Julija Kirkilienė
Beižionys – bene rečiausiai apgyvendinta Lietuvos seniūnija, gal todėl čia dirbantis seniūnas Mindaugas Makūnas be gyventojų pagalbos ir nesuspėja pamatyti nei miškovežių ardomų, nei nevalomų kelių, nei avarinės būklės pastatų… Vienas beižioniškių, išstudijavęs Savivaldos įstatymą, sakė jaučiantis diskriminavimo apraiškas ir neišpildytus teisėtus lūkesčius. Apie tai vasario 10 d. Beižionyse ir buvo ilgiausiai diskutuojama savivaldybės vadovų susitikime su beižioniškiais.
Kiekvienam savi rūpesčiai
Beižionyse jau nebėra nei mokyklos, nei Vaikų globos namų, nei pašto… Bet liko kultūros namai, buvusioje gražiai suremontuotoje mokykloje po vienu stogu glaudžiasi seniūnija, biblioteka, priešgaisrinė apsauga, o Vaikų globos namų pastate, kuriuo naudojasi Beižionių bendruomenė, veikia Vaikų dienos centras. Veikia Beižionyse ir bažnyčia, kurią aptarnauja Semeliškių klebonas Gediminas Mieldažis, o Beižionių Šv. Kryžiaus Išaukštinimo parapija šiais metais švenčia 100 metų jubiliejų.
Į susitikimą savivaldybės vadovai atvyko ankstėliau, apžiūrėjo bažnyčią, kuriai būtinas remontas, seniūnijose įkurtas įstaigas, padiskutavo, kam galėtų išnuomoti buvusios mokyklos antrojo aukšto patalpas. Į susitikimą gausiai susirinko ir gyventojų, atsinešusių savo rūpesčius.
Susitikime dalyvavę Elektrėnų policijos pareigūnai – Veiklos viršininkas Edgaras Telinskis ir tyrėja Žydronė Sakaliūnienė – savo ataskaitoje paminėjo, kad seniūnijoje per metus pradėti tik du ikiteisminiai tyrimai, bet vienas iš jų – narkotikų platinimas stambiu mastu. Beižionyse pas sulaikytąjį rasta net 5 kg kanapių. Kitas tyrimas pradėtas dėl smurto. Pasak pareigūnų, savivaldybėje nusikalstamos veikos pagal nusikaltimų skaičių skirstomos į penkias grupes: pirmoje vietoje yra smurtas, antroje – vagystės, trečioje – girti vairuotojai, ketvirtoje – sukčiavimai, penktoje – turto sunaikinimas. Savivaldybėje 2021 metais užregistruotos net 96 nusikalstamos veikos dėl smurto artimoje aplinkoje. Kaip ir kiekvienoje seniūnijoje, pareigūnai paskaitė paskaitą, kaip saugotis nuo nusikaltėlių ir kaip patiems netapti nusikaltėliais. Visiems pareigūnai linkėjo saugoti gyvybę ir sveikatą bei prižiūrėti vaikus.
Nė vieno naujagimio
Seniūnas M. Makūnas savo ataskaitoje informavo, kad šiuo metu seniūnijoje savo gyvenamąją vietą deklaravę yra 266 gyventojai, iš jų 121 vyras ir 145 moterys. Seniūnijoje per metus mirė 5 žmonės, o naujagimių neregistruota nė vieno. 141 žmogui skiriamos socialinės išmokos. Seniūnijos plotas 51 kv. km, yra 29 kaimai, iš jų, deja, 12 kaimų nėra gyventojų. Apšvietimas įrengtas tik dviejuose kaimuose – Barboriškėse ir Beižionyse. Seniūnijoje driekiasi 42 km kelių, o jų priežiūrai per metus išleista 6100 eurų. Seniūnija prižiūri net ketverias kapines, kurios užima 1,4 ha, o jų priežiūrai per metus išleista per 2 tūkst. eurų. Seniūnija per 3,5 tūkst. eurų išleido medžių šalinimui ir šakų smulkinimui. Iš viso seniūnijos išlaikymui 2021 metais skirta buvo 41600 eurų. Seniūnijoje registruoti 73 ūkiai, iš kurių 30 užsiima gyvulininkyste.
Beižionyse vyksta aktyvus kultūrinis gyvenimas. Per metus organizuotas buvo 31 kultūrinis bei sportinis renginys. Tarp aplinkos gerinimo darbų seniūnas paminėjo aikštelės prie daugiabučių remontą ir vandens nugeležinimo įrangos pastatymą.
