti turtingą istoriją turinčią Elektrėnų ligoninę.
Tačiau dabar veikianti sistema veikia efektyviai. Kaip sako E. Niparavičius, kiekvienas dirba savo darbą: „Pirmojo, antrojo ir trečiojo lygio gydytojai – kiekvienas turi savo segmentą, peršokti iš vieno į kitą – neįmanoma. Jei žmogų ištiko infarktas, jis atvežamas į Elektrėnų ligoninės skubios pagalbos skyrių, jam čia yra suleidžiami kraują skystinantys vaistai. Susisiekiama su kardiologine reanimacija. Jie atsiunčia reanimobilį ir išsiveža ligonį. Ligoniui šuntuojamos, plečiamos kraujagyslės, atliekamos kitos procedūros. Tada ligonis grįžta į ligoninę, o vėliau keliauja į reabilitaciją. Svarbiausią pagalbą jis gauna laiku – skystinančius vaistus reikia suleisti kuo greičiau, negalima veltui praleisti pirmosios – auksinės – valandos. Šitas mechanizmas veikia kaip laikrodukas.“
O taip pacientų nepasitenkinimą keliančios eilės atsiranda ir dėl tokių priežasčių, kurios nuo ligoninės gydytojų nepriklauso, pavyzdžiui, nepakankamo ligonių ištyrimo kitose grandyse. Eilės atsiranda ir dėl netolygaus gydytojų pasiskirstymo.

Bendras gydytojų skaičius Lietuvoje yra didelis, bet dauguma jų dirba didžiųjų miestų gydymo įstaigose, mažiau – nedideliuose miestuose. Žinoma, įgyvendinus Europos Sąjungos lėšomis remiamą projektą, atsiranda daugiau medikų, norinčių dirbti Elektrėnuose.
Vyr. gydytoja L. Matkevičienė nepraleidžia progos pagirti medikų kolektyvo, kuris, palyginus su periferijoje veikiančiomis medicinos įstaigomis, yra jaunas – amžiaus vidurkis yra apie 50 m. Todėl gydytoja Elektrėnų ligoninėje dirbančius medikus juokaudama vadina brandžiu jaunimu.
Neseniai planinį patikrinimą ligoninėje atlikusi Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos didesnių pažeidimų nerado – ligoninė atitinka visus teisės aktų reikalavimus. Be to, ligoninės vadovai yra pasirengę išklausyti visus pasiūlymus: kad tik jie būtų naudingi elektrėniečiams.
O kad jau visas viešasis sektorius kraustosi į internetą – kalbame apie e-demokratiją, e-švietimą ir kt. – ir ligoninėje šįmet pradėtas įgyvendinti projektas „Elektroninės sveikatos paslaugos savivaldybėje“. Tai ne tik sutrumpins pacientų laukimo laiką, bet ir pagerins sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą.
Tačiau svarbiausia, jog medikus dirbti čia vilioja darnus kolektyvas, efektyvus bendradarbiavimas su steigėja – Elektrėnų savivaldybės taryba.