Virginija Jacinavičiūtė
Dainius Žalimas – vienas iš keturių Europos Parlamento narių, kurie Lietuvai atstovauja pirmą kartą. Buvęs Konstitucinio teismo pirmininkas, žmogaus teisių gynėjas į EP išrinktas nuo Laisvės partijos. Politikas sako sieksiantis, kad visose ES valstybėse būtų ratifikuota Stambulo konvencija, kad būtų užtikrintos homoseksualių asmenų teisės, kad būtų įteisinta tos pačios lyties asmenų partnerystė.
Gruodžio 16-19 d. Strasbūre vykusios Plenarinės sesijos metu D. Žalimas dalijosi iki galo nespėjęs perprasti visos griozdiškos EP sistemos, tačiau kas būtina atliekąs.
D. Žalimas – teisininkas, todėl ir EP darbuojasi jam įprastoje sferoje. Politikas – Teisės reikalų komiteto frakcijos koordinatorius. Šiam komitetui anksčiau priklausė ir P. Gražulis, tačiau D. Žalimas sako komitete kolegos niekada nėra matęs. D. Žalimas yra nuolatinis pranešėjas dėl Europos Sąjungos teisės laikymosi. „Teisės viršenybė – labai svarbu. Tai ir mano frakcijos, ir Laisvės partijos, ir apskritai Europos viena iš esminių vertybių“, – sako politikas.
Pašnekovas pasakojo pradėjęs nagrinėti klausimus dėl teisinio imuniteto atšaukimo daliai europarlamentarų. „Yra daugiau kaip 10 Europos Parlamento narių, kuriems prašoma atšaukti imunitetą, kad jie galėtų būti persekiojami savo valstybėse. Tarp jų ir Petras Gražulis. Tai procesas, kuris tik prasidės. Imuniteto atėmimas trunka 3-4 mėn. Imuniteto atėmimas inicijuojamas dėl įvairių nusikalstamų veikų. P. Gražuliui procedūra inicijuojama dėl neapykantos kurstymo prieš homoseksualius asmenis. Jis neetiškai jų atžvilgiu pasisakė Seime“, – pasidalino D. Žalimas.
Politikas yra Moterų teisių ir lyčių lygybės komiteto pirmasis vicepirmininkas. Sako, kad komitetas yra numatęs plačią programą. Komiteto darbai nukreipti į moters lygiateisio vaidmens įtvirtinimą. Vienas prioritetų – siekis, kad visose ES valstybėse būtų ratifikuota Stambulo konvencija. „Lietuvoje dažnai vykdomos dezinformacinės kampanijos, ir prezidentas, ir premjeras pasisako, kad neva nereikia Stambulo konvencijos, kad ją atstos Europos Sąjungos direktyva dėl smurto prieš moteris. Tai melas. Stambulo konvencija daug platesnė nei ta Direktyva. Niekur nedingsim, Direktyvą įgyvendinsim, nes ji privaloma. Bet vienas iš komiteto tikslų, kad Stambulo konvencija būtų universaliai ratifikuota ir įgyvendinama visose ES valstybėse. Jos neratifikavusios penkios valstybės, tarp jų ir Lietuva. Stambulo konvencija svarbi, kad lyčių lygybė taptų reali. Ji padės naikinti stereotipinį elgesį su moterimis. Ypač Lietuvoje matome, kad moteriai reikia daug daugiau pastangų, norint kažką pasiekti. Nebyliai parodoma, kad moteris – silpnesnioji pusė. Stambulo konvencija įpareigoja kovoti su tais stereotipais, kurie yra priežastis moteris diskriminuoti“, – tikslais dalinosi D. Žalimas ir prisiminė atvejį Seime, kai Remigijus Žemaitaitis seniūnų sueigoje nepagarbiai elgėsi su Seimo pirmininke Viktorija Čmilyte-Nielsen. Tuomet iš salės išėjo Seimo pirmininkė, o kiti posėdžiavo toliau. Pasak D. Žalimo, tai rodo, kad yra žmonių, kuriems moterų žeminimas yra priimtinas.
Pašnekovas taip pat užsiminė, kad sieks, jog visose valstybėse būtų užtikrinta teisė į saugų abortą.
D. Žalimas sako, kad Lietuvos teismuose jau buvo atvejų, kai remtasi Stambulo konvencija kaip pažangiausiu standartu. Pasak D.Žalimo, Konvencija remtasi Kęstučio Pūko byloje, kur jis pripažintas kaltu dėl seksualinio priekabiavimo. Pašnekovas sako, kad Baudžiamojo kodekso įstatymų nepakanka, nes jame apibrėžta, kad seksualinis priekabiavimas siejamas tik su tarnybine ar kitokia priklausomybe. Gatvėje ar bare, liesdamas ar vulgariai kalbėdamas su moterimi, nepažeidi Baudžiamojo kodekso. „Kodėl lig šiol nepakeitėme BK? Greičiausiai, kad atsakymas glūdi stereotipuose. Sakoma, tai ką mes čia jau negalėsim komplimentų pasakyti? Komplimentai komplimentams nelygu. Viskas turi būti suvokiama aukos arba, šiuo atveju moters, akimis. O ne kad vyras čia nieko blogo nemato“, – įžvalgomis dalinosi europarlamentaras.
Dainius Žalimas pasisako už griežtesnį Smurto aukų direktyvos įgyvendinimą Lietuvoje, ypač smurto prieš moteris ir šeimos narių apsaugos srityse.
Pašnekovas priklauso septynioms intergrupėms. Jos veikia kaip parlamentarų susivienijimai tam tikriems interesams realizuoti.
D. Žalimas yra pirmininko pavaduotojas grupėje, skirtoje LGBTQ+teisėms užtikrinti. „Mūsų tikslas – vieninga žmogaus teisių erdvė. Viskas prasideda nuo privataus gyvenimo ir žmogaus santykių. Sieksime, kad visoje ES ir Lietuvoje vienalytės šeimos santykiai būtų pripažinti“, – sakė D. Žalimas.
Politikas mano, kad Lietuvoje šis pokytis įvyks gana greitai, tik ne politikų, o teismų sprendimais. „Nepaisant kritikos, Konstitucinis teismas nustatys, kad turi būti tos pačios lyties asmenų partnerytė, nelaukiant politikų. Nenormalu, kad Lietuvoje nepripažįstami šeima žmonės, kurie susituokė kitoje šalyje.“ Paklausus, kodėl Lietuvoje žmonės taip kritiškai vertina vienos lyties asmenų partnerystę, D. Žalimas kalbėjo, jog tai švietimo klausimas. „Nėra jokių racionalių argumentų tam prieštarauti. Tos pačios lyties asmenų partnerystė nepažeidžia niekieno teisių. Lietuvoje nėra žmogaus teisių kultūros nesikišti ne į savo reikalus. Koks mūsų reikalas, kaip kitas žmogus kuria savo šeimą“, – komentavo politikas. Pasak D. Žalimo, su tokiu požiūriu esame rusų pasaulio neapykantos erdvėj. Prie homofobiško vertinimo esą prisideda tamsi Lietuvos katalikų bažnyčia, kuri politikui palieka vis tamsesnį įspūdį. „Ypač kai politikuoja visokie vienuoliai su Remigijumi Žemaitaičiu. Tuo mes panašūs į rusus, nes ortodoksų cerkvė reiškiasi labai panašiai“, – kritikavo D. Žalimas.
D. Žalimas taip pat priklauso EURONEST parlamentinei asamblėjai. Tai Europos Parlamento ir Rytų partnerystės šalių (Ukrainos, Moldovos, Sakartvelo, Armėnijos, Azerbaidžano) bendradarbiavimo platforma. Ji sukurta siekiant stiprinti politinius, ekonominius ir socialinius ryšius tarp Europos Sąjungos ir Rytų partnerystės valstybių.
Politikas pasakojo, kad Lietuvos ryšius su Ukraina stiprinti pradėjo iki darbo EP. Politikas 5 kartus buvo Ukrainoje su paramos misijomis. Jis telkia individualią paramą Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms, ypač ten, kur tarnauja kolegos, buvę ar esami teisėjai. Visada važiuoja į Charkivą, nes ten yra Jeroslavo Išmintingojo teisės universitetas. Kolegoms teisininkams parūpina pikapų, ant kurių tvirtinami kulkosvaidžiai. Politikas yra akademinės bendruomenės narys, todėl Charkivo, Kyjivo ir Lvivo universitetuose veda paskaitas. Sako, kad ukrainiečiams labai svarbus kitų šalių palaikymas.
D. Žalimas aktyviai dalyvauja Europos Parlamento delegacijoje ryšiams su Baltarusija. Šios delegacijos tikslas – palaikyti Baltarusijos demokratinę opoziciją, remti žmogaus teises ir skatinti teisines reformas Baltarusijoje. Politikas pasakojo, kad Baltarusijos dienų metu Briuselio Europarlamente organizavo konferenciją, skirtą būsimai Baltarusijos teisėkūrai, pagrindiniams įstatymams.
Lietuvoje D. Žalimas vadovavo Nevyriausybiniam teisės ir demokratijos centrui. Centras teikė siūlymą 11 Baltarusijos teisėjų įtraukti į ES sankcijų sąrašus. Siūlyti tie teisėjai, kurie žmones siunčia į kalėjimus už bet kokią valdžios kritiką, demonstracijas ar kitą demokratinę veiklą. D. Žalimas džiaugiasi, kad į siūlymą buvo atsižvelgta. Minėtiems teisėjams sankcijos buvo pritaikytos.