Bibliotekų istorija iki XXI amžiaus

Bibliotekų istorija iki XXI amžiaus

Raminta ČESNAUSKAITĖ

Vienu svarbiausių išradimų žmonijos istorijoje laikomas rašto ir spausdinimo preso sukūrimas. Pirmieji rašto ženklai pradėti rašyti ant žievės, molio lentelių, papiruso ritiniuose, vėliau popieriuje, Johanui Gutenbergui XV a. sukūrus spausdinimo presą pradėtos spausdinti knygos.

Bibliotekų ištakos

Spausdinimo presas labai pagreitino knygų kopijavimo procesą, per pirmuosius 50 metų nuo jo išradimo Vakarų Europoje buvo išspausdinta 20 milijonų knygų. Atsiradus knygoms, atsirado būtinybė jas saugoti, taip atsirado knygų saugyklos – bibliotekos. Biblioteka (iš graikų k. bibliotheke: biblio – knyga ir theke – saugykla) – privatus ar visuomeninis knygų rinkinys, arba įstaiga, renkanti, komplektuojanti, sauganti knygas, periodinius leidinius, rankraščius, vaizdo ir garso medžiagą, žemėlapius ir kitus dokumentus bei leidžianti jais naudotis visuomenei.

Pirmąsias bibliotekas sudarė molinių lentelių archyvai su įrašais apie šumerų komercinius sandorius ir inventorizaciją bei senovės egiptiečių susirašinėjimo ar mitų tekstai, kuriuos rašant mokytasi rašto.

Pirmosios bibliotekos

Pirmosios bibliotekos atsirado 2600 m. pr. Kr. Šumerų, kurie saugojo išrašytas molio lenteles, civilizacijoje. Pirmoji biblioteka, kurios fondų dalis išliko iki šių laikų, yra Asirijos karaliaus Ašurbanipalo biblioteka – VII a. pr. Kr. Asirijos sostinėje Ninevijoje sukauptos apie 30 tūkstančių molinių lentelių su dantiraščio užrašais juridiniais klausimais. Senovės Egipte, Mesopotamijoje, Kinijoje dokumentai buvo ne tik klasifikuojami, bet ir prižiūrimi bibliotekininkų. Kinijoje filosofas Laozi saugojo knygas, kurios priklausė imperatoriškajai Džou dinastijai. Senovės Egipte religinio ir valstybinio turinio papiruso ritinėliai iš pradžių būdavo saugomi šventyklose. Manoma, kad saugyklų būta ir prie faraonų rūmų bei mokyklų.

V a. pr. Kr. Senovės Graikijoje ir Romos imperijoje atsirado privačios arba asmeninės bibliotekos. Pirmoji viešoji biblioteka Senovės Graikijoje įkurta IV a. pr. Kr., o Senovės Romoje viešosios bibliotekos kūrėsi šalia Romos forumų valdant Julijui Cezariui, IV a. pr. Kr. Romoje veikė 28 viešosios bibliotekos. Romėnų bibliotekose skaitytojai turėjo tiesioginę prieigą prie ritinių, paprastai buvo skaitoma ar persirašoma pačioje bibliotekoje, retai leista ritinius parsinešti namo.

Antikos laikotarpiu didžiausia ir žymiausia buvo Aleksandrijos biblioteka, kurioje buvo saugomi papiruso ritiniai. Biblioteka Ptolemėjaus I buvo įkurta III a. pr. Kr. prie mūzų šventovės, kaip Aleksandrijos muziejaus dalis, aplink kurią buvo parkai ir sodai, veikė observatorija, erdviose salėse stovėjo įžymių rašytojų bei mokslininkų statulos. Šioje bibliotekoje buvo surinkta per 700 tūkst. knygų ir tekstų, tarp jų – didžiųjų graikų dramaturgų Sofoklio, Euripido, Aristofano, filosofų Platono, Aristotelio veikalai, bibliotekoje pirmą kartą istorijoje sudarytas saugomų rankraščių katalogas, atskirai sugrupuoti prozos ir poezijos kūriniai. Biblioteka sudegė 47 m. pr. Kr.

Bibliotekų klestėjimas

Viduramžiais Europoje buvo paplitusios vienuolynų bibliotekos. Knygos, kurias rankomis perrašinėdavo vienuoliai (skriptoriai), buvo tokios retos ir brangios, kad viduramžiais jas prirakindavo grandinėmis bibliotekose ar bažnyčiose. Tačiau dauguma bibliotekų knygas skolindavo už tam tikrą užstatą, o tai leido daryti knygų kopijas ir jas platinti. Ypač garsi buvo Monte Kasino vienuolyno biblioteka Italijoje.

J. Gutenbergui išradus spausdinimo presą, prasidėjo bibliotekų klestėjimo amžius, kurio metu bibliotekos tapo ne tik rašto saugojimo archyvais, bet mokslo, švietimo centrais. Bibliotekas steigė universitetai (Bolonijos, Sorbonos, Heidelbergo, Prahos, Krokuvos ir kt.) ir besiplečiantys miestai bei stambūs feodalai ir dvasininkai (Vatikano apaštališkoji, Paryžiaus karališkoji bibliotekos ir kt.). XV–XVII a. Europoje, ypač Italijoje, klestėjo privačios bibliotekos, kuriose humanistų buvo saugojami vertingi darbai lotynų ir graikų kalbomis.

Oksfordo bibliotekaXVII–XVIII a. Europoje buvo įsteigta daug nacionalinių ir pasaulinės reikšmės bibliotekų, tokių kaip Bodleino biblioteka Oksforde, Britų muziejaus biblioteka Londone, Berlyno karališkoji, Mazarinio ir Sainte-Genevieve bibliotekos Paryžiuje, Austrijos nacionalinė biblioteka Vienoje ir pan. Buvo įsteigta ir daug viešųjų bibliotekų. Po Prancūzijos revoliucijos 1789-1794 m. vienuolynų ir turtingųjų aristokratų bibliotekos buvo konfiskuotos, tapo valstybės nuosavybe ir perduotos Paryžiaus nacionalinei bibliotekai, bibliotekos paslaugos tapo prieinamos plačiajai visuomenei, nepaisant turtinės padėties ar išsimokslinimo. Šie demokratiniai pokyčiai iš Prancūzijoje išplito visoje Europoje.

Kitokia biblioteka

Tobulėjant informacinėms technologijoms, sparčiai populiarėja elektroninės knygos, 2013 m. rugsėjo 14 d. lankytojams duris JAV atvėrė pirmoji biblioteka be knygų „BiblioTech“, nuo įprastinių bibliotekų besiskirianti tuo, kad lankytojai knygas gali rinktis atsisėdę prie bibliotekos kompiuterių, o norimas elektronines knygas iš bibliotekos kaupiklių gali įsikelti į savo arba bibliotekos išnuomotas elektroninių knygų skaitykles. XXI amžiaus skaitmeninės technologijos ir internetas keičia bibliotekų veiklą: daugelyje nebepildomi kortelių katalogai, leidinius galima užsakyti internetu, pačių bibliotekų erdvės keičiasi, jose veikia interneto kavinės, parodų, kino, konferencijų salės, auditorijos. Nauji bibliotekų pastatai apima daugiau funkcijų ir todėl daugelyje pasaulio šalių jie virsta nebe bibliotekomis, o mediatekomis ar kultūros centrais. Vis dėlto ir XXI a. bibliotekų pagrindinis uždavinys yra knygų ir leidinių kaupimas bei saugojimas. 2010 m. kompanijos „Google“ darbuotojai suskaičiavo visas pasaulio bibliotekose esančias knygas – pasaulyje prieš 6 metus buvo 129 864 880 knygų originaliais pavadinimais.

Žymiausios pasaulio bibliotekos:

Aleksandrijos biblioteka Egipte

2002 m. duris atvėrė nauja Aleksandrijos biblioteka Egipte. Ji pastatyta toje pačioje vietoje, kur buvo garsioji biblioteka. Unikalus futuristinio stiliaus pastatas buvo statomas daugiau kaip 10 metų ir kainavo 220 milijonų JAV dolerių. Joje dabar sukaupta apie 400 tūkst. knygų. Sudėtinga kompiuterinė sistema leidžia naudotis ir kitų bibliotekų fondais. Iš viso saugyklos galės sutalpinti 8 mln. knygų.

Kongreso biblioteka Vašingtone

Pati didžiausia pagal sukauptų knygų skaičių yra Jungtinių Amerikos Valstijų kongreso biblioteka Vašingtone. Tai taip pat ir seniausia valstybinė-kultūrinė institucija šalyje, įkurta 1800 metais. Dabar joje yra daugiau kaip 32 mln. knygų ir 61 mln. rankraščių, tarp jų yra ir unikalių, pavyzdžiui, pirmoji spausdinta knyga – Johano Gutenbergo „Biblija“.

Jungtinės Karalystės bibliotekos        

Jungtinės Karalystės bibliotekoje saugoma daugiau kaip 170 mln. veikalų (tarp jų daugiau kaip 13 mln. knygų, 6 mln. garso įrašų). Joje saugomi ne tik laikraščiai, žurnalai bei knygos, bet ir pašto ženklų kolekcijos, unikalūs patentai. Čia saugoma Leonardo da Vinčio užrašų knygelė, „The Beatles“ rankraščiai, beveik visų laikraščių, išleistų nuo 1840 m. Britanijoje ir Airijoje, kolekcija. Bibliotekos knygų lentynos driekiasi daugiau kaip 600 kilometrų ir kasmet pailgėja dar 12.

2013 metais Birmingeme duris atvėrė didžiausia viešoji biblioteka Europoje, garsėjanti gausiomis kultūros paveldo kolekcijomis. Joje saugoma pati didžiausia pasaulyje Viljamo Šekspyro knygų kolekcija, kurią sudaro net 43 tūkst. egzempliorių. Bibliotekos erdvės užima 31 000 kvadratinių metrų, pastate įrengtas netgi teatras. 2014 metais bibliotekoje apsilankė 2,4 mln. lankytojų, todėl biblioteka pateko tarp 10 labiausiai lankytinų vietų Didžiojoje Britanijoje.

Vatikano biblioteka

Vatikano biblioteka, įkurta 1475 m., yra viena seniausių bibliotekų pasaulyje, kurioje tarp beveik dviejų milijono knygų saugomas ir seniausias Biblijos rankraštis, dekoruotas tikru auksu. Bibliją 1476 m. užsakė Urbino miesto Italijoje kunigaikštis, o ją ranka perrašyti ir perpiešti kiekvieną paveikslėlį užtruko ilgiau nei metus. Bibliotekoje galima aptikti muzikos ir matematikos rankraščių, karo bei žvalgybos dokumentų, receptų knygų bei meilės laiškų. Bibliotekoje saugomas pasaulio žemėlapis, nupieštas daugmaž 50 m. iki Kristupo Kolumbo kelionės: jo kampe vaizduojami vartai į rojų.

Šv. Morkaus biblioteka Venecijoje

Nacionalinė Šv. Morkaus biblioteka Venecijoje, Italijoje, įkurta 1468 metais, joje yra saugoma daugiau kaip milijonas spausdintų knygų, 13 tūkst. rankraščių, 2883 inkunabulai (ankstyviausiojo spaudos laikotarpio knygos, nuo pirmųjų J. Gutenbergo išleistų knygų iki 1501 m. Šiuo metu išliko labai mažai šių knygų egzempliorių, nes pirmuoju knygų spausdinimo laikotarpiu buvo leidžiami nedideli jų tiražai), 24,055 kūrinių, išleistų 1500-1600 metais, daug iliuminuotų rankraščių (papuoštų miniatiūromis ir ornamentais).

Kinijos nacionalinė biblioteka

Didžiausia Azijoje – Kinijos nacionalinė biblioteka, 1901 m. įkurta Čingų dinastijos. Jos bendras plotas 250 tūks. kvadratinių metrų, ją dydžiu lenkia vos kelios bibliotekos pasaulyje.

Sidnėjaus biblioteka

Didžiausioje Australijoje Sidnėjaus universiteto bibliotekoje saugoma daugiau kaip 5 milijonai knygų, per 340 tūkst. elektroninių leidinių.

Japonijos bibliotekos

Japonijoje veikia vienos įdomiausių bibliotekų, pavyzdžiui, į biblioteką Osakoje žmonės ateina ne todėl, kad paskaitytų, o dėl to, kad pajustų stebuklingą knygų galią: pusapvaliame betoniniame pastate yra ypatingo grožio sodas, knygos šioje bibliotekoje neskirtos skaityti. O Musashino meno universiteto bibliotekoje Tokijuje, priešingai, aplinka, sukurta japonų architekto Sou Fujimoto, paprasta, interjerą sudaro tik knygų lentynos ir stiklas. Architektas sako, kad viskas, ko reikia bibliotekai, yra knygos, lentynos, šviesa ir graži vieta.

Gražiausi bibliotekų interjerai

Vienos gražiausių bibliotekų yra įsikūrusios Čekijoje (Strahovo vienuolyno biblioteka, Prahos nacionalinė biblioteka „Klementinum“) ir Austrijoje (Nacionalinė biblioteka, vienuolyno biblioteka St. Floriane, vienuolyno biblioteka Admonte, vienuolyno biblioteka Kremsmiunsteryje). „Klementinum“ biblioteka Prahoje pirmą kartą buvo atidaryta 1722 metais, žmonės iš viso pasaulio keliauja, kad pamatytų joje vyraujantį grožį.

Admonto biblioteka įkurta 1776 m. Alpėse yra didžiausia pasaulyje biblioteka, įsikūrusi vienuolyne. Bibliotekos kolekciją sudaro daugiau kaip 200 tūkst. veikalų, vertingiausi 1 400 rankraščių (ankstyviausi VIII a.) ir 530 inkunabulų.

Tarp gražiausių Europos bibliotekų patenka ir Vilniaus universiteto biblioteka.

Įdomios bibliotekos

Kanzaso bibliotekos JAV neįmanoma supainioti su jokiu kitu pastatu dėl išskirtinės išvaizdos, primenančios knygų lentyną. Knygų, sudarančių pastatą, aukštis yra 8 metrai. Miesto gyventojai galėjo patys išsirinkti, kokios knygos taps bibliotekos fasadu, tarp jų: M. Tveno „Heklberio Fino nuotykiai“, H. Lee „Nužudyti strazdą giesmininką“, Dž. Tolkino „Žiedų valdovas“, V. Šekspyro „Romeo ir Džiuljeta“.

Pati mažiausia biblioteka yra įsikūrusi telefono būdelėje viename kaimelyje Didžiojoje Britanijoje. Čia yra įvairios tematikos knygų – pradedant kulinarija ir baigiant klasika. Biblioteka veikia visą parą.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų