Julija Kirkilienė
Elektrėnų ligoninei jau tris mėnesius vadovauja naujasis direktorius, farmacijos mokslų daktaras Žydrūnas Martinėnas. Nors elektrėniškiams naujasis direktorius mažai pažįstamas, bet jis elektrėniškiu save laiko nuo 1984 metų. Baigęs Kauno medicinos institute Farmacijos fakultetą jaunasis vaistininkas buvo paskirtas dirbti į Trakų vaistinę, vėliau kurį laiką Elektrėnų vaistinėje dirbo vedėjos Nijolės Kleinienės pavaduotoju. Su naujuoju direktoriumi trumpai pasikalbėjome apie jo sugrįžimą į Elektrėnus, ligoninės ateitį ir darbą medikų kolektyve.
Sugrįžo po klajonių
Po darbo Elektrėnuose dr. Ž. Martinėnas apie Elektrėnus sukosi ratu, dirbdamas tai akademinį, tai mokslinį darbą, tai privačiame versle Kaune ir Vilniuje. Dirbdamas dėstytoju tuometiniame Kauno medicinos institute Sankt Peterburgo chemijos farmacijos institute apsigynė mokslų daktaro disertaciją tema „Priešvirusinių ir stimuliuojančių reparaciją oftalmologinių preparatų sukūrimas“. Bet jo disertacija su dabartine pandemija, sako direktorius, nieko bendro neturi, tai daugiau vaistų prieš herpes virusą kūrimo pradžia. Vaistų su tokiomis priešvirusinėmis medžiagomis kūrimo veikla aktuali ir dabar. Jaunasis mokslininkas savo žiniomis bei Danijos suteikta parama Lietuvos farmacijai prisidėjo prie universitetinės mokomosios vaistinės įkūrimo, vaistininkų rengimo kai kuriuos vaistus gaminti vaistinėse pusiau pramoniniu būdu, taip pat prie kitų vaistų kūrimo. Kurį laiką mokslininkas karjerą tęsė privačiame versle, o vėliau buvo pakviestas dirbti į Valstybinę vaistų kontrolės tarnybą, kur vaistus vertinti jau galėjo kaip ekspertas.
J.K. Į Elektrėnus grįžti bandėte per politiką: dalyvavote savivaldos rinkimuose su Liberalų sąjūdžio partija.
Ž.M. Norėčiau būti tik specialistas, bet ta specialisto patirtis, žinojimas visada priveda prie noro kažką keisti. O norint ką nors pakeisti, be politikos nepakeisi nieko. Daug metų dirbdamas sveikatos apsaugos sistemoje, matau dalykus, prie kurių galėčiau prisidėti, juos pakeičiant į gera. Didelius dalykus galima pakeisti, pradedant nuo mažų.
J.K. Dalyvaudamas viename konkurse save charakterizavote, kad esate kolektyvinės veiklos šalininkas. Kaip tai pasiseka įgyvendinti dirbant mažoje regiono ligoninėje?
Ž.M. Ligoninės kolektyvas savo dydžiu yra panašus kaip Vaistų kontrolės tarnyba. Noras buvo didelis savo sukauptą patirtį panaudoti ir įdiegti pažangias darbo organizavimo praktikas. Bet esu nebe jaunuolis, todėl suprantu, kad norai yra viena, o realijos – kita. Reikia laviruoti tarp noro padaryti kuo greičiau ir tarp kolektyvo galimybių. Aš stengiuosi surasti aukso grūdo vidurį, pabandyti žingsnis po žingsnio keisti į gerą pusę, išvengiant „perspaudimo“, žmonių susipriešinimo, pavyzdžiui, kaip tai buvo dėl vakcinacijos kampanijos, nes žmonės šiuo metu įsitempę. Mūsų ligoninėje, kaip ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, daug įtampos dėl visų besitęsiančių pandemijos problemų, dėl pacientų mirčių ir kt. Stengiuosi įdiegti šiuolaikinius metodus ir labiau išnaudoti skaitmenines technologijas, pažangesnes darbo organizavimo formas, pavyzdžiui, kad darbuotojams nereikėtų lakstyti per skyrius, pasitarimus organizuojame nuotoliniu būdu, stengsimės kuo greičiau sumažinti popierinių dokumentų skaičių, pereinant prie elektroninių.
J.K. Atėjote į Elektrėnus kaip mokslo žmogus, kaip patyręs vadovas, o Jus pasitiko naujiena: sveikatos apsaugos sistema pertvarkoma, mažosios ligoninės naikinamos. Gal Jūsų pažintys padės Elektrėnuose ligoninę išlaikyti nors tokią, kad žmogus pirmą pagalbą gautų.
Ž.M. Politikams reikia parodyti nuveiktus darbus, reformų etapai keičia vienas kitą, ir reformų biuras dirbo, ir kitokios iniciatyvos prasidėdavo, bet per 30 metų reformų srityje nedaug esminių pokyčių įvyko. Buvo matomas Sveikatos apsaugos ministerijos ir Vyriausybės noras visas suplanuotas reformas greitai pristatyti, savivaldybes apklausti ir sulaukti pritarimų, suderinti finansavimą ir kita, dabar jau atrodo, kad viskas taip sparčiai neįvyks. Buvo kalbama, kad 2024 m. jau bus įstaigos licencijuojamos pagal naujus reikalavimus ir išliks vienokios arba kitokios. Tikiuosi, kad tolesni reformos žingsniai bus gerai pamatuoti ir pasverti, ir neatsitiks, kad daugumoje ligoninių liktų tik bazinio lygio intensyvi pacientų priežiūra, su tuo siejant ir kitų paslaugų profilių, pavyzdžiui chirurgijos, apimtis ir lygius. Politikams atrodo, kad visais atvejais ligonį greitai galima iki Vilniaus ar Kauno didžiųjų medicinos centrų nuvežti, deja, ne viskas gyvenime vyksta taip, ką pademonstravo ir COVID-19 pandemija, kai neišsiversta be regioninių ligoninių, aprūpintų pakankamo lygio įranga ir specialistais, įtraukimo. Neslėpsiu, išnaudosiu visas galimybes ir argumentus bendraujant su reformų organizatoriais ir vykdytojais, kad ligoninė išliktų tokia, kokios reikia mūsų savivaldybės gyventojams. Suprantame, kad pasaulis vietoje nestovi, pokyčiai būtini ir reikalingi, reikia žiūrėti, kaip tai vyksta Europoje, ir tinkamiausiu būdu žmogui pagalbą užtikrinti.
J.K. Ar planuojama, kad Elektrėnuose išliks Vaikų ir Kardiologijos skyriai?
Ž.M. Turima informacija rodo, kad Vaikų skyriaus veikla finansiškai neatsiperka. Kardiologijos srityje įdirbio ligoninė turi, dalyvavo Rytų ir Pietryčių Lietuvos kardiologijos projekte, ir šiuo metu užtikrina tinkamą medikamentinį kardiologinio ligonio būklės stabilizavimą saugiai transportuojant į tretinio lygio centrą – norime tą įdirbį išsaugoti ir toliau išliekant miokardo infarkto klasteryje reformos eigoje, kaip tai numatyta Vilniaus regiono pertvarkos plane.
J.K. Kuo rajono ligoninė gali prisidėti, kad po reformos žmonės pasijustų geriau gydomi?
Ž.M. Pirmiausia tuo, kad žmonės pajustų realius pokyčius gaudami ligoninės paslaugas, net kalbų nebegali likti apie tai, kad kažkam už kažką reikia „į kišenę kišti“. Reformai skirtus pinigus reikia gauti ir tinkamai panaudoti – pagerinant paslaugų prieinamumą ir jų kokybę. Vėlgi, dabar pastebima reformų kryptis – į didžiųjų stambinimą, mažųjų mažinimą – gal nėra tikslinga ir pagrįsta. Todėl ieškosime faktais pagrįstų argumentų ir visais būdais sieksime, kad nebūtų paskubėta reformuoti „pagal vieną kurpalį“. Paskubėti galima, bet sugrąžinti procesą atgal – sunku. Turime tikrai negeriausių pavyzdžių, kad ir kaimyninėse ligoninėse, kai buvo uždaryti Chirurgijos skyriai ir nedarbo metu ligoniams tenka rinktis, kur ieškoti specialisto pagalbos – Kaune ar Elektrėnuose. Todėl Elektrėnų ligoninėje svarbu neprarasti to, ką dar turime.
J. K. Ką mes dar turime?
Ž.M. Svarbiausia, kad specialistai dar neišbėgiojo, pavyzdžiui, turime dienos chirurgijos specialistus. Bet teikiamų paslaugų apimtys mažėja, gal dėl pandemijos įtakos, gal kad žmonės patys dažnai važiuoja į Vilnių, gal nepasitiki vietiniais specialistais?
J.K. Ligoninės poliklinikoje pas specialistus visada didelės eilės, gal todėl žmonės pagalbos ieško Vilniuje ar Kaišiadoryse? Medikai skundėsi viename susirinkime, kad šeimos gydytojai ligonius pas specialistus per dažnai siunčia, kartais ir be reikalo.
