Ta proga trumpai peržvelkime bibliotekos gyvavimo kelią.
Įkūrimas
1962 metais įkūrus Elektrėnų gyvenvietę, buvo pradėti statyti kultūros namai, parduotuvės, ligoninė, paštas. Čia gyventi ir dirbti atvyko daug jaunų išsilavinusių žmonių, todėl netrukus atsirado ir bibliotekos poreikis. 1967 m. rugsėjo 1 d. Trakų rajono kultūros skyriaus vedėjo įsakymu bibliotekininke Elektrėnuose paskirta Vanda Petrauskaitė, o rugsėjo 12 d. – bibliotekos vedėja paskirta Julija Navickaitė. Po poros mėnesių, lapkritį, bibliotekai skiriamos vieno kambario (33 kv. m) patalpos buvusiame Elektrėnų pašto pastate (tuo metu buvusioje Komjaunimo, dabar – Rungos gatvėje). Biblioteka įsigijo 8 lentynas, 3 stalus, 8 kėdes, 1 katalogų spintą, radiolą. Pradėtas komplektuoti naujos bibliotekos fondas: iš Respublikinio bibliotekų kolektoriaus gauta 479 egz., iš Vilniaus A. Mickevičiaus viešosios bibliotekos – 442 egz., iš Trakų r. bibliotekos – 129 egz., Karapolio k. bibliotekos Trakų r. – 221 egz., metų pabaigoje bibliotekoje buvo 1271 egz.
1968 m. vasario 1 d. Elektrėnų bibliotekoje pradėta aptarnauti skaitytojus. Lietuvos VRE profsąjunginės bibliotekos bibliotekininkė L. Tarakevič tapo pirmąja bibliotekos skaitytoja.
Plėtra
1971–1974 m. bibliotekoje buvo sukaupta per 10 070 egz. knygų, užregistruoti 1176 skaitytojai, tad biblioteka sunkiai tilpo mažose patalpose. 1976 m. biblioteka persikelia į dvigubai erdvesnes patalpas (80 kv. m) tame pačiame pastate, įsteigiamas Vaikų literatūros skyrius, kur su vaikais pradeda dirbti Genė Dapkevičienė. Bibliotekoje sukaupta jau 16 405 egz. knygų, skaitytojų padaugėja daugiau kaip tūkstančiu, pradėta teminė kartoteka, parengta teminė poezijos kartoteka suaugusiems ir vaikams, iš spaudos renkama kraštotyrinė medžiaga.
1986 m. biblioteka aptarnavo jau beveik 3000 skaitytojų, todėl persikėlė į 220 kv. m patalpas bendrabutyje (dabar Rungos g.). Šešiuose kambariuose buvo išgriautos pertvaros, suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimui ir Vaikų skyriui skirta po 70 kv. m ploto, skaityklai ir leidinių saugyklai – po 40 kv. m.
Nors tuo metu Elektrėnuose veikė Lietuvos VRE profsąjunginė, klinikų, Sanatorinės vaikų mokyklos, profesinės technikos mokyklos bei trijų vidurinių mokyklų bibliotekos, tačiau miesto bibliotekoje buvo aptarnaujama beveik 17 proc. gyventojų, čia organizuojami susitikimai su rašytojais, kritikais, aktoriais, redaktoriais, vyko naujų knygų pristatymai, rašytojų jubiliejai, bibliotekoje kaupiamas kraštotyrinis literatūros fondas, pildoma kartoteka „Elektrėnų spaudoje“, rašomas bibliotekos metraštis.
