Atsakymas Seimo narei Silvai Lengvinienei Mes bijome narkotikų dekriminalizacijos baubo, gaila, kad Seimo narė to nesupranta

Atsakymas Seimo narei Silvai Lengvinienei Mes bijome narkotikų dekriminalizacijos baubo, gaila, kad Seimo narė to nesupranta

Po to, kai rašėme

Sveikintinos naujai į Seimą išrinktos mūsų kraštietės Silvos Lengvinienės pastangos prieš Seime balsuojant už vienus ar kitus įstatymus pasitarti su rinkėjais. Pirmasis toks mėginimas pasitarti buvo išsakytas straipsnyje „Apie narkotikų dekriminalizacijos baubus“, išspausdintame laikraštyje „Elektrėnų kronika“ sausio 15 d., Nr. 3. Kad klausimas labai jautrus, supratome iš diskusijų „Facebook“ paskyroje ir laiškų redakcijai.
Redakcija siūlo tuo klausimu padiskutuoti plačiau, todėl išklausę įvairias nuomones, jas spausdiname. Tikime, kad iki Seimo pavasario sesijos išsakytos gyventojų nuomonės leis Seimo narei apsispręsti, kaip balsuoti už įstatymo pataisas. Planuojama už mažą narkotinių medžiagų kiekio laikymą be tikslo platinti taikyti administracinę, o ne baudžiamąją atsakomybę.
Pagal Elektrėnų policijos komisariato viršininko informaciją, 2020 metais pradėti 8 ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 259 str. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti (pareikšti įtarimai 8 asmenims), 7 ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 260 str. dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti, 1 tyrimas pagal LR BK 264 str. dėl lenkimo kitam asmeniui vartoti narkotines medžiagas (1 asmeniui pareikšti įtarimai). Surašyti 9 administracinio ­nusižengimo protokolai pagal LR ANK 71 str. dėl neteisėto narkotinių medžiagų vartojimo (dėl šio pažeidimo nubausta ir 1 nepilnametė). Šiais metais pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai pagal LR BK 260 str. dėl narkotinių medžiagų platinimo savivaldybėje. Kviečiame šia tema pasisakyti skaitytojus: tėvelius, pedagogus, teisininkus, politikus.

 

Gyvenu Elektrėnų parapijoje ir auginu du nepilnamečius sūnus. Vaikščiodama su vaikais į bažnyčią, dažnai ten matydavau ir Elektrėnų profesinio mokymo centro direktorę Silvą Lengvinienę. Susidariau nuo­monę, kad ji padori, išsilavinusi, tikinti, tikėjau, kad ilgus metus pedagoge dirbusi moteris politikoje tinkamai atstovaus švietimo sričiai, todėl neabejodama skubėjau už ją balsuoti rinkimuose. Bet perskaičiusi laikraštyje „Elektrėnų kronika“ straipsnį „Apie narkotikų dekriminalizacijos baubus“, supratau, kaip klydau balsuo­dama už „saviškę“ ir labai išsigandau, kad niekais bus paverstas geras praėjusių valdžių sprendimas dėl narkotikų platinimo suvaldymo.
Visi tie straipsnyje išvardinti baubai yra tikri ir man, ir mano vaikų draugų tėvams. Dabar visi paaugliai žino: pirks narkotikų nors pabandymui – atsidurs kalėjime. Ir nesusigundo pirkti, todėl didieji narkotikų prekeiviai vis sunkiau suranda pirkėjų. Kai tik paaugliams bus nusiųsta žinutė, kad už mažos dozės nusipirkimą bauda bus tik tėvams – tai ko jie turėtų bijoti? Tegul moka tėvai. Gal dar ir ne kiekvieną kartą pagaus, tai bus galima pirkti ir pirkti… O tėvams gali tekti ne tik baudas mokėti už nupirktus narkotikus, bet ir už apkvaišusių vaikų nusikaltimus atsakyti. Kartais gali vaikų ir netekti. Gal politikė statistikos nežino, kiek vaikų dėl narkotikų vartojimo žūva? Jos supratimas, kad narkotikų bėdas išspręsti galima per medicinos pagalbą ir švietimą – tik politikų supratimas, nors patys nieko nedaro nei dėl medicinos, nei dėl švietimo sričių pagerinimo. Žinoma, tokių politikų karjera trumpa, tik per tuos ketverius metus gali pakenkti tiek, kad per maža nepasirodys, bet juk ne Seimo narei Silvai reikės šluostyti tėvų ašaras.

Paauglių mama Regina,
dėl vaikų saugumo negalinti pasirašyti pavardės

 

Gerbiama Regina,

suprantu Jūsų rūpestį ir girdžiu išsakytą nuomonę. Taip pat suvo­kiu, kad nerimas dažniausiai kyla dėl nežinojimo ar šių dienų gausaus informacijos srauto. Tačiau, kaip žmogus, kuris daugelį metų dirbo švietimo bendruomenėje, o dabar darbus tęsia ir Seime, aš visuomet stengiuosi atsižvelgti į tai, ką kalba mokslininkai, ekspertai ir specialistai. Tikiu, kad faktais grįsta kritika ir diskusijos gali vesti mūsų valstybę ir demokratiją į priekį. Jūsų pasisakyme nematau faktų ar pagrįstų skaičių, bet jaučiu motinišką susirūpinimą ir emociją, dėl to privalau sureaguoti. Parlamente darbas irgi taip vyksta – mes reaguojame į pastabas, bet įstatymus priimame vadovaudamiesi ne asmenine nuomone ir emocija, o ekspertų pateiktais duomenimis. Dėl to, kalbėkime tik faktais.

Silva Lengvinienė

Reikėtų atskirti sąvokas ir suprasti, kas yra mažo narkotinių medžiagų kiekio laikymas ir kodėl jį reikėtų dekriminalizuoti. Norint pasiekti, kad jaunuoliams už kelis gramus kanapių negrėstų baudžiamoji atsakomybė ir kalėjimas, rei­kia keisti dabar galiojančias griežtas ir neproporcingas bausmes.
Jūsų teiginį, jog neva „Dabar visi paaugliai žino – pirks narkotikų nors pabandymui – atsidurs kalėjime. Ir nesusigundo pirkti“, galima paneigti kitų šalių patirtimis ir mokslo duomenimis. Juos pristačiau savo straipsnyje, į kurį reaguojate. Tačiau skaitytojams galima priminti, kad 2017 m. kriminalizavus nedidelio narkotinių medžiagų kiekio įsigijimą ir laikymą, apčiuopiamų rezultatų nebuvo pasiekta. Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento 2016–2019 m. pateiktais duomenimis, nepilnamečių, kurie įvykdė su narkotinių medžiagų disponavimu susijusias nusikalstamas veikas, ne tik nesumažėjo, bet ir pagausėjo beveik 2 kartus, o du trečdaliai visų bylų iškelta žmonėms iki 30-ies metų. Tai reiškia, kad asmuo, padaręs jaunys­tės klaidą, atsiduria tokioje aplinkoje, kurioje ne tik negalima tikėtis profesionalios­ pagalbos, bet ji neskatina keistis ir dar labiau sužlugdo jauno žmogaus asmenybę. Šiurpina ir tai, kad net 20 proc. asmenų dėl narkotikų perdozavimo mirė būtent per pusmetį nuo išėjimo iš laisvės atėmimo vietos. Taigi, atsiranda prielaida kelti klausimą – ar dabartinė baudžiamoji politika iš tiesų veikia?
Kad būtų aiškiau, noriu pa­brėžti, jog pasisakau už tai, kad reikia taikyti išsivysčiusio­se šalyse seniai suprastą tvarką. Užuot­ baudę jaunuolius už mažus narkotinių medžiagų kiekius kaip kriminalinius nusikaltėlius, turime administracine tvarka skirti įspėjimą ar piniginę baudą, nu­kreipti konsultuotis pas specialistus ir suteikti galimybę gauti kokybišką priklausomybės gydymą. Tai nėra pats lengviausias kelias, tačiau turime suvokti, koks jis svarbus. Todėl mes privalome rūpintis visuomenės švietimu, vykdyti prevencines programas, ugdyti jaunų žmonių bei jų artimųjų supratingumą, įspėti apie galimas grėsmes ir asmeninę atsakomybę.
Svarbu priminti tai, jog praėjusios kadencijos Seimas pa­tvirtino Valstybinę narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos 2018–2028 m. programą, kurioje yra numatyta mažo narkotikų kiekio laikymo dekriminalizacija. Taigi, tai nėra bandymas politikuoti, o veikiau – rimta problema, kurią pasiryžusi spręsti ne tik Laisvės partija, bet ir kitos politinės jėgos.
Tikėkime ne nuomonėmis, o faktais, tuomet ir nesusipratimų bus mažiau. Turime suvokti, kad piktnaudžiavimo narkotikais problemas galime spręsti pasirinkę nors ir sudėtingesnį, bet veiksmingesnį kelią – šviesdami, suteikdami medicininę pagalbą, o ne uždarydami žmones į kalėjimus ir sužlugdydami jų likimus.

Su pagarba
Seimo narė dr. Silva Lengvinienė

 

Kitokią nuomonę turi opozicijoje dirbantis Seimo narys Kęstutis Vilkauskas
Narkotinių medžiagų dekriminalizavimas daugiau yra teisinis terminas ir iš tikrųjų nėra lygus legalizavimui, nors gali būti pradiniu pretekstu tai įgyvendinti. Kol kas diskusijos vyksta viešoje erdvėje, bet netrukus jos persikels į Seimą. Kodėl aš prieš?

Kęstutis Vilkauskas

Imant teisinius argumentus, viskas atrodo lyg ir logiškai, jaunas žmogus negauna teistumo, jis gali būti baudžiamas administracine, o ne baudžiamąja tvarka. ­Teismuose sumažėja bylų, mažiau darbo tyrėjams. Tačiau dabartiniame įstatymo projekte yra ir nesuderintų, ir neaiškių nuostatų dėl narkotinių medžiagų kiekio, dėl tikslesnio žalos asmeniui ir visuomenei nustatymo.
O didžiausias, mano nuomone, šio įstatymo projekto neigiamas aspektas, tai moralinė žinia jaunimui, kad tai nėra toks didelis blogis ir pavojus. Žinoma, pagal žalą asmeniui pirmoje vietoje yra alkoholis, tačiau narkotinės medžiagos lėtai įtraukiantis liūnas. Yra tokia patarlė: norėjome kaip geriau, o išėjo kaip visuomet.

Kokią nuomonę apie planuojamą narkotikų dekri­minalizavimą turi savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis? Jis priklauso Liberalų sąjūdžio partijai, kuri su Laisvės partija (su kuria į Seimą atėjo Silva Lengvinienė) šią kadenciją kartu dirba Seimo valdančiojoje daugumoje ir jų balsai lems, ar įstatymo pataisos bus priimtos. Meras redakcijai taip atsakė:

Kęstutis Vaitukaitis

„Seimo narės dr. Silvos Leng­vinienės straipsnį „Apie nar­kotikų dekriminalizacijos baubus“ vertinu blogai.
Manau, kad Baudžiamojo kodekso pakeitimo į Administracinio nusižengimo pataisa galėtų paveikti kriminogeninę situaciją Elektrėnų savivaldybėje tik ­neigiamai.
Pritariu susirūpinusios mamos nuomonei“.

Paruošus laikraštį spaudai, atėjo toks Seimo kanceliarijos pranešimas.
Įstatymų kūrimas – ir piliečių reikalas. Kaip prisidėti prie įstatymų leidybos?
Nors visi esame įpratę, kad įstatymų leidybos iniciatyvos teise naudojasi Seimo nariai, Vyriausy­bė ar Prezidentas, vis dėlto ši teisė yra suteikta ir Lietuvos piliečiams. Galimybę šalies gyventojams prisidėti prie įstatymo kūrimo laiduoja mūsų Konstitucija ir įstatymai. Konstitucijoje piliečiams įtvirtinta peticijos teisė, o gyventojų grupei – galimybė parlamentui teikti įstatymų ar Konstitucijos keitimo projektus. Kituose teisės aktuose nustatyta pasiūlymų teikimo parlamentui tvarka.

Komentarai:

  1. Tai,kad šita seimūnė profkės direktore tapo,o vėliau ir Liberalų sąjūdžio nare to pačio dabartinio(nepakeičiamo) mero dėka(protekcija).Kai S.Lengvinienė“apsitrynė“,užuodė kur sukti tada ir paliko merą“ant ledo“…

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų

Kultūra

Liaudies balsas

Policija informuoja

Projektai

Reklama

Savasties beieškant

Šimtmečio portretai

Sportas