Bendras savivaldybės planas: rūpestis turtuoliams, varguoliams ir miško žvėreliams

Julija Kirkilienė

Bendrasis planas yra toks dokumentas, nurodantis, kur ateinančius dešimtmečius savivaldybėje žmonės galės statyti gamyklas, nuo­savus namus, kur galės ūkininkauti ar ilsėtis. Šiuo metu svarstomu savivaldybės Bendruoju planu daugiausia susirūpinę politikai, nors tai rūpėti turėtų kiekvienam. Bendrasis planas rūpėti turėtų verslininkams, ūkininkams ir kiekvienam žmogui, ateinančius dešimtmečius planuojančiam gyventi ar vystyti veiklą savivaldybėje.

Rūpi pakeitimai

Bendrasis savivaldybės planas po ilgų diskusijų pakeistas taip, kad visi liko patenkinti. Savivaldybė atsižvelgė beveik į kiekvienos bendruomenės prašymus, tik varguolė Rasutė gyventi liko miesto rekreacinėje zonoje, kur už paveldėtą žemę mokesčių tiek daug priskaičiuoja, kad negalią turinti moteris susimokėti negali. Po Bendrojo plano patvirtinimo pakeitimų yra tik tiek, kad tankiau bus užstatomos paežerės, bet Mažiklės pusiasalis paliktas rekreacinėje zonoje. Rugpjūčio 4 d. vyko paskutinis Bendrojo plano pristatymas visuomenei. Pristatyme dalyvavo keletas gyventojų, turinčių interesų statyboms paežerėse, vienas naujakurys, namo statybai ieškantis pirkti sklypo, keli Vievio ir Elektrėnų bendruomenės atstovai, UAB „Tvari energija“ atstovas ir keletas kitų neabejingų gyventojų. Susitikimą ve­dęs savivaldybės architektas Arūnas Butrimavičius perspėjo, kad bus daromas garso įrašas. Bendrąjį planą komentavo planą rengusios UAB „CityForm LT“ projektų vadovė Giedrė Ratkutė Skačkauskienė. Ji informavo, jog Bendrajame plane atsižvelgta į gerą savivaldybės demografinę sudėtį, kur gyventojų skaičius nemažėja, todėl daugiau vietos skirta urbanizacijai, kad žmonėms savivaldybėje būtų gera gyventi, dirbti ir ilsėtis. Naujasis planas bus tvirtinamas net 9 institucijų ir tada sugrąžintas tvirtinti savivaldybės tarybai. Planuojama dokumentą patvirtinti paskutiniame šių metų tarybos posėdyje – gruodžio mėnesį.

Rūpi rekreacija

Plane numatyti trys savivaldybės urbanistikos centrai: Elektrėnų, Vievio ir Semeliškių. Naujasis Bendrasis planas keičia 2009 metų planą ir galios kelis ateinančius dešimtmečius. Naujajam planui Architektūros ir kraštotvarkos skyrius gavo 15 pasiūlymų, iš kurių 13-ai pritarė ir darys pakeitimus. Susirinkimo dalyviai domėjosi ne tik rekreacinėmis zonomis, bet ir būsimais pramonės rajonais bei žemės paskirties keitimo galimybėmis. Bendrojo plano aiškinamajame rašte rašoma, kad palanki geografinė savivaldybės padėtis ir artumas dviem ekonominiams centrams – Vilniui ir Kaunui, sudaro sąlygas išnaudoti „hibridinio“ darbo, kuris yra ypač populiarus tarp jaunesnių gyventojų, dirbančiųjų paslaugų sferoje ir versle, privalumus. Siekiant užtikrinti ekonominę sinergiją būtina investuoti ir į rekreacinio savivaldybės potencialo stiprinimą. Svarbu, kad naujai kuriama ir nuolat atnaujinama infrastruktūra būtų orientuota ne tik į vasaros laikotarpį, bet būtų patraukli gyventi ir ne sezono metu, leidžiant užtikrinti gerą darbo ir laisvalaikio balansą. Bendrajame plane miestui priskirtose teritorijose paežerėse pagal galiojančius įstatymus namus statyti galima vos 10 m nuo kranto, kaimiškose teritorijose – 50 m. Pagal Bendrąjį planą paežerių užstatymo tankumas padidintas nuo 3 iki 15 proc. Tai, kas gerai žmogui, blogai laukinei faunai. Miško žvėreliams vis sunkiau surasti vietos atsigerti.

Rūpi politikams

Bendruoju planu aktyviai domėjosi Seimo narė Silva Lengvinienė ir jos patarėjas Edvardas Baleišis. Jie kartu su bendruomenės „Elektrėnų kraštas“ pirmininku Vaidu Ratkevičiumi kreipėsi į savivaldybės administracijos direktorių dėl būtinybės keisti kai kuriuos naujojo savivaldybės bendrojo plano sprendinius. Kadangi gyventojams labiausiai rūpi Elektrėnų marių pakrančių užstatymo planai, todėl jie siūlė išsaugoti rekreacinės paskirties plotus teritorijoje nuo Elektrėnų bažnyčios iki Mažiklės paplūdimio (pusiasalio). „Šioje teritorijoje galima efektyviai plėtoti su turizmu, rekreacija ir aktyviu poilsiu susijusias veiklas, teikti viešąsias paslaugas, o ne statyti gyvenamųjų namų kvartalus. Taip pat pasiūlyta prie rekreacinių teritorijų priskirti Elektrėnų marių salas ir sumažinti užstatymo intensyvumą planuojamoje urbanizuoti teritorijoje tarp „Ąžuolyno“ progimnazijos ir pėsčiųjų tilto“,- pasiūlymais su gyventojais dalijosi Seimo narė.
Šia teritorija susirūpinusi skardžio (kregždžių kalno) savininkė G.S., kelis kartus susirinkime tikslino informaciją, ar tikrai ji pastatus galės statyti nuo kranto palikdama tik 10 m apsaugos zoną.

