Ar vaikštinėjote po Vievį Oginskių takais?

Ar vaikštinėjote po Vievį Oginskių takais?

Vievis, nedidelis miestas tarp Vilnių ir Kauną jungian­čios autostrados, mini savo vardo pa­minė­jimo 500 metų jubiliejų, nors literatūroje dažnai teigiama, kad tiksli miesto įkūrimo data nėra žinoma. Pirmajame išlikusiame Vievio dvaro inventoriuje (1577 m.) nurodoma, jog dvaras labai apleis­tas ir negyvenamas. XVI a. pabaigoje dvaras atiteko Oginskiams ir priklausė jiems iki 1831 metų, kai už dalyvavimą sukilime dvaras buvo konfiskuotas caro val­džios. Pirmasis žinomas Vievio dvaro valdytojas buvo Trakų pakamorė Marcijonas Bogdanas Ogins­kis (1568–1640) ir jo žmona Raina Valavičaitė. Žinoma, jog Marcijonas Bogdanas Oginskis 1600 m. pastatė Vievyje unitų bažnyčią (cerkvę) bei vienuolyną, 1611 m. dvare įkūrė stačiatikių spaustuvę, veikusią iki 1646 m.
Tačiau, kaip pastebėjo Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė, apie Oginskius vieviečiai žino mažai. Šią spragą miesto šventės ir buvimo šalies mažąja kultūros sostine proga buvo sumanyta užpildyti projektu „Vievis Oginskių kultūros kelyje“.

Paroda ir konferencija

Rugsėjo mėnesį Vievio kultūros centre buvo atidaryta stendinė do­kumentinė paroda „Vievio ir Oginskių kultūrinės istorinės sąsajos“ ir vyko konferencija šia tema. Šie renginiai yra dalis projekto „Vievis Oginskių kultūros kelyje“, kurį įgyvendina Vievio bendruomenė „San­tarvė“, bendradarbiaudama su Vievio kultūros centru. Tad nusikelkime į konferenciją, kurią gyvai Vievio kultūros centre stebėjo apie 30 žmonių. Sutikite, kad šis renginys ir joje dalyvavusių mokslininkų surinkta informacija ir mintys yra vertos platesnės auditorijos dėmesio.
Kaip konferencijoje pastebėjo Nacionalinio muziejus Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja, humanitarinių mokslų daktarė, kelių knygų apie Oginskius autorė dr. Ramutė Šmigelskytė-Stukienė, Oginskių šeimos atstovų biografijos labai susijusios su labai svarbiais ir reikšmingais šalies istorijos momentais. Tai, kad Vievis apie pustrečio šimto metų priklausė Oginskiams, buvo jo vystymuisi labai reikšmingas dalykas bei svarbus indėlis į Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kultūros raidą. Būtent Vievyje, Oginskių įsteigtoje spaustuvėje, buvo išspausdinti reikšmingiausi rusėniškosios raš­tijos paminklai, o Meletijaus Smot­rickio gramatika du šimtmečius buvo slavų kalbų mokslo pagrindas ir turėjo didelę įtaką pirmosioms rusų kalbos gramatikoms.

