Būdelių kvartalas Vievio mieste

Būdelių kvartalas Vievio mieste

Julija Kirkilienė

Vieviui miesto vardas suteiktas prieš 65–erius metus, bet miesto gyventojai dažnai dar gamtinių reikalų prispirti laksto į lauko būdeles. Į lauko būdeles dar prieš trejetą metų bėgiojo Vievio meno mokyklos vaikai ir mokytojai. Vievyje įgyvendinus Nemuno aukštupio baseino vandentvarkos investicinę programą, būdelių sumažėjo, o tie, kas liko gyventi prie senojo „paveldo“, dabar nori miestietiško gyvenimo.

Gatvė viena, dalys – dvi

Gyvenimas Vievio seniūnijos kaimuose, tokiuose, kaip Alesnininkai ar Pilymai, dabar patogesnis tapo nei Vievio mieste. Kaimuose įgyvendinus vandentvarkos projektus kone kiekvienas gyventojas nuosavuose namuose miestietiškus patogumus – kanalizaciją – įsirengė. Jei kuris dėl lėšų trūkumo dar neprisijungė prie centralizuotos nuotekų sistemos, tai jo išvietes tvarko specialios Elektrėnų komunalinio ūkio mašinos. O Vievyje, Vilniaus gatvėje, iš 12, 14,16. 16A, 18, 20 namų lauko tualetų srutų išsiurbti negalima – nėra privažiavimo. Nuo 2005 metų vykdant nuotekų valyklos rekonstrukciją ir magistralinių vamzdynų plėtrą, Vilniaus gatvė buvo padalinta į dvi dalis: viena dalis buvo prijungta prie nuotekų tinklų, kita – ne. Kadangi valdžia žmonėms nemokėjo paaiškinti, kodėl taip atsitiko, vieviečiai kuria savo versijas. O tos versijos, žinoma, gimdo nepasitikėjimą projekto vykdytojais – savivaldybės vadovais. Žmonės negali suprasti, kodėl prie Vilniaus gatvės viduryje įrengto kanalizacijos šulinio vienos gatvės pusės namai buvo prijungti, kitos – ne.

„Gelvita“ nekalta

Projektą „Vandentiekio ir nuotekų tinklų plėtra Vievyje“ vykdė savivaldybei priklausanti UAB „Gelvita“. Dabar ši įmonė prijungta prie kitos savivaldybei priklausančios UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“. Jei tikėtume savivaldybės ir EKŪ vadovų viešomis kalbomis, kurias vieviečiai akylai seka, „Gelvita“ liko su didelėmis skolomis. Gyventojams niekas nepaaiškino, kad tos skolos ir vandentvarkos projektai nėra niekaip susieti. Vieviečiai platina žinią, kad „Gelvita“ pinigus iššvaistė, todėl projektui užbaigti nebeužteko lėšų.

Savivaldybės Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Virgaudas Šimkūnas dievagojasi, kad Europos Sąjungos lėšų panaudojimą kontroliuoja samdytos valstybės įstaigos, todėl gautų investicijų nesąžiningai panaudoti nėra galimybių. Bet iš pirmojo didelio visoje Lietuvoje vykdyto ES finansuojamo projekto „Nemuno aukštupio baseino vandentvarkos investicinės programos“, pinigų visai Vievio vandentvarkai sutvarkyti neužteko. Dabar savivaldybė ieško galimybių iš 2014-2020 metų ES finansavimo laikotarpio vandentvarkos projektus baigti ne tik Vievyje, bet ir kitose savivaldybės vietose.

Kodėl verkia vieviečiai?

Nuosavų namų gyventojai gali tik pasiguosti, kad Vievyje į lauko būdeles laksto ne tik jie, bet ir kai kurių daugiabučių gyventojai. Pavyzdžiui, Mokyklos gatvės daugiabutis taip pat neturi kanalizacijos. Vievio seniūnas Zenonas Pukėnas sako, kad Vievyje daug metų kanalizacijos nebuvo, todėl vieviečiai į šią naujovę žiūrėjo skirtingai. Vieni gyventojai darėsi individualias kanalizacijas, o kiti nenorėjo jungtis net prie valdiškų. „Vieni verkia, kad reikia jungtis prie centralizuotų kanalizacijos tinklų, kiti verkia – kad neturi galimybių prie jų prisijungti“, – apie situaciją Vievyje kalba seniūnas. J. Milančiaus gatvėje net toks konfliktas tarp kaimynų yra buvęs, kad kaimynas kaimynui kanalizacijos šulinius užkišinėjo. O dabar geras pavyzdys užkrėtė: žmonės, pamatę, kad kaimynai pigiai gavo patogumus, irgi tų patogumų panoro. Dėl Vievio gatvės 12, 14,16. 16A, 18, 20 namų seniūnas sako, kad žmonėms gal tas šulinys gatvės viduryje ir per toli, bet jeigu ten gyventų jaunimas, greičiau prisijungtų. Vyresni žmonės daugiau įpratę pinigus skaičiuoti arba mažiau tų pinigų turi. Mūsų kalbinti Vilniaus g. gyventojai sakė, kad ne tik lėšų neturi po asfaltuota gatve pragręžti tunelius vamzdynams, bet ir nesupranta, kodėl tai turėtų daryti už savo pinigus, jei kitiems padaryta nemokamai. Juolab, kad savivaldybė yra įsipareigojusi išplėsti nuotekų surinkimo ir vandentiekio tinklus ir sumažinti dirvožemio bei gruntinio vandens taršą.

Būdelių kvartalo perspektyvos

IMG 5732Grunto vandens tarša Vilniaus gatvės gyventojams taip pat rūpi. Kadangi srutvežiai prie aprašytų namų lauko tualetų privažiuoti negali, tai žmonės tualetuose naudoja chemines priemones. Tos priemonės kvapą sunaikina ir organines trąšas išskaido, o ar tie chemikalai nepatenka į Vievio miesto gruntinį vandenį? Geriamą vandenį vieviečiai gauna centralizuotai, o savo darželius ir šiltnamius prie namų laisto vandeniu iš senų šulinių ar balų, kurių Vievyje apstu dėl to, kad nėra lietaus vandens kanalizacijos. Naujasis Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Elektrėnų savivaldybės agentūros vedėjas Viktoras Mindžiulis dabar atostogauja. Jis sakė apie šią Vilniaus gatvės vietą nieko nežinantis, todėl pažadėjo liepos mėnesį ten apsilankyti. Tik pamatęs tikrąją padėtį, galėtų rekomenduoti, kaip žmonėms elgtis ne tik su lauko tualetais, bet ir vandeniu iš skalbimo mašinų, kuris išpilamas ne į kanalizacijos tinklus. Aplinkosaugininkas sako, kad vandeniu iš neištirtų šulinių ar iš balų daržovių laistyti negalima – vanduo gali būti užterštas, o srutas iš tualetų geriausia būtų išsiurbti ir supilti į kanalizacijos tinklus. Jeigu Vilniaus gatvės „būdelių kvartale“ aplinkosaugininkas aplinką įvertintų kaip užterštą, jis pažadėjo Elektrėnų savivaldybės vadovus paskatinti kuo skubiau padėtį ištaisyti. Savivaldybės vadovus kanalizaciją Vilniaus gatvėje kuo skubiau sutvarkyti vis ragina ir vieviečių atstovė savivaldybės taryboje Aldona Kirkliauskienė. Vieviečiams belieka laukti, kad į jų miesto gatves civilizacija ateitų kuo greičiau.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų