Silvija BIELSKIENĖ
Jau tapo tradicija kasmet pasidžiaugti Europos Sąjungos ypatingu dėmesiu socialinių ir ekonominių skirtumų tarp šalies regionų mažinimui. Šiemet, baigiantis kalendoriniams metams, norisi dar kartą pasivaikščioti po Semeliškių miestelį, užsukti į renovuotus pastatus ir sporto aikštyną, pasidomėti, ar Europos Sąjungos lėšos iš 2007-2013 m. struktūrinių fondų tikrai panaudotos tikslingai.
Gairės
Dar kartą prisiminkime ES 2007-2013 m. struktūrinių fondų suteiktos paramos lėšomis rekonstruotos Semeliškių miestelio 1932 metais statytos mokyklos, 1938 metais statytų parapijos namų ir įrengtos daugiafunkcės sporto aikštelės šalia vidurinės mokyklos istoriją. 2011 m. pareiškėjų (Elektrėnų savivaldybės administracija) rašytame projekte buvo išvardinta daugybė visuomeninių organizacijų, kurių vienos jau nebeveikė, kitos buvo paminėtos, kad veikia bendruomenės „Strėva“ namuose, nors pati aktyviai dirbanti bendruomenė „Strėva“ į projektą įtraukta nė nebuvo, bet geri norai ir tikslai pagražinti Semeliškių miestelį pateisino priemones. Šiandien galime pasidžiaugti tikslingai panaudota ES 2007-2013 metų parama, nes rekonstruotuose pastatuose verda nevyriausybinių organizacijų veikla, sporto aikštyne sportuoja ne tik Semeliškių, bet ir kaimyninių gyvenviečių jaunimas.
Senasis mokyklos pastatas
Kalbant apie mokyklos pastatą, reikia prisiminti priešistorę, ant kokios žemės jis pastatytas. Semeliškių dvarvietė – valstybės saugomas pavienis objektas, XVI-XIX a. menanti vietovė, kuri tuo metu apėmė 27 600 kv. m plotą. 1578 m. dvarą ir valsčių valdė Trakų vaivada Steponas Zbaražskis, 1588-1590 m. – Zavišos, kurie dvaro sodyboje prie Strėvos pastatydino klojimus. XVII a. pradžioje privilegijos valdyti Semeliškes suteiktos Petrui Valavičiui. Tuo metu dvarvietė buvo dabartinio mokyklos stadiono teritorijoje, pastatai buvę mediniai, o kai kurie mūriniai (raudonų plytų). XVII a. pabaigoje Semeliškių ir dvarvietės valdytojai dažnai keitėsi. 1776-1801 m. Semeliškes valdė Granovskis, po jo mirties – grafas Nikolajus Tolstojus. 1776 m. Semeliškių dvaro sodyboje stovėjo senas rūmas, ekonomo namas, nauja klėtis ir kiti ūkio trobesiai. Semeliškės nukentėjo per 1812 m. karą, praėjus keleriems metams, dvaro sodyboje buvo pastatyti nauji rūmai. 1861 m. dvaro sodyboje buvo 17 medinių trobesių: iš jų 4 prasti, o kiti tvirti. Šalia dvaro stovėjo spirito varykla. Po 1830-1831 m. sukilimo dvaras buvo sekvestruotas ir perduotas į Rusijos imperijos iždą. 1893 m. Semeliškių dvarvietėje pradėta statyti cerkvė, o 1895 m. šalia buvo leista statyti šventiko namą. Tarpukario metais Semeliškėse veikė pradinė mokykla. Tuomet ji glaudėsi parapijos patalpose. Nepriklausomybės metais (1932-1936 m.) Semeliškių dvarvietės teritorijoje buvo pastatyta nauja, tuo metu moderni pradinė mokykla. Ji buvo pastatyta pagal specialiai pasienio zonai skirtą projektą. Tokia pati mokykla tuo pačiu metu buvo pastatyta ir Aukštadvaryje. Taip buvo daroma siekiant stiprinti lietuvybę pasienio zonoje, kurioje tuomet buvo labai daug lenkų tautybės gyventojų.
Naujasis mokyklos pastatas
Šiuo metu naujam gyvenimui prikeltas mokyklos pastatas ypatingai puošia centrinę miestelio aikštę. Ne tik šalia gražuolio fasado, bet ir vidaus patalpose vyksta mokyklos ir miestelio gyventojams skirti renginiai. Jau tapo tradicija Rugsėjo 1-ąją švęsti šalia didingų kolonų, laikančių įspūdingą fasado akcentą – balkoną. Fasado frontone – mokyklos direktorės vyro Algio Adomėno atidengtas raudoname fone Vytis, tarybiniais metais buvęs užtinkuotas. Pirmame aukšte įrengta salė, kurioje mokyklos bendruomenė rengia įvairias šventes, susirinkimus, parodas, muges, mokyklos jubiliejus, joje rodomi spektakliai, repetuoja prieš kelerius metus susikūręs moksleivių pučiamųjų orkestras, kultūrinių renginių organizatorė kviečia miestelio bendruomenę į valstybinių švenčių minėjimus, aktyviausių semeliškiečių pagerbimą, Atvelykio šventę, salėje vyksta kasmetiniai seniūno ir seniūnijos įmonių vadovų susitikimai su gyventojais, informuojant juos apie nuveiktus darbus. Renovuotoje mokykloje priimami ir svečiai, valdžios atstovai. Antrame aukšte sau vietą atrado 2001 m. įsteigtas etnokultūros muziejus, kurį prižiūri chemijos ir technologijų mokytoja Meilutė Rašimienė. Ji džiaugiasi, kad patalpos erdvesnės, modernesnės, yra vietos ir kraštotyrinei ir edukacinei veiklai. Jai talkina Jaunojo muziejininko būrelis, kuriam Meilutė ir vadovauja. Muziejuje rengiamos parodos, pamokas veda muzikos, tikybos, pradinių klasių mokytojos, darželio auklėtiniai ateina susipažinti su eksponatais, skirtais lino apdirbimui. Mokyklos moksleiviams čia buvo pravesta edukacinė pamoka „Vėlinių žvakutės šviesoje“. M. Rašimienė tikisi, kad iki mokslo metų pabaigos muziejų aplankys visų klasių moksleiviai ir pajus mūsų protėvių, senelių, istorijos šilumą, sklindančią iš senovinių eksponatų. Gausiai surinktoje kraštotyros medžiagoje galima rasti miestelio, žymių žmonių, architektūros objektų istorijas. Šalia – logopedo ir psichologo kabinetas, Profesinio orientavimo centras. Šiuo metu psichologo etatas laisvas, o Profesinio orientavimo centro kuratorė mokytoja Aušrelė Kieliūtė konsultuoja moksleivius ir suaugusiuosius profesijų pasirinkimo bei darbo paieškų klausimais. Erdviame kabinete, iš kurio galima patekti į balkoną, rinkdavosi moksleiviai ir suaugę semeliškiečiai į užsienio kalbų mokymus, kuriuos vesdavo mokyklos pedagogai.
Sporto aikštynas
2010 m. gegužės-birželio mėnesiais Semeliškės, dvarvietės teritorijoje, atliekant tyrinėjimus ištirti šeši 19,1 kv. m ploto šurfai. Čia buvo numatyta remontuoti 1932 m. statytą mokyklos pastatą, buvusios sporto žaidimų aikštelės vietoje įrengti daugiafunkcę sporto aikštelę. Vietos, kuriose buvo planuojama atlikti statybos ir rekonstrukcijos darbus, patenka į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų – dvarvietės ir Semeliškių miestelio – teritorijas. Prie mokyklos pamatų fiksuotas 80-85 cm storio kultūrinis sluoksnis, sporto aikštyne numatomų įrengti vartų vietoje ištirtas 35-65 cm storio XVI-XX a. kultūrinis sluoksnis, surastas nedidelis kiekis šio laikotarpio radinių. 4 šurfe tirtas iki 1,3 m storio kultūrinis sluoksnis, kuriame aptiktas didelis kiekis XVI- XVIII a. datuojamų buitinės keramikos fragmentų. 6 šurfe aptiktas storesnis nei 3 m kultūrinis sluoksnis, kurio ankstyviausia dalis datuojama XVI-XVII a. Tokio storio sluoksnio susidarymo šioje dvarvietės dalyje priežasties (ūkinė duobė, griovys, rėva?) nustatyti kol kas nepavyko.
Dabartinis sporto aikštynas – didžiausia jaunimo išsipildžiusi svajonė – modernus, europietiškas, daugiafunkcis. Aikštyne moksleiviams vedamos kūno kultūros pamokos, žaidžiamas ne tik futbolas, krepšinis, bet ir lauko tenisas. Šalia – treniruokliai. Nuo 2012 metų seniūnija organizuoja Joninių krepšinio turnyrus, o festivalio „Nuo Lauryno iki Roko“ metu – be šaškių, stalo teniso, bendruomenė „Strėva“ aikštyne organizuoja ir futbolo žaidynes. Šiemet vasarą vien šiose dviejose sporto šventėse dalyvavo 81 jaunuolis. Sporto šventėje dalyvavo jaunuoliai ne tik iš Semeliškių, bet ir iš Elektrėnų, Beižionių, Pastrėvio, Vilniaus, Kaišiadorių. Tai didžiulė dovana ne tik Semeliškių, bet ir kitų seniūnijų, savivaldybių jaunuoliams, kad prasmingai ir turiningai praleistų vasaros popietes. Mokyklos direktorė Irena Adomėnienė liudija, kad svarbiausia jaunuoliams turėti kuo užsiimti, ji džiaugiasi, kad jaunimas turi, kur leisti laiką, kad atviras, nerakinamas aikštynas iki šiol nesugadintas. Pasitikėjimas jaunimu atsiperka keliariopai, tai, kas neįkainojama – laisvalaikio praleidimo vieta – paliekama tokia, kokią jaunimas randa. Kitaip ir būti negali, juk aikštynas įrengtas ant XVI-XVII a. kultūrinio sluoksnio, menančio paslaptingas dvaro gyventojų istorijas.
Tęsinys kitame numeryje