Oginskių ištakos siekia Okos aukštupį

Dr. R. Šmigelskytė-Stukienė pra­nešimą „Nuo rusėnų bojarinų iki Abiejų Tautų Respublikos didikų: Oginskių giminės istorijos bruožai“ pradėjo faktu, kad Oginskių kilmė siekia Okos aukštupio Kozelsko kunigaikštystę, rusėnų bojarinus (XV a. pabaigoje Kozelskas priklausė Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, tai miestas pietvakarių Rusijoje, Kalugos srityje, 72 km į pietvakarius nuo Kalugos).
Mokslininkė pasakojo, kad Ogins­kių giminės Lietuvoje pradi­ninkas – vienas iš Lietuvos išlaikytos Smolensko žemės dalinių kunigaikščių, Vasilijaus Hlašinos vaikaitis Ivanas Vasilevičius Hlušonokas (mirė 1510 m.). XV a. pabaigos–XVI a. Lietuvos valstybės karų su Maskvos didžiąja kunigaikštyste laikotarpiu Ivano Vasilevičiaus Hlušonoko sūnūs Dmitrijus ir Ivanas liko gyventi Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje ir davė pradžią Puzinų ir Oginskių giminėms. Šios giminės save vadino „kunigaikščiais Kozelske“ ir per kelias kartas iškilo iki dominuojančių pozicijų Lietuvos valstybėje, užėmė aukščiausias valstybės pareigas. XVII–XVIII a. Oginskiai turėjo po vieną Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kanclerį, didįjį maršalą, iždininką, tris etmonus, devynis vaivadas, dešimt kaštelionų, penkis Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkus. Vienas Oginskių giminės narys Liudvikas Karolis Oginskis (1680–1718) pasiekė vyskupo sostą. Kozelsko kunigaikštis Dmitrijus Hlušonokas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio gavo privilegiją į Uogintų dvarelį Kauno paviete, nuo kurio ir kilo giminės vardas.
„Jau 1555 m. šaltiniuose kunigaikščiai Kozelske vadinami Oginskiais. Patvirtinimą į Uogintų valdą valdovas suteikė ir Dmitrijaus sūnui Bogdanui (Bagdonui)“, – pabrėžė mokslininkė.

Bogdanas Marcijonas Oginskis Vievyje

Dr. R. Šmigelskytė-Stukienė pasakojo, kad Bogdanas Marcijonas Oginskis (1551/1552–1625) ėjo rotmistro pareigas, pakilo iki LDK kariuomenės pulkininko rango, o nuo 1580 m. ėjo Trakų pakamario (žemės ribų teisėjas) pareigas, dalyvavo Livonijos kare su švedais. Būtent jis sustiprino turėtą giminės autoritetą, buvo aktyvus stačiatikių bažnyčios gynėjas, 1612 m. kartu su sūnumis Jonu ir Aleksandru pasirašė stačiatikių bajorų protestą prieš 1596 m. bažnytinę Brastos uniją.
1619 m. Vilniaus Šventos Dvasios stačiatikių vienuolynui iš Vievio dvaro padovanojo tris kaimus su valstiečiais ir 500 dešimtinių žemės, taip pat šešis ežerus, buvusius jų dvare. Vilniaus vienuoliai atnaujino pamaldas Vievio stačiatikių vienuolyno cerkvėje. Vienuolyno ir mokyklos prie jo išlaikymas buvo priskirtas Vilniaus Šv. Dvasios brolijos stačiatikių cerkvei. Kai 1610 m. valdovas Zigmantas Vaza uždraudė gyventojams pirkti ir parduoti Vilniaus stačiatikių Šv. Dvasios brolijos spaustuvės leidinius, B. Oginskis savo dvare Vievyje 1611 m. įkūrė stačiatikių spaustuvę, veikusią iki 1646 m.

Konferencijos pranešėjai (Iš kairės) dr. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė, dr. Lina Balaišytė, dr. Daiva Narbutienė ir Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas

Svarbūs Lietuvos pareigūnai

Dr. R. Šmigelskytė-Stukienė pastebėjo, kad kalbant apie Oginskius, kalbama apie daugybę labai svarbių Lietuvos istorijai pareigūnų ir įvykių.
Grigalius Antanas Oginskis (1654–1709), Bogdano Marcijono proprovaikaitis, buvo vienas iš Valkininkų konfederacijos, nukreiptos prieš Sapiegų įsigalėjimą Abiejų Tautų Respublikoje, organizatorių, respublikonų vadas, Žemaitijos generalinis seniūnas, karų su švedais dalyvis, Abiejų Tautų Respublikos valdovo Augusto II šalininkas, faktinis Lietuvos bajorijos lyderis 1700–1709 m. Nuo 1703 m. jis buvo Lietuvos lauko etmonas, 1709 m. – Lietuvos didysis etmonas.
Mykolas Kazimieras Oginskis (1728–1800) buvo Lietuvos Didžio­sios Kunigaikštystės politikas ir ka­riuomenės vadas, „Oginskio kanalo“, sujungusio Juodąją ir Baltijos jūras, iškasimo iniciatorius. Jis buvo mecenatas ir kompozitorius, prancūzų „Enciklopedijos“ tekstų apie muziką autorius, muzikas virtuo­zas. Europoje siaučiant Septynerių me­tų karo kovoms, įsirašė savanoriu į Prancūzijos kariuomenę. 1757 m. liepos 26 d. dalyvavo Hastenbecko mūšyje (Žemutinė Saksonija) tarp prancūzų korpuso ir jungtinės Hanoverio, Heseno, Braunšveigo kariuomenės, įgijo karinės patirties. Jis domėjosi filosofija, literatūra, muzika, puikiai piešė, rašė eiles, grojo keliais muzikos instrumentais (arfa, smuiku, klarnetu), kūrė operas, polonezus, dainas bei svajojo apie tobulesnę visuomenę. Platus meninių interesų ratas, puiki erudicija žavėjo ir stebino amžininkus. Oginskio – arfos muzikos specialisto – žinias spausdino garsio­ji Denis Diderot ir Jean-Baptiste le Rond d’Alembert Enciklopedija, „grafą de HOGHENSKĮ“ laikydama žymiausiu šios srities specialistu, kilniausiu ir labiausiai įgudusiu arfininku, turinčiu gilų ir nuostabų harmonijos suvokimą ir puikų išsilavinimą.
Trakų vaivada Andrius Ignotas Oginskis (1740–1787) buvo Lenkijos ir Lietuvos valstybės politikas ir diplomatas, Respublikos pasiuntinys Vienoje 1772 ir 1774 m. ir Nuolatinės tarybos sekretorius, Nuolatinės tarybos Užsienio reikalų departamento narys. Jis buvo ūkio modernizavimo šalininkas. Reikšmingas jo palikimas – parašytas „Ekonominis vadovas ūkio tarnyboje dirbantiems žmonėms“ (Varšuva, 1786).

Įamžino muzika

Iki šiol žinomiausias Oginskių giminės atstovas, pasak dr. R. Šmi­gelskytės-Stukienės, yra Myko­las Kleopas Oginskis  (1765–1833), kurį išgarsino ne tiek politinė ar dip­lomatinė veikla, bet muzika. Jis 1786 m. buvo Trakų vaivadijos pasiuntinys Abiejų Tautų Respublikos seime, 1786–1788 m. Lietuvos Didžio­sios Kunigaikštystės iždo komisijos komisaras, 1790–1791 m. – Abiejų Tautų Respublikos ypatingasis ir įgaliotasis pasiuntinys Jungtinėse Nyderlandų Provincijose, 1793–1794 m. – didysis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkas. Mykolas Kleopas Oginskis  1794 m. dalyvavo Tado Kosciuškos vadovaujamame sukilime, sutelkė ir apginklavo savo lėšomis sukilėlių pulkus, organizavo du karinius reidus – vieną Minsko kryptimi, tikėdamasis paskatinti sukilimą Minsko vaivadijoje, kitą – į Kuršo kunigaikštystę, siekdamas atkovoti Daugpilio tvirtovę. Sukilimą numalšinus, prieš pat Trečiąjį Abiejų Tautų Respublikos padalijimą, pasitraukė į užsienį, kur aktyviai prisijungė prie Lenkijos ir Lietuvos valstybingumo atkūrimo veiklos. Spėama, kad būtent tuo laiku, paliekant tėvynę, ir buvo sukurtas garsusis polonezas „Atsisveikinimas su Tėvyne“.
Būdamas emigracijoje, M. K. Oginskis laišku kreipėsi į Prancūzijos imperatorių Napoleoną Bonapartą, prašydamas padėti Lietuvai ir Lenkijai atgauti savarankiškumą, tačiau sulaukė atsakymo, kad svetimųjų pavergtos tautos privalo išsikovoti nepriklausomybę pačios, su ginklu rankoje. Į Lietuvą Mykolas Kleopas Oginskis sugrįžo tik XIX a. pradžioje, kada naujasis Rusijos imperatorius Aleksandras I ne tik suteikė buvusiam politiniam tremtiniui amnestiją, bet ir leido išsipirkti iki Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo Oginskių valdytą valstybinę Rietavo seniūniją. Rusijos imperijos konfiskuotų tėvoninių dvarų atgauti nepavyko. M. K. Oginskis tikėjo, kad palaikant imperatoriui Aleksandrui I pavyks atkurti Lietuvos Didžio­sios Kunigaikštystės savarankiškumą. Kar­­tu su bendraminčiais jis parengė Lietuvos autonomijos įtvirtinimo Rusijos imperijos sudėtyje projektą ir pateikė jį Aleksandrui I. Tačiau imperatoriaus pritarimo nesulaukė. Nusivylęs Rusijos imperijos politika, 1822 m. M. K. Oginskis visam laikui apleido tėvynę. Paskutiniuosius gyvenimo metus praleido Italijoje, daugiausia – Florencijoje.

Dokumentinės parodos „Vievio ir Oginskių kultūrinės istorinės sąsajos“ atidarymo akimirka

Knygų autoriai, leidėjai ir mecenatai

Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos retų spau­dinių skyriaus vedėja dr. Dai­va Narbutienė konferencijoje nagrinėjo temą „Oginskiai ir knyga“. Mokslininkė atkreipė dė­mesį į tai, kad Oginskių giminė yra pasižymėjusi Lietuvos knygos kultūros istorijoje: jie skatino knygų spausdinimą, patys buvo knygų autoriai, jiems buvo dedikuojami leidiniai, be to, savo valdose jie turėjo turtingus knygų rinkinius. Visi šie Oginskių kultūrinės veiklos pėdsakai matomi ir Lietuvos mokslų akademijos bibliotekoje.
Dr. Daiva Narbutienė aptarė Oginskių kultūrinę veiklą, susijusią su senuoju Lietuvos spaudos paveldo klodu. Buvo paminėta ir Vievyje 1610–1646 metais veikusi Šv. Dva­sios brolijos spaustuvė, globojama kunigaikščio Bogdano Oginskio. Vievio spaustuvėje buvo išleistos 25 knygos, kurios šiandien yra bibliografinės retenybės – Lietuvoje jų yra išlikę vos vienas kitas egzempliorius.
Vrublevskių bibliotekoje šiandien saugomos 3 Vievyje išspausdintos kirilinės knygos: Meletijaus Smotrickio parengta „Mokomoji evangelija“ (1616 m.); 1619 m. to paties autoriaus parengta „Slavų gramatika“ (1619 m.) ir 1642 m. išspausdintas pamokslų rinkinys „Dioptra arba pasaulyje gyvenančio žmogaus veidrodis“.

Iškilmingos ceremonijos su simbolika

Kultūros, filosofijos ir meno instituto atstovė dr. Lina Balaišytė konferencijoje nagrinėjo temą „Oginskiai viešajame 18 a. valstybės gyvenime: iškilmingi įžengimai į Vilniaus ir Trakų vaivadijas“. Pranešime pristatyta įžengimų į vaivadiją ceremonija, kuria vaivada – vienas aukščiausių valdžios pareigūnų, kurio kompetencijai priklausė karo, administracijos ir teismo dalykai – pradėdavo savo veiklą. Tarp Oginskių būta net 9 vaivadų, kas rodo didelę šios giminės įtaką politiniame šalies gyvenime.
„Pareigūnų įžengimo į miestą, vadinamojo ingreso, iškilmės buvo svarbūs įvykiai viešajame valstybės gyvenime. Vienos didžiausių iškilmių rengtos naujai paskirto vaivados įžengimo į vaivadiją proga. Įžengimo ceremonijos metu simboliniais veiksmais būdavo išreiškiamas vaivadijos sutikimas priimti vaivadą, linkima tinkamai eiti savo pareigas. Įžengęs į miestą vaivada su gausia palyda vykdavo iki katedros arba parapijinės bažnyčios, kur dalyvaudavo šv. Mišio­se, o po jų pradėdavo teismų darbą. Ceremonijose didelę reikšmę turėjo dvariškių ir valstybės pareigūnų išsidėstymo tvarka eisenoje, sustojimo vietos, prakalbų, vaidinimų, kitų pagarbos ženklų naudojimas“, – pasakojo dr. L. Balaišytė.
Laikraštyje „Gazety Wileńskie“ aprašytas Trakų vaivados Tado Pranciškaus Oginskio įžengimas į miestą, vykęs 1770 m. rugsėjo 1 d. Išvakarėse Tadas Oginskis, lydimas šeimos ir kilmingų svečių, išvyko iš Vilniaus ir apsistojo pusę mylios iki Naujųjų Trakų, o kitą dieną pajudėjo link Trakų. Paprastai naująjį vaivadą lydėdavo iškilminga eisena, sudaryta iš kariuomenės, bajorų, pirklių ir amatininkų atstovų, nešinų ginklais, būgnais ir vėliavomis. Pats Trakų vaivada, anot pranešimo, jojo ant turtingai išpuošto žirgo. Pakeliui naująjį aukštą pareigūną sveikino iš visos vaivadijos susirinkę žmonės, o bajorai pasitiko jį prie miesto raiti ant beveik tūkstančio žirgų ir, kaip rašo laikraščio pranešėjas, „pasiskirstę į du, lyg tarpusavyje besivaržančius būrius“.
Pasiekęs Trakus, vaivada įžengė į miestą pro specialiai tai progai sukurtus triumfo vartus. Šiame aprašyme nėra pateikta duomenų, kaip tiksliai vartai atrodė, tačiau iš kitų šaltinių žinome, kad triumfo vartai būdavo laikini statiniai, atkartojantys antikines formas, puošti tapytais ir skulptūriniais atvaizdais, herbais, monogramomis, simboliais. Paprastai dekoracijas puošdavo valdovo, vaivados, jo žmonos portretai ir herbai bei miesto herbas. Virš atvaizdų ir herbų būdavo įrašomi pasveikinimai, šūkiai ar eilės, į kuriuos įpinamas herbo motyvas. Dažnai naudotas atvirų vartų motyvas, nes Oginskių herbas vadintas Vartais, pavyzdžiui, atviri vartai gretinami su vaivados, kaip visiems atviro vaivadijos globėjo, įvaizdžiu, arba kalbama apie vartus, pro kuriuos į miestą drauge su Oginskių giminės atstovu įžengia garbė ir šlovė. Šventiniam miesto apipavidalinimui kurti taip pat būdavo naudojami prabangūs audeklai, gyvos gėlės ir apšvietimo elementai. Be to, šventės visuotinumą stengdavosi sukurti garsiniais signalais – štai, Trakų vaivados įžengimą visą laiką lydėjo patrankų šūviai.
Prie triumfo vartų Tadą Oginskį pasveikino vienuolijos, dalijan­čios visiems susirinkusiems atspausdintas panegirikas. Atsakęs visiems į pa­sveikinimus, vaivada su visa palyda keliavo į parapijinę bažnyčią, dalyvavo šv. Mišiose, po jų vyko į pilį, kur įsteigė pilies teismą ir išklausė raštininko priesaiką. Po to sukvietė visus susirinkusius pietų, kurie buvo patiekti ant keliolikos stalų. Po pietų vyko linksmybės, grojant kapelai ir šaudant iš patrankų. Po vakarienės iki vėlyvos nakties vyko šokiai. Kitą dieną draugija vėl praleido puotaudama, o rugsėjo 3 d. vaivada pradėjo teis­mus, paskyrė teisėjus ir kurį laiką teis­muose posėdžiavo.
„Laikraštyje pateiktame ceremonijos aprašyme buvo atpasakojama ne tik iškilmių eiga. Pasakotojui buvo svarbu pabrėžti jų mastą ir ištaigingumą, kurie buvo pareigybės svarbos ir pagarbos Oginskių giminei ženklas. Iškilmių aprašymas drauge buvo ir panegirika Tadui Oginskiui. Autorius taip apibūdina naująjį Trakų vaivadą: „gerai Tėvynei žinomas, mielas, darbais ir didelėmis dorybėmis pasižymintis vyras“, kitur nusako gerąsias asmenines savybes – pamaldumą ir dosnumą, kurios atsiskleidė iškilmių dalyviams ceremonijos metu“, – pabrėžė dr. L. Balaišytė.

Paroda veiks visą spalį

Vievio kultūros centre visą spalio mėnesį veiks Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus parengta dokumentinė paroda „Vievio ir Oginskių kultūrinės istorinės sąsajos“. Tai gausiai iliustruotas edukacinis pasakojimas apie iškilių šios giminės asmenybių gyvenimą, kūrybą, politinę veiklą, jų fundacijas.
Ko vertėtų pasimokyti iš Oginskių? To pasiteirauta Nacionalinio muziejus Valdovų rūmų muziejaus direktoriaus pavaduotoja dr. R. Šmigelskytė-Stukienė sakė, kad nuoširdaus darbo tėvynės labui. Ir kelti viešąjį interesą aukščiau asmeninių.
O Rietavo Oginskių kultūros istorijos muziejaus direktorius Vytas Rutkauskas sakė manąs, kad pirmiausia galima pasimokyti veiklumo, lydėjusio Oginskius karta iš kartos ir tapusio labai svarbiu visos šalies kultūros, ekonomikos vystymuisi.
„Svarbu suvokti, kad tai, ką jie darė – statė, kūrė, tobulino – liko atei­ties kartos. Įdomu, kad dažniausiai išliko ne sau statyti rūmai, o funduoti vienuolynai, bažnyčios, mokslo įstaigos. Stebina fundacijų mastas“, – sakė Vytas Rutkauskas. Ir pridūrė, kad liūdniausia, kas mums gali nutikti – tai patikėti, kad XXI a. skersvėjuose Tėvynės sąvoka yra pasenęs, nemodernus reliktas ir kad be jos mes galime būti kaip niekada saugūs ir laimingi.

Kuo svarbu?

„Kunigaikščių Oginskių dinastijai skirta konferencija ir stendinė dokumentinė paroda labai svarbios tuo, kad sugrąžina istorinę atmintį. Apie Oginskius, o ypač jų veiklą Vievyje, žinojome labai mažai. Dabar žinome daugiau“, – pasidžiaugė  Vievio kultūros centro direktorė Audronė Stepankevičiūtė.
Jai antrino Vievio bendruomenės „Santarvė“ pirmininkė Audronė Da­vidavičienė, kad labai svarbu įamžinti jų miestui ir visai Lietuvai svarbius žmones. Prie Vievio ežero pastatyta ir skulptūra Oginskių dinastijai atminti, kurios atstovas Bogdanas Marcijonas Oginskis labai išgarsino Vievį. Vievio gimnazijos ir Meno mokyklos mokiniai piešė Oginskių tema, jų piešinių paroda jau dabar veikia Vievio kultūros centre. Juk labai svarbu kuo geriau žinoti savo miesto istoriją – tada jis tampa brangesnis, mielesnis.
Tad pagrindinis projekto „Vievis Oginskių kultūros kelyje“ akcentas buvo skulptūros Oginskių dinastijai prie ežero ir ten įrengto Oginskių tako su informacinėmis lentelėmis, per kurias prisijungus QR kodus bus galima pasiklausyti Oginskių muzikos, atidengimas spalio 22 d.

Daiva Červokienė
Vievio kultūros centro archyvo nuotr.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Rekomenduojami Video


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aktualijos


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Aplinkos apsauga


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Archyvas


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Darbo partija


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Elektrėnų krašto šviesuoliai


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Europietiška savivaldybė


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai aukštumų link


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69

Keliai link aukštumų


Warning: in_array() expects parameter 2 to be array, null given in /home/kronika/domains/kronika.lt/public_html/wp-content/themes/true-news-child/single.php on line 69