Rūpi elektrėniškiams

Bendrojo plano pakeitimų įžval­gomis pasidalino E. Baleišis: „Svarstymui pateiktame naujame Elektrėnų savivaldybės bendrajame plane bu­vo numatyta naikinti rekreacines ir plėsti urbanizuojamas teritorijas Elektrėnų marių ir Vievio ežero pak­ran­tėse. Tai sukėlė didelį gyventojų ir bendruomenių susirūpinimą. Mat tokie sprendimai dažniausiai lemia nevaldomą gyvenamosios statybos plėtrą jautriose pakrančių teritorijose ir visas iš to kylančias pasekmes: tankų teritorijos užstatymą, kliūtis prieiti prie vandens telkinio, ekologines problemas ir t. t. Reaguodamos į tokius siūlomus sprendinius susivienijusios Vievio ir aplinkinių kaimų bendruomenės pateikė siūlymą išsaugoti rekreacines teritorijas Vievio ežero rytinėje bei vakarinėje pakrantėje. Taip pat buvo pritarta dar keliems siūlymams, pavyzdžiui, priskirti salas Elektrėnų mariose prie rekreacinių teritorijų, salą prie SB „Klevas“ teritorijos žymėti kaip salą, o ne kaip pusiasalį, ir pan.
Dabar liko formalizuoti šiuos sprendimus, t. y. pažymėti juos pagrindiniame brėžinyje ir galutinį variantą paskelbti teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS). Po to Elektrėnų savivaldybės bendrąjį planą dar reikės suderinti su valstybinėmis žinybomis ir, jeigu viskas tvarkoje, po kelių mėnesių jis bus pateiktas tvirtinti savivaldybės tarybai. Gerai, kad bendruomenės ne­liko nuošaly, išsakė savo tvirtą poziciją. Dėl to ir turime rezultatą – išsaugotas rekreacinės paskirties teritorijas vandens telkinių pakrantėse, kuriose bus galima plėtoti su turizmu, rekreacija ir aktyviu poilsiu susijusias veiklas, teikti viešąsias paslaugas, o ne statyti gyvenamųjų namų kvartalus. Rekreacinės teritorijos yra žemės sklypai, skirti ilgalaikiam (stacionariam) poilsiui su poilsio paskirties pastatais ar trumpalaikiam poilsiui zonomis“.

Rūpi savivaldybei

Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius taip komentuoja:
„Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra didelės apimties ir labai svarbus savivaldybės raidai dokumentas, kuriame apsprendžiama, kokia veikla kokioje teritorijos dalyje yra leistina. Todėl labai svarbu, kad šis dokumentas atspindėtų kuo platesnio interesantų rato lūkesčius. Sunku yra padaryti taip, kad visiems būtų gerai, tačiau to siekti būtina, o toks siekis gan efektingai įgyvendinamas šio teritorijų planavimo procese, nes jame naudojamos visuomenės įtraukimo priemonės. Savivaldybė ir projektuo­tojai-urbanistai per internetą ir kontaktiniuose susirinkimuose pristatinėjo bendrąjį planą ir siūlomus jo pakeitimus, gavo ir nagrinėjo susirūpinusių asmenų pasiūlymus, priėmė sprendimus dėl gautų pasiūlymų. Pasiūlymų gauta 15, 2 iš jų patenkinti iš dalies, visi kiti patenkinti visa apimtimi. Glaustai apie pakeitimus galima pasakyti tai, kad esminių, drastiškų pasikeitimų nėra. Šiek tiek pasikoregavo funkcinės zonos, dydžiai. Jų naudojimo reglamentai iš esmės nepasikeitė. Pasikoregavo rekreacinės zonos reglamentai – vandens telkinio apsaugos zonoje nustatyta galimybė keisti paskirtį TIK į rekreacinę. Už vandens telkinio apsaugos zonos nustatyta galimybė keisti paskirtį ir į kitą netaršų būdą – pvz. gyvenamą. Nustatytas (anksčiau nebuvo) apsaugos zonoje užstatymo ats­tumas nuo vandens telkinių – 50 m nuo juostos, t.y. kaime galimybė statyti nutolinta nuo vandens telkinio, o mieste – liko nepakitusi, nes ji reglamentuojama įstatymu). Nustatytos kitos žemės ūkio teritorijos urbanizavimo tendencijos. T.y. kaimuose keisti paskirtį iš žemės ūkio į gyvenamą galima tik tada, kai keičiamas sklypas betarpiškai ribojasi su kitos paskirties sklypu. Nustatytas naujas pramonės zonos apribojimas – jei sklypas ribojasi su ne pramonine zona nustatytas užstatymo atstumas SAZ+100 m. Tai pagrindiniai urbanizavimo skirtumai. Pažymėtini ir kiti aspektai kurių anks­čiau nebuvo. T.y saulės elektrinių lokalizacija, „Rail Baltica“. Gan sunku viską aprašyti glaustai, nes informacijos yra pernelyg daug. Nuoširdžiai tikiuo­si, kad Elektrėnų savivaldybės teritorijos bendrasis planas suteiks galimybę žmonėms, kurie nori dirbti, gyventi, poilsiauti, ūkininkauti, užsiimti verslu, tam pakankamai erdvės, kad jis bus patrauklus ir čia gyvenantiems, ir naujakuriams. Ir dėkoju visiems, kurie teikė pasiūlymus dėl bendrojo plano.“