Atgimimas
1989 m. šalyje prasidėjo Atgimimo metai, o bibliotekoje prasidėjo knygų, sovietmečiu išimtų iš knygų lentynų, grąžinimas skaitytojams, Elektrėnų biblioteka gavo knygų iš JAV, išleistų Lietuvoje 1900–1946 m., kolekciją. Renginiai bibliotekoje skiriami tautinės kultūros tradicijoms, kalbai, istorijai puoselėti. Ir toliau vyko susitikimai su rašytojais, apsilankė J. Aputis, A. Lukša, R. Kašauskas, G. Astrauskas, A. Laucius, literatūros kritikas A. Zalatorius ir kiti. 1989 m. Elektrėnų biblioteka dalyvavo respublikinėje apžiūroje „Rajoninio pavaldumo miestų bibliotekų veikla“ ir Vilniaus zonoje laimėjo 1-ąją, o visoje Lietuvoje 2-ąją vietą.
Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dėl sunkios ekonominės situacijos šalyje daugelio bibliotekų fondai skurdo, Elektrėnų bibliotekoje knygų sumažėjo 1041 egz., tačiau skaitytojams toliau organizuojami renginiai, literatūros parodos. 1995 m. dėl padidėjusios patalpų nuomos mokesčio, bibliotekai grėsė netekti dalies patalpų, tačiau tuometinio Lietuvos elektrinės direktoriaus Prano Noreikos dėka biblioteka išliko tose pačiose patalpose.
1998 m. biblioteka toliau gražinama: naujai apipavidalintas bibliotekos fondas, atnaujinti ir suredaguoti abėcėlinis ir sisteminis katalogai, Vaikų literatūros skyriaus fondas išdėstytas pagal skaitytojų amžiaus grupes, skyrių puošė „Darbelių medis“, savo „lapus“ – vaikų rankdarbius – keičiantis pagal sezonus. Vaikų skyriuje pastatytas akvariumas. Mažųjų skyriuje stovinčiame namelyje, kurį pagamino elektrėniškis B. Gančierius, buvo galima pasiklausyti radiofonizuotų pasakų (biblioteka turėjo juostinį magnetofoną su ausinėmis, vaikai susėdę ratu galėjo klausytis pasakų įrašų).
2000 m. įsikūrus Elektrėnų savivaldybei Elektrėnų miesto biblioteka, priklausiusi Trakų rajono viešajai bibliotekai, tapo Elektrėnų savivaldybės viešąja biblioteka su Vievio miesto ir 10 kaimo filialų. Prasidėjo naujas bibliotekos veiklos etapas.
Pertvarka
2000 metais įkūrus Elektrėnų savivaldybę įkurta ir savivaldybės viešoji biblioteka (ESVB). Prie bibliotekos kuriam laikui buvo prijungtas Literatūros ir meno muziejus, veikęs „Ąžuolyno“ vidurinėje mokykloje, tad 2001 m. prie bibliotekos ėmė burtis literatai. 2003 metų gruodžio 17 d. Elektrėnų savivaldybės tarybos sprendimu muziejus tapo savarankiška įstaiga, tačiau abi įstaigos tęsia bendradarbiavimą – vyksta bendri renginiai, organizuojami susitikimai su rašytojais.
Bibliotekos statybos
2006 m. balandžio 28 d. Kultūros ministerijoje įvykusiose 2005 m. bibliotekininko konkurso laureatų apdovanojimų iškilmėse tarp geriausiųjų bibliotekininkų apdovanota ir Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė G. Dapkevičienė. Jai įteikta premija už puikią bibliotekinę ir 40 metų profesinę veiklą, už Elektrėnų savivaldybės bibliotekų modernizavimą ir informacinių technologijų diegimą, paslaugų vartotojams plėtrą, tradicijų gaivinimą ir puoselėjimą, visuomenės pripažintą bei vartotojų įvertintą aukštą bibliotekos teikiamą paslaugų lygį.
Naujame pastate
Nuo 2003 metų šalyje buvo vykdoma ne statybos, o bibliotekų renovacijos programa, Elektrėnuose nuspręsta statyti priestatą prie Elektrėnų kultūros centro. Naujos bibliotekos Elektrėnuose būtinai reikėjo.