Priekaištai ir padėkos
Gausiai į susitikimą susirinkę beižioniškiai savivaldybės vadovams ir seniūnui turėjo pasiūlymų, pageidavimų ir priekaištų. Daugiausia priekaištų išsakė dėl blogai valomų kelių. Žmonės skundėsi, kad jie už kelių valymą moka mokesčius, o kelius valyti tenka patiems. Gerai, kad seniūnijoje daug ūkininkų, turinčių reikalingą techniką, bet blogai, kad sutartys dėl kelių valymo sudarytos su Kelių priežiūros tarnyba, kuriai iki Beižionių seniūnijos važiuoti tenka per 30 km, o atvažiavę vairuotojai nežino, kur tie keliai, kuriuos jiems reikia valyti. Kita bėda, kad tuos kelius, kurie yra asfaltuoti ir priklauso valstybiniams keliams, gadina miškovežiai. Susirinkusieji šmaikštavo, kad seniūnijoje, kaip būdavo sovietmečiu, keliai nuvalyti buvo tik prieš valdžiai atvažiuojant. Susitikime seniūnas susiginčijo su gyventojais, kas turėtų pareikalauti tuos kelius sutvarkyti: seniūnas barė gyventojus, kam jie apie gadinamus kelius nepraneša, o gyventojai priekaištavo seniūnui, kad jis seniūnijoje problemų nemato. Gyventojai iškėlė ir kitą problemą – neprižiūrimi avarinės būklės pastatai, kurie esą tik nelaimės laukia. Tie buvę kolūkio pastatai priklauso vienam seniūnijos gyventojui, bet jis su gyventojais nebendraujantis. Seniūnijos naujakuriai turėjo priekaištų Elektrėnų komunaliniam ūkiui, kad šie nepastato konteinerių rūšiavimui. Dar beižioniškiai prašė seniūnijos centre įrengti viešąją erdvę, siūlė steigti senelių globos namus ir savivaldybės elektroninėje svetainėje pasigedo seniūno veiklos plano bei ataskaitos. Susirinkime trumpai kalbėjęs klebonas G. Mieldažis prašė parapijiečių auka paremti bažnyčios remontą. Klebonas kalbėjo, kad auka nėra nustatyta – kas kiek gali, kadangi dauguma beižioniškių laiko save katalikais, tai ir prie šventovės remonto prisidėti reikėtų. Beižionyse gyvenantis sporto renginių organizatorius ir Semeliškių gimnazijos kūno kultūros mokytojas Juozas Gudeliūnas savivaldybei turėjo asmeninių dovanų – sportininkas sakėsi dalyvaujantis pasaulio, Europos, Lietuvos irklavimo varžybose ir visada grįžtantis su taurėmis. Savivaldybės vadovai visada materialiai ir moraliai paremiantys sportininko išvykas, todėl jis kaip padėką kiekvienam vadovui įteikė po taurę, o seniūnui – futbolo kamuolį. Dovanų artėjančios Lietuvos valstybės atkūrimo dienos proga turėjo ir kultūros renginių organizatorė Audra Gudeliūnienė – ji savo rankomis kiekvienam beižioniškiui ir savivaldybės vadovui pasiuvo po trispalvį paukštį giesmininką. Bendruomenės pirmininkas Vilmandas Palčiauskas informavo gyventojus ir vadovus apie Vaikų dienos centro, į kurį atveža vaikus ir iš Elektrėnų, veiklą. Ta veikla suskirstyta pagal planą kiekvienai savaitės dienai: karyba, motociklizmas, sporto, pirties dienos ir kita. Pasak V. Palčiausko, norint vaikus apsaugoti nuo žalingų įpročių, jiems reikia tokių užsiėmimų, kad sudomintų, kad išryškėtų vaikų gerosios savybės.
(Ne)gerai gyvena
Dėl užsitęsusių beižioniškių kalbų, savivaldybės vadovai savo pasisakymams laiką pataupė. Meras Kęstutis Vaitukaitis domėjosi, ar seniūnijos naujakuriai gyvenamąją vietą deklaruoja Beižionių seniūnijoje, priminė, kad bažnyčiai reikia remonto ir pažadėjo savivaldybės biudžete surasti dalį lėšų, pasidžiaugė sutvarkytais pastatais, pasidalino informacija, kaip savivaldybė Beižionis apsaugojo nuo čia galimo migrantų apgyvendinimo. Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius gyrė aktyvius beižioniškius, atėjusius į sueigą, nes gyvai galėjo išklausyti žmones, sužinoti, kas jiems labiausiai skauda. Apie kelių remonto problemas kalbėjo Ūkio plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Giedrė Tomkevičiūtė-Kalinauskienė. Ji teisinosi, kad šiems metams buvo naujos Viešųjų pirkimų taisyklės ir savivaldybė kelių priežiūrai privalėjo pirkti paslaugas iš tų, kas pasiūlė pigiausiai. Kitiems metams savivaldybė savo iniciatyva viešuosius pirkimus pakoregavusi taip, kad dalis lėšų būsią skirta seniūnijoms, o jos savo nuožiūra paslaugas pirkti galės iš seniūnijų gyventojų, turinčių reikiamą techniką. Be to, vedėja ragina ūkininkus burtis į organizaciją, galinčią dalyvauti viešuosiuose pirkimuose ir pažadėjo tuo klausimu savivaldybėje organizuoti susitikimus. Dėl avarinių pastatų savivaldybės vadovai rekomendavo bendruomenės vardu rašyti prašymą savivaldybei, o tada jau savivaldybė imtųsi visų drausminamų priemonių: pastatų savininkui rašytų baudas, keltų nekilojamojo turto mokestį ir pan. Senelių namų savivaldybė Beižionyse sakė neplanuojanti ir paskelbė informaciją, kad tokius namus, tik privačius, Vievyje kurti žada vienas verslininkas. Architektūros ir kraštotvarkos skyriaus vedėjas Arūnas Butrimavičius atsakinėjo į klausimą dėl paplūdimio įrengimo ir įregistravimo, nes procesas tęsiasi ilgiau, nei planavo beižioniškiai.
Susirinkimas baigtas buvo mero apibendrinimu, kad žmonės šiuo laiku labai gerai gyvena ir nebežino, ko nori. Po šių žodžių beižioniškiai pasišnibždėjo, kad meras gal ir gerai gyvena, bet ne 141 beižioniškis, laukiantis pašalpų. O beižioniškis ūkininkas dar kartą retoriškai klausė: o kaip ten dėl tų įstatyme įrašytų nuostatų – teisėti lūkesčiai ir nediskriminacija.