Švarus geriamasis vanduo – labai svarbus žmonių gyvenimo kokybei, todėl būtina užtikrinti, kad visi gautų geros kokybės ir saugų vartoti geriamąjį vandenį. Vienas iš tokio užtikrinimo būdų – tinkamas nuotekų tvarkymas.
Jungiasi iš karto ir greitai
Siekiama, kad vietovėse, kuriose gyvena daugiau kaip 2000 gyventojų, centralizuotas nuotekų tvarkymo paslaugas gautų 98 proc. gyventojų, ir ne daugiau kaip 2 proc. nuotekų būtų tvarkomos individualiai. „Šiandien Elektrėnų–Vievio aglomeracijoje prisijungusiųjų yra 93,4 proc. Galutinė aglomeracija dar nėra patvirtinta, bet ir ją patvirtinus šis procentas nesikeis“, – tvirtina UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ direktorius gamybai Kęstutis Jasukaitis.
Pasak pašnekovo, Elektrėnuose ir Vievyje situacija gera – žmonės prie tinklų jungiasi iš karto ir greitai. Didesnė bėda yra į aglomeraciją nepatenkančiuose kaimuose, kuriuose gyvena po 150–350 gyventojų. Ten susiduriama su problema, kad tinklų apskritai nėra ir galbūt niekada nebus nutiesta.
„Aglomeracijoje gaudome 2–3 dar neprisijungusius žmones, o pavyzdžiui, Pastrėvio, Gilučių, Pakalniškių, Lazdėnų, Jagėlonių, Mijaugonių kaimų žmonės praktiškai tuo pasinaudoti negali. Gilučiuose yra viena valykla, skirta visam kaimui, ir 14–15 prie įrengtų tinklų prisijungusių gyventojų. Manau, didžioji dauguma žmonių tikrai prisijungtų prie tinklų, jei tik jie būtų nutiesti“, – sako K. Jasukaitis.
Planuojant geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastuktūros plėtrą, svarbu parinkti ekonomiškai tinkamiausią ir aplinkosauginiu požiūriu saugiausią būdą. Dažnai teritorijose, kuriose gyventojų skaičius yra mažas, centralizuotų nuotekų surinkimo sistemų įrengimas nepasiteisina dėl didelės tokios sistemos įrengimo ir išlaikymo kainos. Esant tokiai situacijai, rinkdamiesi būstą gyventojai turi suprasti, kad jei jų gyvenamosiose teritorijose nustatyta, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo būdas yra individualus (t. y. įrengiant individualius geriamojo vandens gręžinius ir nuotekų valymo įrenginius), jei nepadidės gyventojų skaičius, nebus galimybės naudotis centralizuotais geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimo vamzdynais.
Jaunosios kartos požiūris – kitoks
Paklaustas, dėl kokių priežasčių gyventojai delsia jungtis ir kas juos skatina tai padaryti, pašnekovas atsako, kad dažniausiai nesijungia tik negyvenamų namų ar tuščių sklypų savininkai arba nuolat tame būste negyvenantys žmonės. Vengia jungtis ir senyvo amžiaus ar asocialūs gyventojai.
„Dauguma žmonių nesijungia dėl lėšų trūkumo. Kiti turi įsirengę nuotekų valymo įrenginius ir kol kas naudojasi jais. Kiti turi išgriebimo duobes. Dar kitiems labai toli iki artimiausių tinklų, – nesijungimo priežastis vardija pašnekovas. – O jungtis skatina gaunamos kompensacijos. Svarbi ir kartų kaita. Kai sklypus įsigyja nauji savininkai, jie pirmiausia priveda prie namo vamzdžius, o tik tada stato namą.
Jei gyventojai neturi fizinės galimybės prisijungti prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos, jie įsirengia nuotekų kaupimo rezervuarus ir sudaro sutartis su vežėjais dėl nuotekų išvežimo.
„Deja, mašinos dažnai nuotekų vežti nespėja. Gyventojai dėl nuotekų išvežimo turėtų skambinti dar tada, kai trečdalis talpos dar neprisipildė, o jie skambina, kai nuotekos jau „lipa“ per viršų. Kita problema – specialiajai technikai per siaurus įvažiavimus ne visada pavyksta privažiuoti prie išgriebimo duobės, – apie situaciją pasakoja K. Jasukaitis.
Baudos – kraštutinė priemonė
Paklaustas, ar gyventojai tinkamai rūpinasi nuotekų priežiūra, K. Jasukaitis atsako, kad situacija galėtų būti geresnė, ir priduria, kad UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nėra baudžiamoji organizacija, ji tik gali pranešti atsakingoms institucijoms apie užfiksuotus pažeidimus.
Savarankiškai nuotekas tvarkantys gyventojai turi užtikrinti tinkamą šių įrenginių eksploatavimą: nuotekos turi būti išvalomos iki aglomeracijos viešojo geriamojo vandens tiekėjo ir nuotekų tvarkytojo taršos leidime arba taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidime nustatytų reikalavimų.
Aplinkos ministerija neseniai inicijavo kampaniją „Neteršk gyvybės rato“, kurios tikslas – priminti žmonėms, kad reikia branginti geriamąjį vandenį, o nuotekas tvarkyti tinkamai. Akcijos ašis – menininkės Monikos Dirsytės performansas (šių metų rugsėjį jis buvo pristatytas ir Elektrėnuose), per kurį specialiai įrengtoje ekspozicijoje menininkė guli purvo vonioje, o iš greta pastatytos vandens kolonėlės laša švarus vanduo. Daugiau informacijos apie tinkamą nuotekų tvarkymą galima rasti projekto „Neteršk gyvybės rato“ paskyroje socialiniame tinkle „Facebook“.
Informacija parengta bendradarbiaujant su LR Aplinkos ministerija ir finansuojama Europos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Užs. 2015