30 metų versle. Mes buvome tarp pirmųjų Elektrėnuose

30 metų versle. Mes buvome tarp pirmųjų Elektrėnuose

Šiais metais kovo mėnesį Elektrėnų mieste veikianti uždaroji akcinė bendrovė „Fevis“ švenčia savo veiklos trisdešimtmetį.

Įmonės „Fevis“ vadovas Vladimiras Fedotovas parodoje „Expo“

Tada, 1991 metais, kai naujai kūrėsi Lietuvos valstybė, plačiau atsivėrus galimybėms, daugelis iš mūsų naujai ieškojo nišos savo veiklai.
Privatus verslas jau dirbo šalies didmiesčiuose, o mūsų Elektrėnuose karaliavo valstybinė prekyba. 1990 metų rudenį mes, elektrėniečiai Vladimiras Fedotovas ir Valdas Vinickas, vedami naujų iššūkių ir pasikliaudami savo energija, nutarėme pradėti savo verslą ir atidaryti mieste komercinę parduotuvę.
Patalpų paieška ir įmonės registravimas užsitęsė iki 1991 metų kovo. Tada duris atvėrė pirmoji Elektrėnuose privati ne maisto prekių parduotuvė „Coda“, o pačios įmonės pavadinimą „Fevis“ padiktavo mūsų su Valdu pavardžių pirmieji skiemenys.
Nuomojome apie 20 kvadratinių metrų patalpėlę pirties-skalbyklos pastate miesto centre, Rungos g. 10. Buvome subrendę vyrai, bet užauginti kitokios santvarkos,- todėl pradžia buvo labai sunki.
1992 metais įstojau į Vadybos akademiją Vilniuje, reikėjo mokytis rinkos ekonomikos ir naujos buhalterijos, kad patys spręstumėm klausimus, pradedant logistika, baigiant netobula mokesčių sistema. Laisvė veikti, bet ir didelė atsakomybė prieš savo šeimą, klientus ir samdomus žmones, buvo ir lieka kiekvieno verslininko kasdieninis rūpestis.
Prasidėjus privatizacijai, tapo aišku, kad norint išlikti rinkoje, reikia plėstis. Todėl pakvietėme į savo komandą daugiau žmonių, kurie tuo nelengvu įmonės kūrimosi metu, kas darbais, kas investicijomis prisidėjo prie UAB „Fevis“ veiklos.
Konkuruojant su įtakingais Trakų rajono valdininkais, atvirame aukcione nusipirkome visą pirties-skalbyklos, kuriame jau veikė mūsų parduotuvė, pastatą. Istoriniai šaltiniai byloja, kad šis statinys Rungos g.10, buvo vienas iš pirmųjų pastatų, statant Elektrėnų miestą. Privatizavimo sąlygose buvo įrašyta privaloma nuostata: išlaikyti privatizuoto objekto veiklą ir darbuo­tojus. O Elektrėnuose ir pirtis, ir skalbykla, kaip ir dauguma tų laikų valstybinių įmonių, dirbo nuostolingai. Stengėmės kiek įmanoma suremontuoti ir pakeis­ti patalpų paskirtį. Komercinės parduotuvės prekybos salė užėmė apie 70 kvadratinių metrų, įrengėme sandėlį prekėms, kabinetą įmonės administracijai. Optimizavome pirties ir skalbyklos veiklą. Nors kainos ir padidėjo, bet pagerinome paslaugų kokybę. Bendrovėje tada dirbo 13 žmonių.

1991 metų kovą duris atvėrė pirmoji Elektrėnuose privati parduotuvė „Coda“

Įmonės veiklos rezultatams didelę įtaką turėjo privatizuoto pastato išlaikymo sąnaudos. Ypač brangiai kainavo šildymas. Tų metų suvartotos šilumos skaičiavimo metodika buvo paremta nustatytu normatyvu vienam kvadratiniam metrui. Pastatas didelis, ir nebuvo pasirinkimo – moki pagal normatyvą arba visai nesišildai. Tada važiavome į Taliną pirkti tik pasirodžiusį gamyboje centrinio šildymo skaitiklį.1992 m. Lietuvoje tai buvo naujovė ir Elektrėnų komunaliniam kombinatui nelabai patiko mūsų stipriai sumažėjusios įmokos.
1993 metų Rusijos finansinė krizė paveikė ir „Fevis“ kolektyvą, kur dar gajus buvo posovietinis mąstymas, kuris apibūdinamas liaudišku posakiu – žmogaus pirštai į save lenkti. Išėjus daliai įmonės steigėjų, keitėsi ir bendrovės veikla. Vietoj pirties paslaugų atsirado valiutos keitykla, vėliau baldų parduotuvė, o mažmeninę prekybą pakeitė didmeninė prekyba su Ukraina ir Latvija, daugiausia žemės ūkio produktais.
Nuo 1994 metų mes pradėjome teikti ir nekilnojamojo turto agen­tūros paslaugas. Esu dėkingas likimui, kad į mūsų gretas tada atėjo ir iki šiol sėkmingai dirba puikus nekilnojamojo turto specialistas, brokeris Darius Speičys. Po metų mes tapome Lietuvos nekilnojamojo turto įmones vienijančios asociacijos nariai.
Dar įmonės istorijoje buvo reketas, gaisras pastate, nuolat besikeičiantys verslą reglamentuojantys įstatymai, senos nomenklatūros barjerai.
2000 metais, kai susikūrė Elek­trėnų savivaldybė, sėkmin­ges­niam darbui atsivėrė palankesnės galimybės. Tais metais UAB „Fevis“ įstojo į didžiausią smulkų ir vidutinį verslą Lietuvoje atstovaujančią organizaciją – Lietuvos darbdavių konfederaciją (LDK). 2002 metais buvome iniciatoriai ir steigėjai Elektrėnų savivaldybės verslininkų klubo ir pagrindiniai rėmėjai atsigaunančio savivaldybėje vaikų ir suaugusiųjų futbolo.
Prisimenu, prieš 2008 metų krizę, kuomet vyko nepamatuotas nekilnojamojo turto kainų kilimas ir pirkimo pardavimo bumas, o šalies premjeras nematė bręstančios krizės, mes susiaurinome savo veiklą nekilnojamojo turto srityje ir apsiribojome objektais tik Elektrėnų savivaldybės teritorijoje. Tai išgelbėjo bendrovę nuo žlugimo. Porą metų pajamų turėjome iš kitų veiklų, o nuo 2011 m. atsigavo ir nekilnojamojo turto (NT) rinka. Šiandien keistai nuskambėtų, bet dar iki 2010–2012 metų įvairūs patikrinimai įmonėse galėjo būti atliekami be jokio išankstinio įspėjimo ir be jokios priežasties. Dažnu atveju buvo surašomas aktas ir skiriama bauda.
Aptardamas esamą nekilnojamojo turto rinkos situaciją, noriu pasakyti skaitytojams – dažnai NT rinkos komentarai viešoje erdvėje liečia tik Vilniaus regioną (tik to regiono NT sandorių kiekis sudaro daugiau kaip 80 proc. visų Lietuvoje sudaromų sandorių). Tai regionas, kur suvažiuoja studijuoti ar gyventi jaunimas ir kur atei­na 73 procentai šalies investicijų. Dažnai kainų kėlimą lemia „netikros naujienos“, naudingos NT vys­tymo kompanijoms. Mums, gyvenantiems regionuose, reikia kuo dažniau priminti mūsų išrinktiems Lietuvos valdžios atstovams, kad neužmirštų rinkiminių pažadų – vykdyti „regionų politiką“, jei kalbame apie gerovės valstybę. Vilnius, Kaunas ir Klaipėda klesti ir be valdžios pagalbos.
Elektrėnų NT pabrangimą lėmė keli faktoriai: tai naujos statybos gyvenamųjų namų ir butų trūkumas, grįžtantys emigrantai, savivaldybės parama įsigyjant būstą jaunoms šeimoms. Be to, ir karantinas paskatino didmiesčio gyventojus labiau domėtis sodybomis mūsų regione. Taip pat atsigauna investicijos į teritoriją šalia kelio Vilnius–Kaunas. Dar viena NT kainų kilimo priežastimi galima įvardinti augančius dirbančiųjų atlyginimus. Dėl nežinojimo, kur „įdarbinti“ santaupas, jos lieka sąskaitose. Bet jau 2–3 metus bankai nemoka palūkanų indėlininkams, todėl sekantis logiškas žingsnis – pinigai panaudojami perkant NT.
Norintiems gauti daugiau in­formacijos apie Elektrėnų savival­dybėje nuomojamus, parduodamus NT objektus, kviečiu apsilankyti svetainėje www.elektrenuvaldos.lt. Taip pat informaciją rasite skelbimuose savaitraštyje „Elektrėnų kronika“ ar telefonu 8-652-52244.
Jei jums reikia sutvarkyti žemės sklypo ar namo dokumentus, skelbti apie savo turto nuomą ar pardavimą ir sutvarkyti visus pirkimo-pardavimo formalumus arba tiesiog reikalingas patarimas – užeikite pas mus, adresu Rungos g. 10, Elektrėnai (pastatas tarp turgaus ir „Maximos“), kur jūsų lauks 30 metų darbo patirtį turintis UAB „Fevis“ kolektyvas.

Vladimiras Fedotovas,
įmonės vadovas

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Aktualijos

Aktualijos

Aplinkos apsauga

Archyvas

Darbo partija

Elektrėnai

Elektrėnų kraštas gyvuose prisiminimuose

Elektrėnų krašto šviesuoliai

Europietiška savivaldybė

Keliai aukštumų link

Keliai link aukštumų