Lietuvos pensininkų sąjunga „Bočiai“ šiais metais švenčia savo veiklos dvidešimtmetį. Tarp jų ne paskutiniuoju smuiku groja ir Elektrėnų bočių bendrija, įkurta dvylika metų vėliau.
Julija KIRKILIENĖ
Pradžia
Elektrėnų savivaldybės pensininkų bendrijos „Bočiai“ įkūrimo iniciatorė ir krikštamotė buvo dirigentė Rita Jurgaitienė. Pagyvenusius žmones ji subūrė į chorą „Sidabrinė gija“ ir juos priėmė į bendrijos „Bočiai“ narius.
Steigiamasis susirinkimas įvyko 2003 m. lapkričio 7 d., jam pirmininkavo Bronislovas Tarulis. Pirmasis bendrijos pirmininkas, pedagogas, Antanas Rutkauskas paruošė įstatus ir tų pačių metų lapkričio 27 d. juos įregistravo, taip Elektrėnų bočių bendrija įgijo juridinio asmens statusą. Tik su pirmininkais bendrijai nesisekė. Jie keitėsi kiekvienais metais. 2005 m. pirmininku buvo Juozas Kazlauskas, 2006 m. – Rita Jurgaitienė, 2007-2008 m. vėl Juozas Kazlauskas, o nuo 2009 m. bendrijai vadovauja aktyvi ir energinga pirmininkė Birutė Kizienė, vis surandanti rėmėjų ir laiko, kad elektrėniečiai bočiai galėtų keliauti bei švęsti.
Keliauja
Aktyviau bendrija veikia nuo 2005 m., kai savivaldybės taryba pritarė jų veiklai skirti lėšų. Pirmiausia bočiai nutarė išmaišyti Lietuvą – juk dirbant ne visada užteko laiko pažinti savo šalį. Organizavo jie ekskursijas po visus regionus: Aukštaitiją, Žemaitiją, Suvalkiją, Dzūkiją. Elektrėnų bočiai savo akimis matė Šeduvos velnio malūną ir Aukštadvario Velnio duobę, Šiluvos stebuklingąją Mergelę Mariją, paliko savo kryžius kryžių kalne, meldėsi dviaukštėje Telšių katedroje, Pažaislio ir Panerių vienuolynuose, keliaudami panemune aplankė 14 pilių, Ventės rage matė, kaip žieduojami paukščiai, nuo Merkinės piliakalnio grožėjosi Nemuno vingiais, išbandė Druskininkų, Trakų, Birštono SPA centrus, stebėjo dangų iš Molėtų observatorijos, stebėjosi augalų įvairove Kauno botanikos sode, tarsi kokie dvarininkai vaikštinėjo po Šešuolėlių dvarą ir matė, kaip erdviuose Alytaus sporto rūmuose treniruojasi sportininkai. O kiek miestų ir miestelių aplankė, jų įsikūrimo istorijų sužinojo, dabartinę architektūrą aptarinėjo… Visų nė nesuminėsi. Dabar Elektrėnų bočiai kiekvienam, paklaususiam „Ar buvai?“, išdidžiai atsako: Taip! Dabar jie gerai pažįsta savo šalį ir kiekvienam pasakyti gali, kiek gražių lankytinų vietų čia yra.
Dainuoja
Pensininkų draugijos „Bočiai“ veikla neatskiriama nuo dainos. Nuo choro „Sidabrinė gija“ jie pradėjo savo veiklą, jie dainuoja kelionėse, įvairiose šventėse, kurias jie patys ir organizuoja. Bendrijai pradėjus vadovauti B. Kizienei, vis dažiau į vieną susibėga su kitų rajonų bočiais, dalijasi prisiminimais ir ateities planais, lankosi bočiai savivaldybės bendruomenių renginiuose. Nė viena šventė neapsieina be dainų.
O į koncertines keliones dėl įvairių priežasčių dažnai negali visas choras išvažiuoti, todėl nuo pernai metų dar buvo įkurtas ir bočių ansamblis „Dubija“, kuriam vadovauja Dalia Mankutė. Ansamblis yra neįtikėtinai populiarus – per pusmetį buvo net 10 kartų pakviestas koncertuoti savivaldybėje ir kituose rajonuose. Glaudžiai elektrėniškiai draugauja su Lentvario, Kaišiadorių, Širvintų, Šakių, Birštono, Jonavos, Vilniaus bočiais. „Tai jie pas mus, tai mes pas juos važiuojame švenčių švęsti,“ – sako B. Kizienė. Kartu jie šventė Elektrėnų bočių draugijos įkūrimo septynmetį, kartu dainavo naujametiniuose susitikimuose, Tėvo, Motinos dienų šventėse, valstybinių švenčių minėjimuose.
O Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimo proga jų supintas tūkstantmečio vainikas, skambant choro „Sidabrinė gija“ dainoms, buvo nuplukdytas į Elektrėnų marias, kad jį vandenyje suradę žvejai ar poilsiautojai – dažniausiai jaunimas – prisimintų tokį svarbų valstybės jubiliejų.
Gyvena dabar ir čia
Elektrėnų bočiai koncertavo Elektrėnų mokyklos įkūrimo 50-ties metų jubiliejuje, dalyvavo ansamblių festivaliuose Vievyje ir Žasliuose, Tėvo dienos minėjime Trakuose, Grigiškėse 70 metų trėmimo paminėjimo renginyje ir Telšiuose vykusioje tarprespublikinėje tremtinių ir politinių kalinių dainų šventėje, dainavo Joninių šventėje ir kitur. Visų tų švenčių juk nei prisiminsi, nei suminėsi. Bet koncertas per Jonines Elektrėnų senelių namuose ryškiai įsiminė tiek ten gyvenantiems seneliams, tiek bočių dainininkams. Dainavo jie ir verkė kartu, nors dainos nebuvo liūdnos. Verkė jie iš džiaugsmo: vieni, kad pragyveno gražų gyvenimą, kiti – kad juos aplenkė sunkios ligos, treti tiesiog džiaugėsi, kad gali dainuoti ar klausytis dainuojančių. Bočiai dabar džiaugiasi kiekviena diena, kiekviena akimirka ir tuo, kad jie, dauguma gimę Nepriklausomoje Lietuvoje, vėl sulaukė Nepriklausomybės, tuo, kad turi galimybę prisiminti ir dainuoti savo jaunystės ir jau jų vaikų sukurtas dainas, turi galimybes prisiminti ir skleisti savo laikų tradicijas ir papročius, tiesiog džiaugiasi, kad jie gyvena dabar ir čia. Kaip eilėraštyje rašė jų bendraamžė Stasė Jasiulionytė:
Bočiai, bočiai, bočiai,
Daug darbų, lyg sočiai
Jūsų darbščių rankų
Padaryta jau:
Medžiai pasodinti,
Vaikai užauginti…
Šiandien sau gyventi
Galit, pagaliau…