Ž.M. Visas problemas galima ir reikia išspręsti. Mes priimame visus pacientus, kurie kreipiasi. Ligoninė dirba visą parą ir specialistai dirba. Girdžiu ir aš tas kalbas apie ligoninės konsultacinę polikliniką – tik atėjęs dirbti pradėjau domėtis, aiškintis. Sudėtinga, žinoma, jei specialistas dirba vienas ir yra nepakeičiamas. Jau ir dabar turime sutartis ir jau laukiam rezidentų, kurie atvyks dirbti į Elektrėnų ligoninę. Žinau, kad žmonės nori greičiau ir geriau, bet dažnu atveju viskas atsiremia į galimybes ir lėšas. Dabar analizuojame praėjusių metų rezultatus ir domimės, koks kitais metais bus finansavimas – Kovidiniame skyriuje deguonies sunaudojami didžiuliai kiekiai, naudojami brangūs medikamentai, daug asmens apsaugos priemonių, tai didelė našta ligoninei. Kiek visa tai padengta bus pagal įkainius, informacijos dar neturime.
J.K. Kokia padėtis Kovidiniame skyriuje dabar?
Ž.M. Šiuo metu Kovidinis skyrius beveik užimtas: iš 40 lovų – 38 užimtos. Bet reanimacijoje sergančių COVID-19 sumažėjo, taip pat sumažėjo mirčių. Sudėtingas šis laikotarpis, kai daug reikia įvertinti, kaip reikės gyventi ateinančiais metais.
J.K. Ligoninė turėjo Kokybės sertifikatą…
Ž.M. Sertifikato galiojimo laikas pasibaigė praėjusiais metais. Ateidamas į konkursą domėjausi ligoninės veikla, vienu iš prioritetų laikiau medikų darbo kokybę. Tas vadybos sistemos sertifikato turėjimas buvo didelis argumentas „už“. Ir ankstesnėje darbovietėje buvau atsakingas už vadybos kokybę, žinau jos vertę, bet sistema turi veikti, o ne dokumentų paketas stalčiuje gulėti. Atnaujinti sertifikavimą galima, nors sertifikavimas ir nepigiai kainuoja, bet vadybos kokybę ir be sertifikato reikia užtikrinti – tą ir darysime.
J.K. Dėl darbo kokybės skundų…
Ž.M. Neslėpsiu, kad atėjęs gavau įvairių signalų, stebėjau ir socialines erdves, kalbėjome daug individualiai ir su kolektyvu. Kiekvieną atvejį bandžiau išsiaiškinti, tikiuosi tai kažkiek padėjo – šiuo momentu skundai pritilo. Manau, kad tai gali būti susiję su įtampa, su kuria dabar susiduria medikai. Aš linkęs galvoti, kad žmonės yra geri, tik gal ne visada teisingai pasielgia. Esu šalininkas ne nuobaudų, bet linkęs tame pačiame kolektyve žmogui surasti tinkamą vietą, kad ir jis pats, ir pacientai jaustųsi gerai.
J.K. Gal tie skundai ir būna dėl nesusikalbėjimo?
Ž.M. Manau, kad tarp ligoninės, pacientų ir jų artimųjų nesusikalbėjimai dažnoki. Inicijavau pokyčius tvarkose, kad darbuotojai duomenis apie ligonį artimiesiems pateiktų ne tik jiems atvykus į ligoninę, bet ir telefonu, žinoma, be asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimo. Siekiu bendravimą su pacientais ar jų artimaisiais ligoninėje pagerinti. Man svarbu, kad žmogus neklaidžiotų koridoriais, negaištų laiko, kad surastų reikalingą informaciją. Žmonėms yra svarbus dėmesys ir rūpinimasis, ir jie nusipelnė, kad su jais elgtųsi geriau. Tokia bus ligoninės darbo linija.
J.K. Kaip tai padarysite?
Ž.M. Jau esu suradęs specialistą, atnaujinsime ligoninės interneto svetainę, kur žmonės, besinaudojantys technologijomis, galėtų greitai ir patogiai surasti jiems reikalingą informaciją.
Atkursime „Facebook“ paskyrą, dalinsimės aktualia informacija. Nebijau sužinoti, ką žmonės šneka. Kaip naujas vadovas norėčiau iš pirmų lūpų informaciją gauti, greitai reaguoti ir spręsti problemas. Planuose yra geresnis informacijos telefonu suteikimas – visi žinome, kaip žmonės skundžiasi, kai ilgai nepavyksta prisiskambinti, ar kai negauna tinkamos informacijos. Ligoninės veikla jos gerinimo kryptimi turėtų vykti pakankamai greit, bet be revoliucinių sprendimų, o visiems kartu suprantant medikų ir pacientų tinkamo bendravimo svarbą.
J.K. Dėkojame už pokalbį, o Jūsų gerus norus perduosime skaitytojams.