2004 m. spalio 4 d. buvo padėtas bibliotekos priestato kertinis akmuo, bibliotekos techninį projektą parengė UAB „JAS“ iš Kauno, projekto vadovas – V. Juozaitis, architektas – elektrėnietis M. Rašimas. Statybos darbai pradėti 2004 m., o baigti 2007 m. birželio 30 d. Naujojo bibliotekos pastato pirmajame aukšte įrengta 160 vietų konferencijos salė, periodikos bei interneto skaityklos suaugusiems, antrajame – Vaikų literatūros skyrius su kompiuterių sale bei Suaugusiųjų skaitytojų aptarnavimo skyriumi, trečiajame aukšte įrengtos meno ir užsienio kalbų skaityklos, taip pat yra Spaudinių komplektavimo skyrius bei dirba bibliotekos administracija.
2007 m. gegužės 4 d., prieš atveriant duris naujai bibliotekai, suorganizuota pirmoji knygų mugė, kurioje dalyvavo per 10 leidyklų, knygynas „Sintija“, Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas bei Bibliotekų kolektorius.
Kraustymasis į naują pastatą truko kelis mėnesius: birželio mėnesiais knygos buvo rišamos, spaudiniai pakuojami, liepos mėnesį per keturias dienas buvo pervežti spaudiniai ir kompiuterinė technika, likusius daiktus bibliotekos darbuotojai gabeno savo automobiliais, negailėdami nei laiko, nei jėgų. Senojoje bibliotekoje buvę baldai perduoti filialams. Naujojoje bibliotekoje trūko kompiuterių, ryšio priemonių, net lentynų knygoms. Tačiau veiklių bibliotekos darbuotojų dėka visi trūkumai pašalinti ir rugsėjo 11 d. biblioteka iškilmingai atidaryta, o rugsėjo 12 d. bibliotekoje apsilankė pirmieji 300 skaitytojų.
Įsigalint informacinėms technologijoms, Elektrėnų biblioteka sparčiai keitėsi, tačiau informacinės technologijos neužgožė noro skaityti knygas, bibliotekos lankytojai ir toliau domisi laikraščiais ir žurnalais, lankosi kultūriniuose renginiuose.
Informacija parengta pagal knygą „Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos istorija“
Biblioteka šiandien
55 metų jubiliejų savivaldybės viešoji biblioteka švenčia atsinaujinusi: ilgametę direktorę Genovaitę Dapkevičienę pakeitė jaunas energingas į Elektrėnus iš Vilniaus gyventi atsikėlęs dr. Rokas Gulbinas. Naujasis direktorius atnaujino bibliotekos personalą ir darbo pobūdį.
Darbo veiklos ataskaitą savivaldybės taryboje pristatydamas direktorius pažymėjo, kad socialinės atsakomybės principų taikymas bibliotekos veikloje padeda gerinti organizacijos veiklą, stiprinti jos reputaciją, sukurti ir palaikyti tamprius ryšius su klientais ir steigėjais. Socialiai atsakinga organizacijos veikla stiprina darbuotojų savigarbą, pasitikėjimą, moralę, didina jų motyvaciją, padeda pritraukti, motyvuoti ir išsaugoti darbuotojus.
Direktorius sako, kad imasi iniciatyvos vartotojams šviesti ir ugdyti: rengia ekskursijas, pristatymus, organizuoja pristatomuosius renginius ir kt.
Biblioteka pastebimai siekia kurti naudą bendruomenei įvairiomis iniciatyvomis: ugdyti įgūdžius, organizuoja gerovės programas (neformalų suaugusiųjų švietimą), įgyvendina bendruomenės švietimui skirtus projektus ir kt.
Dabar bibliotekos veikla – knygų keitimas – nėra pagrindinė, čia žmonės renkasi į renginius, edukacinius užsiėmimus, susitikimus, parodas, o dažnai ir pabendrauti su visada gerai nusiteikusiomis bibliotekininkėmis. Bibliotekoje nuolatos pilna vaikų ir jaunimo. Pastaraisiais metais bibliotekoje organizuojama stovykla „Atostogauk, kurk, pramogauk bibliotekoje“.
Red. inf.