Elektrėnų gerovės indeksas

Virginija Jacinavičiūtė

Elektrėnuose gyventi nėra ­blogai. Tai paaiškėjo po to, kai lapkričio 12 dieną Vilniaus politikos analizės institutas visuomenei, ekspertams ir politikams pristatė atliktą tyrimą „Savivaldybių gerovės indeksas 2018“. Šis tyrimas parodė, kurio­se Lietuvos savivaldybėse gyventi geriausia. Įvertinus visus tyrimo komponentus, Elektrėnai šiame tyrime užėmė 12-ąją vietą iš 60.

Tikslas – stebėjimas

Vilniaus politikos analizės instituto ekspertai tyrimą Lietuvoje atliko remdamiesi panašių tyrimų Švedijoje ir Čekijoje pavyzdžiais. Tyrimą pristatančiame kataloge rašoma, kad indekso tikslas – ne reitinguoti, bet vykdyti ilgalaikį stebėjimą, siekiant nuomonių formuotojams bei sprendimų priėmėjams suteikti objektyvios kontekstinės informacijos, didinti visuomenės informuotumą apie padėtį skirtinguose Lietuvos regionuose ir skatinti gyventojų pilietinį įsitraukimą į gerovės kūrimą savo gyvenamoje aplinkoje.
Savivaldybių gerovės indeksas sudarytas remiantis oficialio­sios 2017 metų statistikos – Lietuvos statistikos departamento, Lietuvos darbo biržos, Higienos instituto, Švietimo valdymo informacinės sistemos – duomenimis.
Savivaldybių gerovės indeksą sudaro 5 komponentai – socialinis ir fizinis saugumas, gyvybinga ekonomika, kokybiškas švietimas, sveika demografija, o bendras vienos savivaldybės vertinimas yra komponentų rezultatų vidurkis.

Socialinis saugumas
Vertinant socialinio saugumo komponentą atsižvelgta į Socialinės paramos gavėjų (2017 m. Elektrėnų savivaldybėje jų buvo 278), socialinės rizikos šeimų (150 šeimos), nemokamą maitinimą gaunančių vaikų (336 vaikai), ilgalaikių bedarbių skaičius (159 bedarbiai) bei moterų ir vyrų užimtumo santykį. Kad būtų galima užtikrinti palyginamumą savivaldybėse, buvo atsižvelgta į savivaldybių demografinius rodiklius. Elektrėnų savivaldybė, surinkusi 5,8 balus, pagal socialinį saugumą sąraše užima 22-ąją vietą iš 60 savivaldybių. Palyginimui, aukš­čiausią vietą užima Vilniaus m. sav. su 8,2 balais, o mažiausią – Kalvarijos sav. su 2,00 balais. Socialinio saugumo komponento vidurkis – 5,2 balai.

Fizinis saugumas
Ar Elektrėnų savivaldybės gyventojai jaučiasi fiziškai saugūs, buvo nuspręsta išanalizavus duo­menis, kurie atskleidžia kelių eismo įvykiuose sužeistų ir žuvusių asmenų skaičių (2017 Elektrėnų sav. žuvo 7 eismo dalyviai), užregistruotų nusikaltimų, baudžiamųjų nusi­žengimų skaičių, tenkantį 100 tūkst. gyventojų. Pernai Elektrėnų sav. buvo atlikti 467 nusikaltimai ir nusižengimai. Taip pat atsi­žvelgta į praktikuojančių gydytojų, odontologų ir slaugytojų skaičių, tenkantį 10 tūkst. gyventojų. Šis skaičius Elektrėnų savivaldybėje siekia 63,5 specialistus 10 tūkst. gyv. Tyrime atsižvelgta į mirtingumo nuo neužkrečiamų ligų skaičių 100 tūkst. gyv. bei aplinkos taršą. Elektrėnų savivaldybė pagal šiuos rodiklius surinko 6,2 balus. Daugiausiai – 7 balus surinko Vilniaus miesto sav., mažiausiai – 3,9 balus surinko Alytaus r. sav. Fizinio saugumo komponento vidurkis – 5,5 balai.

