Virginija Jacinavičiūtė
Muzika – kalba, kuri jungia viso pasaulio žmones. Vieni muzikos klausosi dažniau, kiti rečiau, renkasi skirtingus stilius, bet mylima muzika visada paliečia žmogaus sielą, linksmina, padeda pažinti save…
Save ir muziką pažinti norinys klausytojai rugsėjo 12-ąją rinkosi Vievio kultūros centro kamerinėje salėje. Čia laukė ne tik nuostabus jaunos pianistės Anastasijos Šumskaitės koncertas, bet ir pažintis su fortepijonu.
Prieš savaitę, rugsėjo 5 d., Vievyje koncertavo kiti šio projekto dalyviai – LMTA studentai pianistai Simonas Miknius (doc. Daumanto Kirilausko klasė) ir Jonas Benjaminas Balsys (prof. Jurgio Karnavičiaus klasė).
Fortepijoninės muzikos koncertą-edukacinį pokalbį „Didingi klavišai. Fortepijonas“ Vievio kultūros centras suorganizavo įgyvendindamas projektą „Instrumentas mano rankose“. Jo tikslas – pristatyti simfoninio orkestro instrumentus ir jų grupes: styginius, medinius ir varinius pučiamuosius, mušamuosius ir kt. Paskaitų tikslas – supažindinti klausytojus su instrumentų istorija, kūrinių atlikimo specifika, žymiausiais atlikėjais. Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Elektrėnų savivaldybė.
Pažintis su simfoninio orkestro instrumentais pradėta nuo didžiausio instrumento – fortepijono, kuris, įdomu, nėra pagrindinis simfoninio orkestro instrumentas, tačiau dažnas simfoninio orkestro koncertų svečias. Fortepijonu orkestre grojama priklausomai nuo kompozitoriaus sumanymo.
Kokios yra fortepijono galimybės, klausytojams papasakojo ir savo grojimu pademonstravo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė, prof. Petro Geniušo mokinė Anastasija Šumskaitė. Kaip pristatė Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė, Anastasijos tėtis, Rūdiškių muzikos mokyklos direktorius, Aringas Šumskas turi sąsajų su Vieviu – mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, o dukra Anastasija iš tėčio susirinko pačius didžiausius talentus.
Kad šie žodžiai yra tiesa, klausytojai netruko įsitikinti savo akimis ir ausimis – graži, miela, talentinga, bet kukli atlikėja tiesiog pakerėjo savo švelniu charakteriu ir nuostabiu grojimu.
Koncertą Anastasija pradėjo nuo vokiečių kompozitoriaus Roberto Šumano Tokata C-dur. Pasak atlikėjos, tai vienas žymiausių romantizmo muzikos atstovų, garsus muzikos kritikas.
Meile Lietuvai spinduliuojanti Anastasija atliko ir žymiausio Lietuvos kompozitoriaus Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinius. Pirmasis – preliudas Fis dur, pavadinimu „Angelas Dievo“. Atlikėja savo pasakojimu sudomino klausytojus kūrinyje ieškoti pasikartojančio motyvo – Druskininkų bažnyčios varpų skambėjimo. Druskininkai buvo mylimas kompozitoriaus miestas, kuriame jis gyveno nuo trejų metų. Vėliau skambėjo M. K. Čiurlionio fuga b-moll. Pasak Anastasijos, tai vienas brandžiausių ir sudėtingiausių kompozitoriaus kūrinių pianistams. „Iš užsienio atvykę atlikėjai labai nustemba išgirdę fugą b-moll, jie stebisi, kad M. K. Čiurlionio nežino visas pasaulis“, – didžiuodamasi kompozitoriumi pasakojo Anastasija.
Fortepijoninės muzikos vakare taip pat skambėjo XIX–XX a. prancūzų kompozitoriaus Klodo Debiusi kūriniai. Pasak Anastasijos, šis kompozitorius turėjo talentą fortepijonu išgauti įvairiausius muzikos tembrus, jam tarsi pavykdavo instrumentu nuspalvinti muziką. Kompozitorius kūrė impresionizmo epochos metu, todėl, grojant jo kūrinius ir klausant, galima išvysti miražus. Būtent tokius spalvų ir tembrų kupinus kūrinius – „Ekscentrišką generolą“ ir „Fejerverką“ – Anastasija padovanojo klausytojams.
Klausytojai išgirdo ir austrų kompozitoriaus Volfgango Amadėjaus Mocarto kūrinių. Fortepijonas – instrumentas, kurį geriausiai suprantu, yra pasakęs V. A. Mocartas. Gal todėl neverta stebėtis, kad kompozitorius paliko ryškų pėdsaką pasaulio muzikos istorijoje. Pasak Anastasijos, Mocartas turėjo talentą iš šio instrumento ištraukti dainingumą neišeinant iš griežtų klasicizmo muzikos rėmų. Skambėjo V. A. Mocarto sonatos Nr. 12 2 ir 3 dalys.
Vakaras užbaigtas rusų kompozitoriaus, pianisto ir dirigento Sergejaus Rachmaninovo sukurta muzika. Anastasija atliko etiudą-paveikslą opus 39, kuris atskleidžia, kad kompozitorius turėjo labai platų orkestrinį suvokimą, kūrinyje galima išgirsti įvairių muzikos instrumentų skambesį.
Pianistės Anastasijos Šumskaitės pasakojimą papildė Lietuvos muzikos ir teatro akademijos studentė Sofija Venskūnaitė, kuri papasakojo įvairių faktų apie fortepijono atsiradimą Lietuvoje.
Istoriniai šaltiniai atskleidžia, kad vienas iš fortepijono pirmtakų pirmiausia buvo padovanotas Vytauto Didžiojo žmonai Onai. Šių laikų fortepijonui artimą instrumentą Mykolui Kristupui Radvilai padovanojo Prūsijos karalius Frederikas II. Instrumentas Lietuvoje paplito XIX a. ir tapo mylimu Lietuvos kompozitorių instrumentu.
Nuotraukoje: Anastasija Šumskaitė, Sofija Venskūnaitė ir Audronė Stepankevičiūtė
