Daug metų beižioniškiai tradiciškai švęsdavo Velykas, tačiau šiais metais rinkomės į Atvelykio šventę. Atvelykis dar vadinamas vaikų Velykomis ar vaikų Velykėlėmis. Švenčiamas pirmąjį sekmadienį po Velykų.
Tą dieną vėl dažomi kiaušiniai, ridenami margučiai, supamasi sūpynėse, krikšto motinos lanko savo krikšto vaikus. Tą dieną kiaušinius daužo tik vaikai.
Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas nedalyvavo Velykų įvykiuose ir sunkiau nei kiti apaštalai patikėjo Kristaus prisikėlimu. Jonas patikėjo vien pamatęs numestas drobules, o Tomas įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų vietą.
Pakalbėjus apie tradicijas, buvo pasveikintas vienas beižionietis, kuris nešioja apaštalo Tomo vardą. Velykė (N. Brazinskaitė) sekė vaikams (G. Tomkevičiūtė, V. Ašmenaitė, G. Melichauskaitė) pasaką. Netrukus į svečius atėjo kiškučiai (vaikų kolektyvas „Pipirai“) su kiškiene (R. Šereivaitė). Kiškiai apdalino margučiais, pasakojo jų spalvų reikšmes, dažymo techniką, dainavo dainelę. Vėliau pasirodė lalauninkės (A. Steponavičiūtė ir S. Tomkevičiūtė). Išsiprašiusios margučių, visiems gražių linkėjimų prisakė, švęstu vandeniu pašlakstė, padainavo apie Velykų bobutę.
Išrinkta komisija rinko geriausią Velykų gaspadinę ar gaspadorių. Šiais metais šį vardą pelnė jaunasis kulinaras R. Gudeliūnas už Velykinę bobą ir Velykinį tortą.
Buvo renkami gražiausi margučiai. Tik vaikai mušė kiaušinius, kad išrinktų stipriausiąjį. Stipriausią žąsų kiaušinį turėjo A. Belych, stipriausią vištos – V. Kozėllaitė. Viktorija Kozėllaitė tapo ir kiaušinių ridenimo varžytuvių nugalėtoja.
Buvo linksma – žaidėm žaidimus, dainavo kultūros klubo saviveiklininkai: A. Belych. L. Ašmenienė, A. Ašmenienė, D. Baranauskas, G. Gudeliūnas, mergaičių ansamblis „Padūkėlės“, mažųjų kolektyvas „Pipirai“ ir kt. Bet didžiausia staigmena – piemenėlių kiaušinienės kepimas. Kepdami kiaušinienę prisiminėme, kad šie metai yra Elektrėnų jubiliejiniai metai. Tad kiaušinienę kepėme iš 50 kiaušinių.
Užteko visko: geros nuotaikos, vaišių, dovanų. Smagiai pabuvę pradėsime pavasarinius darbus ir lauksime kitų švenčių.
Atvelykis dar vadinamas Tomo sekmadieniu. Apaštalas Tomas nedalyvavo Velykų įvykiuose ir sunkiau nei kiti apaštalai patikėjo Kristaus prisikėlimu. Jonas patikėjo vien pamatęs numestas drobules, o Tomas įtikėjo tik įkišęs pirštą į Jėzaus žaizdų vietą.
Pakalbėjus apie tradicijas, buvo pasveikintas vienas beižionietis, kuris nešioja apaštalo Tomo vardą. Velykė (N. Brazinskaitė) sekė vaikams (G. Tomkevičiūtė, V. Ašmenaitė, G. Melichauskaitė) pasaką. Netrukus į svečius atėjo kiškučiai (vaikų kolektyvas „Pipirai“) su kiškiene (R. Šereivaitė). Kiškiai apdalino margučiais, pasakojo jų spalvų reikšmes, dažymo techniką, dainavo dainelę. Vėliau pasirodė lalauninkės (A. Steponavičiūtė ir S. Tomkevičiūtė). Išsiprašiusios margučių, visiems gražių linkėjimų prisakė, švęstu vandeniu pašlakstė, padainavo apie Velykų bobutę.
Išrinkta komisija rinko geriausią Velykų gaspadinę ar gaspadorių. Šiais metais šį vardą pelnė jaunasis kulinaras R. Gudeliūnas už Velykinę bobą ir Velykinį tortą.
Buvo renkami gražiausi margučiai. Tik vaikai mušė kiaušinius, kad išrinktų stipriausiąjį. Stipriausią žąsų kiaušinį turėjo A. Belych, stipriausią vištos – V. Kozėllaitė. Viktorija Kozėllaitė tapo ir kiaušinių ridenimo varžytuvių nugalėtoja.
Buvo linksma – žaidėm žaidimus, dainavo kultūros klubo saviveiklininkai: A. Belych. L. Ašmenienė, A. Ašmenienė, D. Baranauskas, G. Gudeliūnas, mergaičių ansamblis „Padūkėlės“, mažųjų kolektyvas „Pipirai“ ir kt. Bet didžiausia staigmena – piemenėlių kiaušinienės kepimas. Kepdami kiaušinienę prisiminėme, kad šie metai yra Elektrėnų jubiliejiniai metai. Tad kiaušinienę kepėme iš 50 kiaušinių.
Užteko visko: geros nuotaikos, vaišių, dovanų. Smagiai pabuvę pradėsime pavasarinius darbus ir lauksime kitų švenčių.
Saulius Brazinskas
Beižionių seniūnaitis
Beižionių seniūnaitis