Gyvybinga ekonomika
Ar Elektrėnų savivaldybėje gyvybinga ekonomika, buvo sprendžiama atsižvelgiant į mėnesinį neto darbo užmokestį, kuris praėjusių metų paskutinį ketvirtį siekė 812, 60 Eur. Kitas rodiklis – veikiančių mažų ir vidutinių įmonių skaičius metų pradžioje. Šis skaičius siekė 340 įmonių. Atsižvelgta ir į metų pradžioje veikusius ūkio subjektus, kurių buvo 448 vnt. Elektrėnų savivaldybė sulaukė 4401 Eur tiesioginių užsienio investicijų, ten­kančių vienam gyventojui. Vertinant savivaldybės ekonomikos gyvybingumą buvo atsižvelgta ir į 16–65 m. amžiaus žmonių užimtumo lygį. Savivaldybėje užimtumo lygis siekia 71,2 proc.
Įvertinus surinktą statistiką, Elektrėnų savivaldybė surinko 3,3 balus ir rikiuojasi 15-oje vietoje, kai Vilniaus m. sav. ir Zarasų r. sav. atitinkamai surinko 9,4 ir 0,3 balo. Bendras vidurkis – 2,6 balo.

Švietimas
Vertinant situaciją švietime daugiausiai buvo atsižvelgta į šiuos rodiklius: mokyklos lankomumą, ugdymo aprėptį, dalyvavimą neformaliajame švietime ir būreliuose, taip pat brandos egzamino balus.
2016–2017 m.m. daugiau nei 97 proc. 4–6 m. amžiaus vaikų lankė ikimokyklinio mokymo įstaigas. Tai rodo, kad absoliučiai didžioji dalis tėvų Elektrėnų savivaldybėje leidžia vaikus į darželius. Nelankančių mokyklos privalomo mokytis amžiaus vaikų dalis siekė apie 0,049 proc., kai šalies vidurkis – 0,042 proc. Elektrėnų savivaldybės mokyklose 65,48 proc. ­mokinių dalyvavo neformalio­jo vaikų švietimo programose arba lankė bendrojo ugdymo mokyklų būrelius. Tyrime atsižvelgta į švietimo rezultatų rodiklius. Nagrinėti brandos egzamino matematikos ir lietuvių kalbos rezultatai. 2017 m. tyrimą atlikę ekspertai paskaičiavo, kiek mokinių, baigusių vidurinę tais pačiais metais, stojo mokytis į kolegijas ir universitetus. Kolegijose mokslus tęsė 41,8 proc. vidurinę baigusių mokinių, o universitetus pasirinko 45,08 proc. mokinių.
Surinkta statistika apie švietimą nulėmė, kad Elektrėnų sav. surinko 5,5 balus. Švietimo srityje vėl pirmauja Vilniaus m. sav., surinkusi 8,7 balo, o blogiausiai pasirodė Neringos sav., surinkusi 2,1 balo. Bendras savivaldybių vidurkis – 4,9 balo.

Sveika demografija
Paskutinis tyrimo komponentas – demografijos rodikliai. Ekspertai domėjosi demografinės senatvės koeficientu, kuris parodo, kiek 65 ir vyresnio amžiaus žmonių tenka šimtui 0–14 metų amžiaus vaikų. Elektrėnų sav. šis rodiklis siekia 133. Lietuvos vidurkis – 130. Taip pat domėtasi neto migracija, t. y. balansu tarp atvykusiųjų ir išvykusiųjų asmenų. Čia Elektrėnai pasirodė puikiai. Mūsų savivaldybė bene vienintelė, į kurią atvyksta daugiau žmonių negu išvyksta. Todėl 60 sav. sąraše Elektrėnų sav. užima 8-ąją vietą, surinkusi 6,00 balus. Pirmojoje vietoje, surinkusi 9,8 balo, rikiuojasi Neringos sav., o mažiausiai balų, tik 1, atiteko Anykščių rajono savivaldybei. Bendras savivaldybių vidurkis – 4,3 balo.
Vilniaus politikos analizės institutas, siekdamas išanalizuoti ir įvertinti gyvenimo gerovės pokyčius savivaldybėse, skelbs šį indeksą kasmet, pridėdamas aktualių komponentų.
Po to, kai buvo paskelbti rezultatai, mažiausiai balų surinku­sios savivaldybės elektroninėje spaudoje abejojo tyrimų patikimumu. Vilniaus politikos analizės instituto gero valdymo programos vadovė Rūta Svarinskaitė pabrėžia, kad tyrimas atliktas remiantis oficialiais statistikos duomenimis, o pagrindinis tyrimo tikslas – pamatuoti galimybes gyventi geriau.