Neda Bučelytė,
VU komunikacijos fakulteto studentė praktikantė
2023 metais pradėta įgyvendinti naujoji bendrojo ugdymo programa, atnešusi reikšmingų pokyčių švietimo sistemoje. Brandos atestatai – elektroniniai, ketvirtokų bei aštuntokų patikrinimai vyksta sausio–vasario mėnesiais, o vienuoliktokams įvesti tarpiniai patikrinimai. Nors reforma įsigaliojo prieš metus, kyla klausimas – ar mokyklos jau yra pilnai pasiruošusios naujiems mokslo metams ir reformos iššūkiams?
Vadovėlių trūkumas
Nors švietimo reforma pradėta įgyvendinti prieš metus, kai kurios problemos dar vis išlieka ir viena opiausių – vadovėlių trūkumas. Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos direktorė Birutė Misiūnienė atkreipia dėmesį į šią problemą: „Visų mokymo procesui reikalingų priemonių dar neturime: kai kurių vadovėlių net negalime nupirkti, nes jie nėra išleisti – pavyzdžiui, fizikos vadovėlio 8 klasei leidyklose nėra. Laukiame lėšų vadovėliams iš ES projekto“.
Tačiau, nepaisant šių iššūkių, kai kurios mokyklos geba susidoroti su esamais sunkumais. Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktorė Ramunė Matonienė išreiškia optimizmą: „Galime tik džiaugtis mokytojų profesionalumu, kūrybiškumu bei atsakingumu, kurie padeda užtikrinti kokybiško ugdymo proceso organizavimą.“
Nacionalinė švietimo agentūra (NŠA) informavo visas šalies ugdymo įstaigas, jog pagal ES projektą „Galimybių mokykla“ lėšos bus pervestos iki šių metų rugsėjo mėnesio pabaigos arba, vėliausiu atveju, iki spalio mėnesio vidurio.
Įtraukusis ugdymas: iššūkiai ir poreikiai
Pagal naująją bendrojo ugdymo programą Lietuvoje, mokiniai su specialiaisiais ugdymosi poreikiais (SUP) yra integruojami į bendras klases su visais mokiniais. Švietimo sistema siekia užtikrinti ugdymą, kuriame kiekvienam mokiniui, nepriklausomai nuo jų individualių poreikių ar negalių, būtų suteikta galimybė mokytis kartu su bendraamžiais. Tačiau, kaip teigia mokyklų vadovai, šis procesas susiduria su iššūkiais.
Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazijos direktorė Birutė Misiūnienė pabrėžia, kad mokyklose dirba kvalifikuoti pagalbos specialistai (psichologas, socialinis pedagogas, logopedas), įtraukčiai vis dar trūksta žinių: „Progimnazijoje įtraukčiai skiriame labai daug dėmesio, bet šiuo laikotarpiu labai trūksta žinių apie SUP mokinius ir įvairius sutrikimus (autizmą, aspergerio sindromą ir kt.). O jeigu teorinių žinių dar galime rasti spaudoje ir internete, tai praktikos dirbant su šiais vaikais dar labai trūksta. Taip pat trūksta ir priemonių. Iš TŪM projekto sensorinė klasė yra suremontuota, bet priemonių pirkimas neįvyko. Tad esame laukime“.
Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos direktorė Ramunė Matonienė teigia, kad jų gimnazijoje specialiųjų poreikių mokiniai jau ne pirmus metus integruojami į bendrą ugdymo procesą. „Specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniai Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje pagal PPT rekomendacijas pritaiko Bendrąsias programas specialiųjų ugdymosi poreikių mokiniams. Skirtų lėšų kol kas pakanka, tačiau jei kalbėtume apie fizinės ir ugdymo aplinkos pritaikymą SUP mokinių ugdymui, kabinetų įrengimą, lėšų reikėtų gerokai daugiau“.
Įtraukiojo ugdymo tikslas – ne tik integruoti, bet ir užtikrinti, kad mokiniai su specialiaisiais poreikiais gautų reikiamą pagalbą bei paramą, kad jų mokymosi patirtis būtų kokybiška ir pritaikyta individualiems poreikiams. Tačiau mokykloms vis dar trūksta išteklių bei praktinių priemonių.
Švietimo naujovės Elektrėnuose
Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija ir „Versmės“ gimnazija aktyviai įgyvendina naujoves, susijusias su Lietuvos švietimo sistemos reformomis, siekdamos užtikrinti kokybišką ir įtraukią ugdymo aplinką.
Elektrėnų „Ąžuolyno“ progimnazija dalyvauja „Tūkstantmečio mokyklų“ (TŪM) programoje, kurioje daug dėmesio skiriama kelioms svarbioms sritims: lyderystei, kultūriniam ir STEAM ugdymui, tinklaveikai bei įtraukiajam ugdymui. „Yra keli mokiniai, kuriems sudarytas individualus tvarkaraštis, suteikiantis daugiau individualių pamokų su pagalbos mokiniui specialistais,“ – pažymi direktorė Birutė Misiūnienė. Nors progimnazijoje vyksta integruotos pamokos, jų tvarkaraštis dėl to nesikeičia. Technologijų integracija taip pat sparčiai vyksta – septyni mokytojai veda pamokas naudodami interaktyvias lentas. Mokiniai ir mokytojai taip pat turi EDUKA licencijas, kurios padeda naudoti skaitmenines mokymo priemones.
Elektrėnų „Versmės“ gimnazija jau antrus metus taiko atnaujintas Bendrąsias programas, kurios kelia iššūkių tiek mokiniams, tiek mokytojams. Gyvenimo įgūdžių programa I–II klasėse jau įgyvendinama, o matematikai skiriama daugiau savaitinių pamokų. Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai pabrėžia, kad naujoje programoje daugiau dėmesio skiriama kokybei – mokiniai turi mažiau autorių ir kūrinių, tačiau daugiau laiko diskusijoms bei skaitymo įgūdžių lavinimui. Gamtos ir tiksliųjų mokslų mokytojai susiduria su sunkumais, nes temos tapo sudėtingesnės, o kai kurios buvo perkeltos į kitas klases.
Viduriniame ugdyme (III–IV klasėse) gimnazijoje įdiegtos naujos programos, tokios kaip inžinerinės technologijos, medijų menas, filosofija bei psichologija, tačiau mokiniai dažniausiai renkasi medijų meną. Pasak direktorės, tai rodo, kad mokiniai linkę gilintis į mažesnį kiekį dalykų, bet išsamiau. R. Matonienė pabrėžia, kad: „Elektrėnų „Versmės“ gimnazijoje dar prieš programų atnaujinimą būta inovacijų: ekonomika, psichologija, dalykų moduliai, kaip pasirenkamieji dalykai, mokiniams siūlomi daugiau nei dešimt metų.“