Ar gali trys žmonės padaryti perversmą?

Juo labiau ši nuomonė sustiprėja tuomet, kai kalba pasisuka apie didžiąją politiką – Vyriausybę ar Seimą. Tačiau pastarųjų dienų įvykiai rodo visai ką kitą – tik tris narius Seime turintys valstiečiai liaudininkai išsikovojo, kad sunkmečio prispaustos savivaldybės sulauktų didžiulės 297 mln. paramos, kuri palies kiekvieną Lietuvos gyventoją. Sprendimas skirti savivaldybėms šias lėšas buvo priimtas  kovo 31 d. Vyriausybės posėdyje, kuriame dalyvavo ir LVLS pirmininkas Ramūnas Karbauskis.

Per pastaruosius metus savivaldybės surinko daug mažiau pinigų nei tikėtasi. Tačiau jos ir toliau turėjo vykdyti tuos pačius įsipareigojimus – išlaikyti ligonines, darželius, bibliotekas, mokėti atlyginimus mokytojams ir kitiems darbuotojams. Metų pradžioje iškilo didelė grėsmė, kad pinigų tiesiog neužteks, ir be atlyginimų bei paramos liks daugelis žmonių.
„Padėtis iš ties buvo baugi. Savivaldybės jau ir taip susiveržė diržus kiek galėjo, tačiau daugelio dalykų tiesiog negali atsisakyti. Juk nenutrauksi šildymo mokykloms, neišjungsi elektros tiekimo ligoninėms ir kitiems svarbiems objektams. Todėl pinigai, skiriami iš valstybės leistų nors trumpam laikui būti ramesniems dėl rytojaus“, – kalba Valstiečių liaudininkų Elektrėnų skyriaus pirmininkas  Timofejus  Rusakovas.
T. Rusakovas pabrėžė, kad pagal priimtą nutarimą Vyriausybė 224 mln. skirs visų Lietuvos savivaldybių biudžetų skoloms ir įsipareigojimams padengti. Dar 72 mln. savivaldybėms nebereikės grąžinti į valstybės biudžetą. Šios lėšos bus išdalintos bemaž visoms Lietuvos savivaldybėms.

Pasak T. Rusakovo, kova už gyventojų galimybę toliau naudotis savivaldybių paslaugomis prasidėjo dar praėjusių metų lapkritį. Tuo metu Valstiečių liaudininkų merų iniciatyva buvo pradėti rinkti savivaldybių tarybų narių parašai po peticija. Šiuo dokumentu siekta atkreipti Prezidentės, Seimo pirmininkės ir Vyriausybės narių dėmesį į varganą savivaldybių padėtį ir pranešti, kad jei padėtis nepasikeis –  gresia katastrofa. Tačiau svarstant valstybės biudžetą į daugiau nei 40 savivaldybių atstovų nuomonę nebuvo įsiklausyta.
Buvo siūlymų kreiptis į Europos Sąjungos institucijas dėl tarptautinių aktų pažeidimų. Tačiau tuo pačiu metu aktyviai ieškota išeities ir čia, Lietuvoje. Kalbėtasi su įvairaus rango politikais, rengti susitikimai, kreiptasi ir į spaudą.
Ir štai šių  metų pradžioje pavyko išsikovoti Vyriausybės dėmesio. Siekdami išsaugoti trapų stabilumą šalyje trys Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos nariai Seime, likdami opozicijoje, pateikė 15 reikalavimų, kuriuos įgyvendinus pažadėta neprisidėti prie dabartinės valdančiosios daugumos nuvertimo. Valstiečiai liaudininkai pasiliko galimybę bet kada nutraukti palaikymą, jeigu nebus sprendžiami Lietuvos žmonėms svarbūs klausimai.
„Būtent pirmuoju punktu reikalauta suteikti pagalbą savivaldybėms – kas šiuo metu ir daroma. Pradėti įgyvendinti ir kiti reikalavimai: rengiami įstatymų projektai, kurie leis sumažinti pelno mokestį ūkininkams iki 5 proc., be to, šį mokestį turėtų mokėti tik tie, kurie turi PVM mokėtojo statusą. Valdantieji taip pat pažadėjo užtikrinti, kad tiesioginių išmokų žemdirbiams suma nebūtų mažinama ir išliktų tokia pati, kokia buvo 2009 metais“, – pasakoja T. Rusakovas
Šiek tiek pasistūmėta ir kitose, valstiečių liaudininkų iškeltų reikalavimų srityse – bus išlaikytos PVM lengvatos knygoms, vaistams, šildymui, atsisakyta ketinimų ilginti pensinį amžių, deramasi dėl finansavimo padidinimo regioninėms ligoninėms, dėl konkrečios pagalbos suteikimo smulkiam verslui siekiant skatinti naujų darbo vietų kūrimą. Permainų koalicijos ir valstiečių liaudininkų sudarytos darbo grupės ir toliau kartu dirba ir siekia kuo geriau ir racionaliau išspręsti problemas, išnagrinėti visų mūsų siūlymus.

Pasiekimas, kad sunkmečio metu buvo išgirstas žmonių pagalbos šauksmas, rodo, kad ir sudėtingoje situacijoje, kai, atrodo, visi prieš tave ir tavo balsas negirdimas – ne nusivylimas ir rankų nuleidimas, o tikėjimas savo tiesa atveda prie išskirtinių rezultatų.
„Kai kas sako, kad nėra kuo didžiuotis. Jog šiaip ar taip šis Vyriausybės žingsnis turėjo būti žengtas. Aš atsakau – tai kodėl iki šiol mūsų niekas negirdėjo? Juo labiau, kad prašydami paramos savivaldai, žemdirbiams, šeimoms, smulkaus verslo savininkams bei visiems žmonėms nesiekėme naudos sau – bet norėjome, kad veiktų ligoninės, kad žmonės galėtų vesti vaikus į darželius, kad mokytojas gautų, nors ir apkarpytą dėl krizės, bet vis dėlto atlyginimą, – teigė T. Rusakovas. – Neretai mūsų norai nesutampa su galimybėmis, tačiau jei nieko nesieki – tai ir rezultatų nebus“.