Aklas ir laimingas

Aklas ir laimingas

Virginija Jacinavičiūtė

Aklumas – ne kliūtis, jei turi siekių ir stengiesi juos įgyvendinti. Tai patvirtina iškili Lietuvos asmenybė Valentinas Vytautas Toločka, aklasis, baigęs kelis aukštuosius mokslus, parašęs dvi dešimtis knygų, dirbęs dėstytoju Šiaulių universitete. Už nuopelnus Lietuvai, jos kultūrai, mokslui ir švietimui V. Toločka 1996 m. apdovanotas Lietuvos Didžiojo Kunigaikščio Gedimino ordino Pirmojo laipsnio medaliu.

Aklųjų pažintis su knygomis

Spalio 29 d. Elektrėnų bibliotekoje vyko Baltosios lazdelės dienai paminėti skirtas renginys. Apie akliesiems ir regintiems aktualius dalykus pasisakė Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorė Rasa Januševičienė ir Skaitytojų aptarnavimo centro l. e. vadovės pareigas Janina Vileikienė.

aklieji2Pirmojoje renginio dalyje buvo pristatytas Lietuvos aklųjų bibliotekos kartu su Nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka vykdytas projektas „Kultūros paveldo atvėrimas akliesiems ir silpnaregiams“. Stebėdami filmuką renginio lankytojai galėjo labiau suprasti aklųjų gyvenimo subtilybes, pajausti kaip aklieji susipažįsta su aplinka. Bibliotekų bendro projekto metu regėjimo negalių turintys žmonės galėjo artimiau susipažinti su knygų lobynais, suprasti jų gaminimo procesą, paliesti popierių iš pergamento ir kitas knygų leidybai reikalingas medžiagas, susipažinti su senovėje naudotais knygų puošybos elementais: apkaustais, raižiniais, ornamentais. Filmą žiūrėję elektrėniečiai galėjo pajusti, kokios svarbios neįgaliesiems rankos ir kitos juslės, neregiams atstojančios akis.    

Neregys eruditas

Kita renginio dalis buvo skirta ilgamečiui aklųjų bibliotekos darbuotojui Valentinui Vytautui Toločkai, kuriam šiais metais sukako 85 metai. Šis neregys eruditas ženkliai prisidėjo prie neregiams skirtų knygų gausinimo. Jo biografija, perteikta filme „Laimingas žmogus“, vaizduoja asmenybę, kuri savo išprusimu ir sielos turtingumu gali tapti kelrodžiu kiekvienam, įkvepia stiprybės, valios ir optimizmo.

V. Toločka visišku neregiu tapo dar jaunystėje, tačiau baigęs Kauno aklųjų institutą, ėmė mokytis Vilniaus universitete, kuriame įgijo socialinių mokslų daktaro laipsnį, Šiaulių pedagogikos institute studijavo tiflopedagogiką. Šis mokslas tiria aklų ir silpnaregių vaikų auklėjimo bei mokymo ypatybes. V. Toločka didelę savo gyvenimo dalį skyrė neregių labui, vadovavo Brailio rašto spaustuvei Kauno kombinate, dirbo Lietuvos aklųjų draugijos leidyklos direktoriumi-vyriausiuoju redaktoriumi, organizavo Lietuvos aklųjų draugijos respublikinės centrinės bibliotekos įkūrimą, ilgą laiką buvo aklųjų kraštotyros organizacijos pirmininkas bei Lietuvos aklųjų draugijos Centro Revizijos komisijos pirmininkas. Skirtingais laikotarpiais eidamas svarbias pareigas V. Toločka sukaupė ir išleido daug tiflologijos darbų, jo iniciatyva buvo pradėti leisti neregių kompozitorių kūriniai. Ši asmenybė taip pat parengė pirmąjį Brailio rašto elementorių „Vaga“, vėliau Brailio rašto trumparaštį, kurie turėjo didžiulės įtakos Brailio rašto plitimui ir populiarinimui Lietuvoje.

V. Toločka puikiai mokėjo esperanto kalbą, groti akordeonu bei žaisti šachmatais. Simboliška, tačiau V. Toločka buvo pirmasis žmogus Lietuvoje, pradėjęs vaikščioti gatvėje pasiremdamas baltąja lazdele.

IMG 6999Nors į renginį žmonių susirinko negausiai, tačiau renginys, kaip pastebėjo direktorė G. Dapkevičienė, sušildė iš vidaus. Silpnaregiai galėjo pasikrauti optimizmo iš žmogaus, kuriam negalia nesutrukdė siekti gyvenimo pilnatvės. Renginys sielą praskaidrino ir sveikiesiems, kurie turėjo progą susimąstyti apie gyvenimo prasmę, labiau vertinti tai, ką turi.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų