Elektrėniškiai malšina žinių alkį

Elektrėniškiai malšina žinių alkį

Ineta BRICAITĖ

Elektrėnų savivaldybėje gausu mokytis norinčių suaugusiųjų. Žmonės po truputį supranta, kad geram darbui ir sėkmingai karjerai neužtenka universiteto baigimo diplomo ar dešimtukų atestate – reikia žinių.
O žinių laukas šiais laikais vis platėja, jos greitai kinta, todėl norint efektyviai dirbti, o kartais tiesiog gyventi šiandieninėje visuomenėje, tiesiog būtina jas šviežinti. Senjorai kasdienybę skaidrina ir žinias aštrina lankydami Trečiojo amžiaus universitetus, o dar per jauni trečiajam amžiui turi galimybę lankyti Europos Sąjungos (ES) finansuojamus mokymus. Nuo vasario 3 dienos vakarais po darbų vyresni nei 18 metų elektrėniškiai lankosi „Versmės“ gimnazijoje. Čia jie gali mokytis psichologinės pagalbos, teisinio raštingumo, sveikos gyvensenos, neformalaus profesinio ugdymo ir anglų kalbos. Tokios galimybės sudarytos dėl projekto „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiesiems asmenims bendrąsias kompetencijas (II-etapas)“. Jis finansuojamas iš ES 2007 – 2013 m. Sanglaudos fondų.

Stebina aktyvumas

Mokymus nusprendžiau išbandyti ir savo kailiu. Sunku buvo pasirinkti vieną modulį – norėjosi išbandyti bent kelis, tačiau to neleidžia taisyklės. Pasirinkau teisinį raštingumą. Pirmąjį susitikimą šiek tiek nusivyliau – tikėjausi, kad mokymus ves teisinį išsilavinimą turintis specialistas, bet visiems susirinkusiems prisistatė vokiečių kalbos ir ekonomikos mokytoja Aurelija Griščenkienė.

IMG 1428Tačiau bėgant mokymosi laikui įsitikinau, kad kompetencijos mokytojai pakanka. Vėliau tai patvirtino ir pagrindinė mokymų kuratorė Elektrėnų savivaldybėje – Jūratė Levickienė. Pasak jos, mokytojai turėjo atitikti reikalavimus – jau anksčiau jie buvo išklausę kursus, kurie suteikia galimybę konkretaus dalyko mokyti kitus. Šiems mokymams mokytojai specialiai nelankė jokių kursų – buvo pasirengę jau anksčiau. Žinoma, įsigilinti į projekto vykdytojų jau paruoštą mokymų programą andragogams (mokytojas, mokantis suaugusiuosius) reikėjo laiko ir pastangų. Juolab kad programa yra griežtai sustyguota, variacijoms erdvės skirta minimaliai.
Ne visi suaugusieji buvo išbandę tokią mokymosi metodiką: andragogas, dėstydamas informaciją, naudojasi informacinėmis priemonėmis – mokiniai tuo pat metu gali skaityti iš pateiktų skaidrių. Jos rodomos ekrane ir atspausdintos išdalinamos kiekvienam asmeniškai. Teisinio raštingumo mokytoja A. Griščenkienė mokymuose pateikia ir papildomos informacijos: įstatymų ištraukų, dokumentų šablonų ir t.t. Kiekvienas susitikimas skirstomas į dvi dalis: pirmoji – teorinė, antroji – praktinė. Tai, ką besimokantieji sužino teoriškai, vėliau taiko praktiškai. Pavyzdžiui, besimokant apie teisinius darbo santykius, mokiniai rašo CV, pildo darbo sutartį, inscenizuoja pokalbį dėl darbo ir diskutuoja. Diskusijų kyla tikrai daug: kadangi mokosi suaugusieji, visi yra sukaupę tam tikros patirties, susijusios su temomis, kurių mokosi, todėl dažnai nori ja pasidalinti. Teisinio raštingumo mokytoja A. Griščenkienė sakė nustebusi, kad mokiniai tokie aktyvūs – juk dauguma jų ateina mokytis pavargę po darbo dienos.

Pasak projekto kuratorės, elektrėniškiai registravosi labai greitai: per kelias savaites grupės jau buvo pilnos. Didžiausio susidomėjimo susilaukė anglų kalba. Čia norinčių mokytis buvo daugiau nei vietų, tačiau projekto kuratorė Jūratė Levickienė užsirašė kontaktus tų, kurie nespėjo užsiregistruoti ir kai prasidėjus mokymams keli žmonės nusprendė jų nebelankyti, pranešė likusiem „už borto“. Kiti nelaukė, kada atsilaisvins vieta anglų kalbos modulyje ir registravosi į kitus. Pavyzdžiui, teisinio raštingumo besimokantys mokiniai pasakojo, kad penktadienį informacija apie mokymus pasirodė laikraštyje, o pirmadienį vietų anglų kalbos modulyje jau nebebuvo, todėl pasirinko kitą.

Kitoks mokyklos veidas

teisinis raštingumasDomėjausi, kaip sekasi kitų modulių mokiniams. Koridoriuje laukiau, kada Psichologinės pagalbos modulį lankantiems suaugusiesiems prasidės pertrauka, per kurią jie geria arbatą arba kavą ir užkandžiauja sausainiais. Kadangi mokykla vakare buvo ištuštėjusi, buvo puikiai girdėti, kas vyko klasėje. O girdėjosi iš ten juokas, diskusijos, vis skirtingų žmonių balsai – tai tikrai nėra mokykla, kurią prisimena daugelis suaugusiųjų – niūri, varžanti ir migdanti dėl monotoniško mokytojo monologo.

Kai pravėriau duris ir apsilankiau Psichologinės pagalbos kursuose, mokiniai piešė pyktį. Nors ta diena buvo skirta šios neigiamos emocijos analizei, kursantai šypsojosi ir buvo džiugiai nusiteikę. Juos mokanti Rūta Baleišienė, mokyklos psichologė ir psichologijos mokytoja, pasakojo, kad Psichologinės pagalbos modulis yra bendro pobūdžio žinioms įgyti ir skirtas tiems, kurie nori labiau pažinti save, analizuoti savo jausmus. Modulis orientuotas į tuos, kurie nebuvo susipažinę su psichologija arba susipažinę su ja minimaliai.

Lankysis mokslo ištroškę suaugusieji gimnazijoje iki balandžio vidurio, nes kiekvieno modulio trukmė – pustrečio mėnesio arba 10 savaičių. Po mokymų kiekvienas mokinys gaus pažymėjimą, įrodantį įgytas žinias. Per vieną savaitę elektrėniškiai čia susirenka du kartus ir kaskart mokosi po pusantros valandos. Kad mokymai neprailgtų, skiriama nemokama kavos pertrauka. Vienoje grupėje mokytis gali daugiausiai dvidešimt žmonių. Kiekvieno žmogaus išlaidoms iš projekto lėšų per dieną skiriami 6 litai.

Nauda neabejoja

Tokios galimybės sukurtos ES pastangomis plėtoti žmogiškuosius išteklius ir atitikti Mokymosi visą gyvenimą strategijos prioritetus. Mokymai yra viena iš projekto „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiesiems asmenims bendrąsias kompetencijas (II-etapas)“ dalių. Pirmasis projekto etapas, vykdytas 2010 – 2012 m., sulaukė didelio pasisekimo, todėl nuspręsta projektą pratęsti. Pirmasis etapas Elektrėnus aplenkė. Antrojo etapo metu atsirado naujovė – pačių andragogų mokymai ir kvalifikacijos kėlimas bei Trečiojo amžiaus universitetų (TAU) plėtra. Tačiau Elektrėnų savivaldybėje veikiantys TAU nepriklauso šiam projektui.
II projekto etapas yra finansuojamas iš ES 2007 – 2013 m. Sanglaudos fondų. Jam skirta daugiau nei 8 mln. litų paramos. Projektą įgyvendina Ugdymo plėtotės centras ir Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacija. Kadangi Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje mokosi ir suaugusieji, projekto vykdytojai gimnaziją išsirinko kaip socialinį partnerį.

Dvidešimt penkiose savivaldybėse mokomasi kelių iš siūlomų 19 modulių: prancūzų kalbos, vokiečių kalbos, psichologinės pagalbos, visuomenės, asmens, šeimos saugumo, pilietinio suaugusiųjų švietimo, suaugusiųjų saugus eismo, finansinio suaugusiųjų švietimo, sveikos gyvensenos, laisvalaikio formos ir saviraiškos, problemų sprendimo, neformalaus profesinio mokymo, suaugusiųjų meninio ugdymo, tėvų švietimo, anglų kalbos, teisinio raštingumo, kompiuterinio raštingumo, verslumo ugdymo, suaugusiųjų švietimo media formomis ir mokymosi mokytis. Tiesa, ne pačios „Versmės“ gimnazijos vadovybė parinko, ko jie suaugusiuosius mokys. Gimnazija – tik Lietuvos suaugusiųjų mokymo centrų vadovų asociacijos ir Ugdymo plėtotės centro socialinis partneris ir moduliai su jau sudarytomis programomis buvo gimnazijai rekomenduoti.

Projektas „Suaugusiųjų švietimo sistemos plėtra suteikiant besimokantiesiems asmenims bendrąsias kompetencijas (II-etapas)“ pradėtas 2012 m., iškart po pirmojo etapo pabaigos ir bus baigtas vykdyti 2015 m. vasarį. Projekto kuratorė Jūratė Levickienė neabejoja mokymų nauda. „Žmonės labai susidomėjo, labai džiaugiasi, yra patenkinti, noriai mokosi, dalinasi patirtimi, diskutuoja. Man pačiai ten įdomu. Ateinu, pasėdžiu ir kartu dar padiskutuoju. Galiu pasidžiaugti ir mūsų andragogais, kurie labai atsakingai žiūri į šitą veiklą: kiekvienam užsiėmimui paruošia  numatytos temos multimedijų pristatymą bei dalijamąją  medžiagą projekto dalyviams, po  kiekvieno užsiėmimo aptariame, kaip dar galėtume patobulinti vykdomą veiklą“, –  pasakojo J. Levickienė.

Elektrėnai yra nedidelis miestas, ir visi žmonės čia vieni kitus kartas nuo karto susitinka. Kursai taip pat yra puiki proga tiesiog pabendrauti, plėsti pažįstamų ratą, mažinti susvetimėjimą ir didinti toleranciją vienas kitam. Čia susitiko įvairiausių sričių, specialybių, pomėgių, išsilavinimo, amžiaus ir patirčių žmonės. Dažnai vieninteliai panašumai tarp kursantų – gyvenamasis miestas ir tai, kad Modulis pasirodė įdomus.

Ištroškę žinių

2011 m. buvo atliktas Taikomasis suaugusiųjų švietimo tyrimas, kuris parodė, kad Lietuvoje yra apie 200 tūkst. suaugusiųjų, kurie norėtų mokytis, tačiau neturi tam galimybių. Ankstesni tyrimai rodo, kad šalyje auga suaugusiųjų neformaliojo švietimo poreikis, menkai išplėtota neformalaus švietimo paslaugų sfera, todėl Lietuva atsilieka nuo ES vidurkio pagal besimokančių suaugusiųjų skaičių (Lietuva – 4,5 proc., ES – 9,3 proc.).
Projekto vykdytojai laukia rezultatų, kad suaugusieji įgis arba sustiprins bendrąsias ir profesines kompetencijas, nuolatinio mokymosi įgūdžius ir motyvaciją, praplės savo galimybes darbo rinkoje ir viešajame gyvenime, sustiprės suaugusiųjų švietimo institucijų gebėjimai teikti inovatyvias mokymo programas regionuose, bus sukurtos naujos regioninio vystymosi prielaidos, iš esmės pagerės suaugusiųjų švietimo planavimas ir stebėsena. Mokymuose galės dalyvauti 2500 suaugusiųjų bei daugiau kaip 230 andragogų ir švietimo vadybininkų. Elektrėnuose mokymai jau įtraukė daugiau nei šimtą žmonių.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų