Antstolis Darius Jonaitis: nuo antstolio slėptis nereikia

Antstolis Darius Jonaitis: nuo antstolio slėptis nereikia

Tokią profesiją – antstolis – iki Garliavos įvykių, kai antstolis negali įvykdyti teismo sprendimo, visuomenės informavimo priemonės minėjo retai.  Tokia profesija domino arba jaunimą, besirenkantį specialybę, arba žmones, turinčius reikalų su teisėtvarka. Šiuo metu antstolio profesija tapo svarbi kiekvienam Lietuvos piliečiui: kas jis, antstolis, – teisybės ieškotojas ar žmonių skriaudikas.

Antstolių rūmų pateikiamais duomenimis, šiuo metu Lietuvoje veikia 97 antstolių kontoros, kuriose dirba 116 antstolių.
Apie antstolio profesiją, teises, pareigas ir žmogiškąsias savybes kalbamės su Trakų, Elektrėnų ir Kaišiadorių teritorijas aptarnaujančiu, 10 metų antstoliu dirbančiu Dariumi Jonaičiu.
Apie profesines ir žmogiškas savybes

Antstolis – tai valstybės įgaliotas asmuo, kuris vykdo įstatymų nustatytas funkcijas. Juo gali būti skiriamas nepriekaištingos reputacijos Lietuvos Respublikos pilietis, turintis aukštąjį teisinį universitetinį išsilavinimą. Be to, toks asmuo turi būti ne mažiau kaip vienerius metus dirbęs antstolio padėjėju arba ne mažiau kaip penkerius metus dirbęs teisinį darbą ir abiem atvejais laimėjęs viešą konkursą. Kadangi antstolis yra valstybės įgaliotas asmuo, jį skiria ir atleidžia teisingumo ministras.
Jeigu asmuo, kompetentingos institucijos įpareigotas įvykdyti prievolę, jos nevykdo gera valia, antstolis turi teisę naudoti įstatyme nustatytas priverstinio vykdymo priemones: tikrinti asmens turtinę padėtį,  gauti  duomenis apie asmenį, areštuoti asmens turtą, įpareigoti šį turtą pristatyti į nurodytą vietą, įpareigoti asmenį atlikti kitus veiksmus ar susilaikyti nuo jų atlikimo. Kad gerai atliktų savo pareigas, pasak D. Jonaičio, antstoliui tenka ne tik turėti teisinių žinių, bet  išmanyti ir psichologiją, ir ekonomiką.
Apie bendravimą
Antstolio, pasak D. Jonaičio, bijoti tikrai nereikia. Atvirkščiai, bendradarbiavimas tiek  išieškotojo, tiek skolininko su antstoliu  yra naudingas visiems. Bendraujant galima suderinti mokėjimus, galima apskųsti turto įvertinimą, galima sumažinti vykdymo išlaidų didėjimą, galima išvengti klaidų ir pan. Slėptis nuo antstolių irgi neverta, tai atneša tik nuostolius.  Antstolis pateikė pavyzdį iš savo darbo patirties. Mama už sūnų sumokėjo baudą, ant kvito užrašė savo pavardę, o kvito neišsaugojo. Sūnui už skolas augo procentai, išieškotojas paprašė antstolio pagalbos, o klaidos atitaisymas truko ilgai ir kainavo papildomai. Antstoliui svarbu teisybės siekimas, bet jis netaiso skolininkų padarytų klaidų, reikėtų pažymėti, kad žmonės mokėdami skolas už kitą asmenį, būtinai nurodytų kito asmens vardą pavardę ir asmens kodą, kadangi dažnai pasitaiko, kad bauda yra sumokėta, tik ne to asmens vardu.
Apie teismų sprendimų vykdymą
Elektrėnų savivaldybėje yra panašus atvejis, kaip Garliavoje. Antstoliui D. Jonaičiui reikia vykdyti teismo sprendimą – leisti aštuonmečiui vaikui matytis su tėvu.  Deja, tėvui su antstolio padėjėja bei Elektrėnų sav. administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Atėjus į vaiko motinos namus, mama pasakė, kad vaikas nenorės bendrauti su tėčiu, vėliau  ir vaikas pasakė: nenoriu bendrauti su tėčiu. O tėtis reikalauja iš antstolio, kad bendravimas vyktų. „Tėvas antstoliui sako: duok, o vaikas sako: padūduok“,- iš savo sunkaus darbo šaiposi antstolis. Šiuo metu antstolis pateikė prašymą teismui, kad išaiškintų,  kaip vykdyti vykdomąjį raštą. Atrodytų, kad už vaiko elgesį atsako tėvai, bet kokios tarnybos gali išsiaiškinti, ar vaikas kalba primokytas, ar pats sugalvojo.
Apie antstolių veiklą
