Bendruomenėms dovanų (ne)reikia

Julija Kirkilienė

Žemės ūkio ministerija kaimo bendruomenėms pagal įvairius projektus paskirstė 1,1 mln. eurų. Bet tarp laimingųjų bendruomenių nebuvo nė vienos iš Elektrėnų savivaldybės.

Dovanos
Nacionalinės mokėjimo agen­tūros duomenimis, pateiktos 445 bendruomenių paraiškos už 1,1 mln. Eur. Gautų paraiškų pasiskirstymas pagal veiklos sritis: kaimo bendruomenės materialinės bazės sukūrimas ir (arba) stiprinimas – 125 paraiškos už 304 614,02 Eur, kaimo vietovės viešųjų erdvių sutvarkymas, pritaikant jas kaimo gyventojų poreikiams – 106 paraiškos už 492 153,79 Eur, renginių organizavimas – 214 paraiškų už 347 859,81 Eur. ŽŪM ministerijos išplatintame pranešime spaudai akcentuo­jama, kad veikli kaimo bendruomenė – tai ne tik dovana tai vietovei, bet ir visai valstybei. Juk iš čia atėję pagrindiniai papročiai ir šimtmečius saugojamos tradicijos. Galimybė prisidėti prie kaimo bendruomenių veiklos, jų puoselėjamų vertybių išsaugojimo yra ir vienas pagrindinių Žemės ūkio ministerijos uždavinių. Tik Elektrėnų savivaldybėje gal veiklios­ bendruomenės nereikalingos, o gal visos jau tiek turtingos, kad valstybės dovanos nebereikalingos.

Bendruomenės galėjo kreiptis paramos materialinei bazei stiprinti, viešosioms erdvėms sutvarkyti ir kaimo renginiams organizuoti. Likusi dalis pareiškėjų buvo kaimo bendruomenes vienijančios organizacijos (sąjungos, vietos veiklos grupės). Pastarosios galėjo kreiptis paramos tik renginių organizavimui. Bendra prašomos paramos suma net 34 proc. viršijo šioms paraiškoms skirtą biudžetą, tad atrankos kriterijai ir pagal juos skiriami balai turėjo lemiamos reikšmės: kuo daugiau jų atitiko bendruomenė ar jas vienijanti organizacija, tuo didesnė tikimybė, jog parama bus skirta. Pagal veiklos sritį, susijusią su materialinės bazės stiprinimu, gautos paraiškos sudarė 28 proc., viešųjų erdvių – 24 proc. visų gautų paraiškų. Renginių organizavimo paraiškos sudarė net 48 proc. visų gautų paraiškų. Taigi, didžiausias konkursas ir buvo tarp projektų, kuriais siekiama paramos renginiams vykdyti.

Neėmė
Kodėl Elektrėnų bendruomenės nė nebandė rašyti projektų paramai gauti, klausėme Elektrėnų nevyriausybinių organizacijų asociacijos pirmininkės Jūratės Balčiūnaitės. Jos komentaras:
„Mums dėl to labai skauda. Pagal finansavimo taisykles, paramos buvo galima prašyti materialinei bazei stiprinti, viešosioms erdvėms tvarkyti arba renginių organizavimui. Pagal finansavimo taisykles paramą materialinei bazei stiprinti gali gauti tik tos bendruomenės, kurios­ nuosavybės, panaudos ar nuomos tei­se valdo patalpas, kurių savininkas yra valstybė, savivaldybė ar NVO.
Nei viena bendruomenė mūsų narė (kaip ir dauguma kaimo bendruomenių) savo nuosavų patalpų neturi – yra registruotos pirmininkų namuose, t.y. privačiam asmeniui priklausančiose patalpose. Netinka net verslui priklausančios patalpos.
Šių metų pradžioje kelios­ bend­ruomenės – „Aktėvystė“ ir Kurkliškių kaimo bendruomenė – kreipėsi raštu į savivaldybę, primindamos, kad baigiamas įgyvendinti projektas „Vievio miesto kompleksinė plėtra“, kurio vykdymo metu buvo įrengtos ir patalpos Vievyje, Semeliškių g. bendruomenių reikmėms. Bendruomenės prašė ga­limybės naudotis patalpomis, registruo­ti ten bendruomenės buvei­nę ir sudaryti panaudos sutartį, tačiau iš savivaldybės atsakymas buvo neigiamas – projektas nebuvo baigtas vykdyti.
Situacija tokia, kad kaimiškose vietovėse beveik nėra patalpų, tinkamų bendruomeninei veiklai, kurios priklausytų kam nors kitam nei valstybei ar savivaldybei. O bendruomenės nėra tiek stiprios, kad įsigytų savo nekilnojamąjį turtą.
Taigi, materialinei bazei stiprinti paramos prašyti neturėjome teisės. Galėjome nebent teikti paraišką įsigyti tautiniams kostiumams, bet tai tikrai nebuvo pirmos būtinybės poreikis. Vis dar tikimės, kad iki kitų metų šią situaciją su savivaldybe pavyks išspręsti bendruomenių naudai.
Renginių organizavimui dauguma bendruomenių neatitiko aprašo reikalavimų, viešosioms erdvėms tvarkyti, siekiant gauti paramą, reikalingi statybos leidimai ir suderinimai su savivaldybe bei ilgalaikės žemės sklypo panaudos sutartys. Prieš kelerius metus viena iš bendruomenių turėjo gražių idėjų, tačiau paraiškos pateikimo terminas ir savivaldybės sprendimų priėmimo grei­tis buvo nesuderinami dalykai. Taip pat, pagal nepatikrintą informaciją, Vievio seniūnijoje nėra suformuotų valstybei priklausančių žemės sklypų, kuriuose būtų galima įrenginėti naujas viešąsias erdves. Taip bendruomenių motyvacija tvarkyti viešąsias erdves dingo, nes be savivaldybės pritarimo ir palaikymo tai padaryti sudėtinga. Savivaldybė su silpniausiomis bendruomenėmis bendradarbiauti nelinkusi, o bendruomenėms dar trūksta specifinių žinių apie teritorijų planavimą ir statybų reglamentus, todėl savarankiškai parengti paraiškas yra sudėtinga.
Paraiškoms reikia ruoštis iš anksto – su savivaldybe derinti sklypų bei patalpų panaudą gerokai anksčiau nei pasirodo kvietimas teikti paraiškas. Tik atkakliausiems arba palankiausiems tai įveikiama užduotis. Labai tikuosi, kad kitais metais šiame sąraše pamatysime ir Elektrėnų savivaldybės bendruomenes“.

Supratimo paieškos
Taip sutapo, kad tik pradėjus spaudai ruošti straipsnį ir klausinėti, kodėl Elektrėnų bendruomenės neprašė pinigų, savivaldybėje buvo sušauktas visų bendruomenių pirmininkų susirinkimas. Iš registruotų 28 bendruomenių, susirinkime dalyvavo 15. Susitikimą organizavo savivaldybės administracijos atstovas bendruomenių reikalams, administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas. Įžanginį žodį susirinkime tarė meras Kęstutis Vaitukaitis, pažymėdamas, kad bendruomenės yra svarbiausia savivaldybės gyventojų dalis ir kad su jomis reikia tartis apie vykdomus darbus savivaldybėje. J. Grybauskas prisiminė, kad pernai Vievyje keturios­ seniūnijos bendruomenės organizavo konferenciją, kurioje paaiškėjo, kad bendruomenės ir savivalda vienos kitų nesupranta. Šiame susitikime Finansų ir strateginio planavimo skyriaus vedėja Jekaterina Goličenko bendruomenėms papasakojo, kaip sudaromas ir vykdomas savivaldybės biudžetas, Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėjas Virgaudas Šimkūnas bendruomenes supažindino, kaip paruošiami ir vykdomi projektai, Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupės pirmininkė Lina Bernatavičienė supažindino, kokius projektus kaimo bendruomenės vykdo ir planuoja vykdyti per Vietos veiklos grupę. Bendruomenių pirmininkus kaip tik labiausiai ir sudomino Vietos veiklos grupės projektai bei kelių remontai. Vievio seniūnijos bendruomenės sakė norinčios, kad ne vienas seniūnas spręstu, kokius kelius reikia skubiausiai remontuoti, priekaištavo dėl netvarkomos Semeliškių gatvės ir kelio į Kurkliškių kaimą. Į priekaištus savivaldybės vadovai atsakė, kad ne visus darbus atlikti galima pagal norus, kurių visados yra daugiau nei galimybių. Apie negautus pinigus iš Žemės ūkio ministerijos niekas neužsiminė – gal ne visos bendruomenės apie tokią galimybę ir žinojo. Po poros valandų trukusio susitikimo, buvo nutarta tokius susitikimus organizuoti kiekvieną ketvirtį. Ar tik nebus savivaldybės vadovai išgirdę Žemės ūkio ministerijos mintį, kad veiklios bendruomenės yra dovana tai vietovei, kurioje gyvena, ir gal ateityje padės, o ne trukdys bendruomenėms dovanų iš valstybės gauti.