Tokie ir panašūs žodžiai skambėjo renginyje „Duona, duonelė, duonutė…“, kuris vyko Elektrėnų savivaldybės viešosios bibliotekos Gilučių bibliotekoje. Gegužės 27 d. gausus būrys gilutiškių ir svečių susirinko pasidalinti patirtimi ir prisiminimais apie etninį duonos kepimą. Vieno ankstyviausių žmonijos dvasinės kultūros kūrinių – duonos – simbolika su visomis šeimos tradicijomis ir apeigomis, kiekvienam artima ir prieinama ir šiandien.
Veronika TAMOŠIŪNIENĖ, Gilučių bibliotekos vedėja
Gilučių bibliotekos vedėja kartu su bendruomenės nariais paruošė inscenizaciją apie duonos kepimą. Jaunimas ir vaikai pamatė įrankius, kurie šiandien jau pamiršti, bet paliesti motulės (E.Kubilienė) rankų tarsi prabyla apie anksčiau gyvenusių žmonių buitį, dvasinę kultūrą, papročius.
Kol duona kepė, kaimynės (Ž.Grinkevičienė ir J.Laukaitytė) priminė lietuvių tautosakinį lobyną – pasakojo įvairius atsitikimus, padavimus. Neatsiliko ir vaikai (G.Grinkevičiūtė, V. Gudeliauskaitė ir T.Jazionok) – minė mįsles.
O ir vyresnio amžiaus žmonės prisiminė, kokia magiška ir svarbi būdavo jų mamų bei močiučių kepta duona. Tradicinis lietuvių maistas – ruginė duona – nuo neatmenamų laikų puikuojasi tiek ant šventinio, tiek ant kasdieninio stalo.
Renginio dalyviai dalinosi patirtimi apie duonos kepimą. Visi ragavo jaunųjų kepėjų – V.Vičkačkienės, D.Januškienės, Ž.Grinkevičienės, S.Steponavičienės, R.Matijoškienės – kepinių. Jos duoną jau kepa namuose, stengiasi savo šeimą maitinti sveikai. O juk duona yra ir maistas, ir vaistas. Gal kai kas mano, kad neverta kepti, jei galima nusipirkti, tačiau pirktinė duona nei skoniu, nei maistine verte niekada neprilygs naminei, nes stokoja svarbiausių sudedamųjų dalių – rankų šilumos ir meilės. Interneto tinklalapiuose rasti receptai gelbėjo moterims, kai pritrūkdavo įgūdžių ir patarimų.
Ūkininkas S.Stirna palaikydamas ir pritardamas šiai gražiai iniciatyvai – naminės duonos, kaip sveikatos šaltinio ir šeimos tvirtybės simbolio atgaivinimui – padovanojo mamoms miltų, sumaltų iš savo laukų surinkto pernykščio javų derliaus.
Atgijo patirtis ir lai ji randa kelią, tvirtybę išsaugant tautos kultūrą, neleidžia jai susiniveliuoti. Lai išlieka lietuvybės jėga, gyvos tradicijos, kurias tepuoselėja mūsų vaikai, anūkai…