Skolininkui visada atrodo, kad antstoliai piktnaudžiauja savo įgaliojimais. Jie skundžia antstolių veiksmus vykdymo procese, kuomet jie atlieka priverstinį turto ar lėšų areštą, iškeldina žmones iš namų ir t.t. Pasak D. Jonaičio, į šią situaciją reikia žiūrėti iš dviejų pusių. Viena vertus, antstolių veikla yra teisės į teismą ir teismo sprendimo įgyvendinimo užtikrinimo priemonė. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą, nori būti tikras, kad teismas pripažins jo teisėtus reikalavimus, ir kad jis galės įvykdyti teismo sprendimu patvirtintus savo reikalavimus, pasinaudodamas valstybės leidžiamomis priverstinėmis priemonėmis. Tais atvejais, kai teismo sprendimas nevykdomas, asmenys, kurių naudai jis priimtas, gali prašyti sprendimą įvykdyti priverstinai. Šiuo atveju antstolis, areštuodamas turtą ar atlikdamas kitus įstatymuose nustatytus veiksmus, vykdo jam pavestas pareigas. Kita vertus, antstolis savo veikloje privalo vadovautis bendraisiais teisės principais, todėl būtų nepateisinami tokie jo veiksmai, kuomet areštuojamas asmens paskutinis turtas, nepaliekant jam jokio kito pragyvenimo šaltinio. Kaip buvo minėta anksčiau, asmenys tokiu atveju gali kreiptis į apylinkės teismą, kurio veiklos teritorijoje veikia antstolis, ir apskųsti jo veiksmus. Reikia paminėti, kad už antstolio reikalavimų nevykdymą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodeksu gali būti skiriama bauda iki 1000 Lt už kiekvieną nevykdymo dieną, arba vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamuoju kodeksu už trukdymą antstoliui gali būti skirta bauda viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu.
Apie bendradarbiavimą
Antstoliams daugiausiai  bendradarbiauti tenka  su policija. Policijai dažniausia tenka išieškoti nesumokėtas baudas, o antstoliams dažnai reikia policijos pagalbos trukdžių, kylančių dėl sprendimų nevykdymo, pašalinimui. Pavyzdžiui, jei butas parduotas iš varžytynių, o nustatytu laiku gyventojas geranoriškai neišsikelia, jį tenka iškeldinti prievarta. Prievartos D. Jonaičio praktikoje pasitaiko nedažnai, bet yra tekę kviesti policijos pareigūnus, laužti gyvenamųjų patalpų duris. Jeigu taip atsitinka, rastas gyventojo turtas iki smulkmenų yra surašomas ir perduotas saugoti išieškotojui. Kartais policija yra kviečiama ir vykstant varžytynėms, nes pasitaiko nesąžiningų varžytynių dalyvių, kurie trukdo iškelti maksimalią išvaržomo daikto vertę.
Apie veiklą Elektrėnuose  
Elektrėnai neišsiskiria iš kaimynų, todėl ir antstoliui darbo pakanka. Geranoriškas  bendradarbiavimas su Elektrėnų policijos komisariatu, kuriam vadovauja puikus vadovas Andžej Grudinskij, duoda gerų rezultatų. Dėl tokio darbo patenkintos lieka abi pusės: ir išieškotojas, ir skolininkas. Tik skolininkams dar kartą noriu priminti, kaip vykdomas antstolių darbas.
Remiantis Antstolių rūmų pateikiama informacija, vykdymo procesas prasideda antstolio siunčiamu raginimu susimokėti skolą. Išsiuntus raginimą, skolininkui  duodama 10 dienų atsiskaityti geruoju. Antstoliai paprastai siunčia užklausas visiems Lietuvoje veikiantiems bankams ir tokiu būdu aiškinasi, ar skolininkas turi sąskaitų. Nustačius, kad asmuo turi vieną ar keletą sąskaitų, jos yra areštuojamos. Tuo pačiu metu tiesioginiu interneto ryšiu susisiekus su Nekilnojamojo turto registru, yra patikrinama, kokį nekilnojamąjį turtą turi skolininkas. Jeigu skolininkas yra fizinis asmuo, tikrinami ir duomenys apie jo darbovietę bei gaunamas pajamas. Per Valstybės įmonę „Regitra“ aiškinamasi, ar skolininkas neturi savo vardu registruotų transporto priemonių. Jeigu nustatoma, kad fizinis asmuo jokio nuosavo turto neturi, gali būti tikrinama ir jo sutuoktinio turtinė padėtis. Šiuo atveju vadovaujamasi įstatymų nuostata, kad santuokos metu įgytas turtas laikomas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, jeigu nėra sudaryta vedybų sutartis.
Jeigu nustatoma, kad nei turto, nei pinigų tikrinimo metu skolininkas neturi, antstolis paprastai atlieka pakartotinius turtinės padėties patikrinimus kas tris mėnesius. Kai surandamas asmens turtas, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą, skelbiamos šio turto varžytynės. Todėl skolininkai turi suprasti, kad nuo antstolio pasislėpti neįmanoma. Geriausia išeitis – su antstoliu geranoriškai bendradarbiauti.

Julija Kirkilienė

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų