Julija KIRKILIRNĖ
Kad knygos lavina sielą, stiprina žmogų, žadina geriausius troškimus, ugdo protą ir sušildo širdį, žmogus suprato prieš 5 tūkst. metų, Antikos laikais, kai buvo steigiamos pirmosios bibliotekos, bet užrašyta tai buvo tik XIX amžiuje anglų rašytojo Viljamo Meikpiso Tekerėjaus. Lietuvoje bibliotekas kurti pradėjo jėzuitai, maždaug XVI amžiuje. Tarp tų 500 metų, per kuriuos Lietuvoje vystėsi bibliotekininkystė, daugiau nei 60 metų gyvuoja Pastrėvio biblioteka. Neregistruota biblioteka Pastrėvyje veikė ir anksčiau – pas Bernardą Bliujų, o 1952 m. Stančikų kaime, Emilijos Kazlauskienės namuose, buvo įsteigta „didelė“ biblioteka. Tos didelės bibliotekos įsteigimo šešiasdešimtmetį paminėti gruodžio 11 dieną į Pastrėvio mokyklą susirinko pastrėviečiai ir svečiai.
Devyniolika metų Pastrėvio bibliotekoje dirbanti Danutė Kananavičienė apžvelgė bibliotekos istoriją.
Istorija tikrai įdomi. Pirmąja bibliotekininke paskirta buvo lietuviškai nekalbanti ir neskaitanti V. Usova. Per šešiasdešimt metų keitėsi darbuotojai, augo bibliotekos fondas ir veikla. Kaip ir šiuo metu, bibliotekoje rinkdavosi ne tik skaitytojai, bet ir saviveiklininkai. Bibliotekoje buvo organizuojamos ir sportinės rungtys, ir vakaronės, ir susitikimai, ir koncertai. 1953 metais kultūros veikėjas Julius Pulauskas prie Pastrėvio bibliotekos buvo subūręs 75 žmonių chorą. Už gerą choro pasirodymą biblioteka gavo dovanų radio aparatą „Kama“ ir „armoškę“ (taip parašyta bibliotekos metraštyje). Tada Pastrėvyje užvirė tikras kultūrinis gyvenimas: namuose gi retas kas turėjo radiją, tad bibliotekoje buvo galima ir radijo pasiklausyti, ir armoškos muzikos. Net bibliotekos darbo laikas užrašytas buvęs: dirba nuo 11 val. dienos iki 2 val. nakties.
Per tuos 60 metų Pastrėvio bibliotekoje bibliotekininkės keitėsi tik keturis kartus: V. Usova, Venina Grincevičiūtė dirbo po vienerius metus, Marytė Krilavičiūtė – Bliujienė išdirbo 39 metus ir Danutė Kananavičienė jau skaičiuoja dvidešimtuosius darbo metus bibliotekoje.
Dabartinė bibliotekininkė, kaip ir pirmosios bibliotekoje dirbusios, keletą kartų kraustėsi iš vienos vietos į kitą, iš vieno aukšto – į kitą, nes tai bibliotekos adresas keičiamas buvo, tai vieta dėl mokyklos remonto. Dabar Pastrėvio biblioteka ir mokykla yra kaip sesės dvynės, nes, pasak mokyklos direktorės Dangutės Stasiūnienės, mokykloje svečių ekskursijos pradedamos nuo bibliotekos, o bibliotekoje ir mokiniai, ir mokytojai suranda jaukią aplinką savo mažesniems renginiams, edukacinei veiklai. Ir bibliotekos jubiliejui mokiniai piešė biblioteką, net eiles rašė. Aštuntokas Deividas Pranckūnas taip rašo apie biblioteką:
„…Aš skaitysiu šias knygas,
Aukso luito vertas.
Apsilankysiu visada,
Nes čia – puiki žinių vieta.
Ir knygos valdovė geros širdies,
Man gero kelio palinkės…“.
Jubiliejiniame renginyje D. Kananavičienė vardijo ir vardijo veiklas, kurios vykdomos bibliotekoje. Tai ir parodos, iš kurių įsimintiniausia „Tu lineli žydražiedi“, tai ir vykdomi projektai, tarp kurių geriausi – bibliotekos modernizavimas ir kompiuterizavimas. „Įdiegus prieigą prie interneto, jaučiamas dar didesnis bibliotekos reikalingumas“,- sako D. Kananavičienė.
Kad biblioteka Pastrėvyje yra reikalinga ir kad tarpusavyje gražiai bendrauja visos seniūnijos įstaigos, prisiglaudusios Pastrėvio mokykloje, visuomeninės organizacijos, aktyviai dirbanti bendruomenė ir saviveiklos kolektyvai, renginyje paaiškėjo iš gražių kalbų ir sveikinimų. Bibliotekai skambėjo eilės ir dainos, linkėjimai ir „Ilgiausių metų“. Tarp kalbų gražiai derėjo solistės Vilijos Rakauskaitės dainos ir Lauryno Kamštaičio akordeono muzika, folklorinio ansamblio „Vuolasta“ ir kaimiškos kapelos „Varnalėša“ dainoms pritarė ir visi salėje sėdintys. Be pastrėviečių biblioteką, žinoma, sveikino kolegės bibliotekininkės, jų viršininkė, Elektrėnų viešosios bibliotekos direktorė Genė Dapkevičienė ir savivaldybės atstovai: mero patarėjas Vaidas Andriejauskas ir Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Nijolė Strebeikienė. Literatė, kaimyniniame Peliūnų kaime gyvenanti Ona Kulbokienė.
Renginio vedėja Vilija Špiliauskaitė skaitė ir skaitė eiles apie bibliotekas, kvietė ir kvietė sveikintojus prie kalėdinės eglutės, sukurtos iš knygų, bet visos šventės turi pabaigą. Graži šventė Pastrėvyje baigėsi rėmėjų apdovanojimu. O tų rėmėjų D. Kananavičienė priskaičiavo daugiau nei buvo sveikintojų.
Kaip rašė italų dramaturgas Karlas Goldonis, o jį citavo renginio vedėja, žmogus, turintis rankose knygą, niekada negali būti vienišas. Tad ir Pastrėvio biblioteka bei jos bibliotekininkė Danutė savo kaime yra tikrai ne vieniša, bet yra švyturys, kviečiantis bibliotekoje burtis žmones. Dar šviesesniu švyturiu bibliotekai, pasak D. Stasiūnienės, teks išlikti, jeigu Pastrėvyje bus panaikinta mokykla. Mokykla – ne biblioteka – ji uždaroma, kai nėra vaikų. O biblioteka dėl tų 300 skaitytojų, kurie buvo 1954 metais ir yra šiandien, 2012 metais, pagal valstybės politiką, uždaryta nebus. Neuždarinėjamos bibliotekos dėl interneto prieigos, dėl to, kad internetu žmonės susimoka mokesčius, deklaruoja pajamas ir turtą, skaito spaudą ne tik bibliotekose prenumeruojamą, bet ir internete. Tad šešiasdešimtmečio proga tarp visų linkėjimų nebuvo linkėjimo išlikti. Buvo tik linkėjimai, kad D. Kananavičienė čia dirbtų iki pačių darbingiausių savo ir bibliotekos jubiliejų.