Žmogus prieš bebrą: kas laimės?

Virginija Jacinavičiūtė

Trys savaitės praėjo po to, kai rašėme apie Kapuštėlio ežerą valdantį bebrų ūkį. Kelios savaitės – pakankamai laiko rasti sprendimą, kaip išprašyti be gailesčio ­medžius verčiančius žvėrelius. To­dėl kreipėmės į savivaldybės ekologą Audrių Balnį, prašyda­mi pakomentuoti dabartinę situa­ci­ją Kapuštėlio ežere.
„Bebrus, gyvenančius Kapuštė­lio ežerėlyje, galėtų medžioti tik Elektrėnų medžiotojų būrelio medžiotojai. Bet yra problema. Me­džioti mieste negalima. Galima bū­tų bebrus gaudyti spąstais, bet reikalingas Aplinkos apsaugos departamento leidimas. Elektrėnų medžiotojų būrelis, norėdamas gauti leidimą gaudyti spąstais bebrus, turi kreiptis į Aplinkos apsaugos departamen­tą,“ – atsakė ekologas A. Balnys.
Po šio laiško susisiekėme su ­Elek­trėnų medžiotojų būrelio pirmininku Artūru Kiču, kuris paaiškino, kad asmeniškai į jį savival­dybė dar nesikreipė, tad apie problemą Ka­puštėlio ežere jis nežino. Patikslinęs, apie kokį ežerą eina kalba, A. Kičas sakė nuvyksiąs prie ežero ir pažiūrėsiąs, ką būtų galima padaryti. Pirmininkas patikslino, kad jokio leidimo iš Aplinkos apsaugos depar­tamento būreliui nereikia, nes minė­ta teritorija patenka į medžioklės plotą. Tiesa, miesto teritorijoje ginklais šaudyti negalima, todėl reikėtų statyti spąstus, bet tai rizikinga. A. Kičas yra girdėjęs, kad šio ežero pakrantes yra pamėgę vaikai, čia jie renčiasi būstus ir kitaip pramogauja. Pirmininkas nuogąstauja, kad į bebrams paruoštus spąstus galėtų pakliūti ir smalsūs vaikai.
A. Kičas prisiminė, kad skundų dėl bebrų daromos žalos yra gavę nemažai, būrelio medžiotojai yra padėję su bebrais kovoti kelių sodų bendrijų nariams. Gal Elektrėnų medžiotojai jau būtų ir Kapuštėlio bebrus sutramdę, jei apie problemą būtų žinoję. Bet norint pagalbos, reikia jos paprašyti.
O kol bebrai plečia savo valdas, situaciją stebi Elektrėnų seniūnija.
Seniūnas Antanas Šalkauskas sa­kė, kad seniūnijos darbuotojai kas antrą dieną vyksta prie Kapuštėlio ežero ir tvarko bebrų padarytą žalą, surenka nuverstus medžius, nupjauna apgraužtus ir netrukus virsiančius medžius. Ši mediena vėliau iškeliauja į socialiai remtinų žmonių namus. Seniūnija laukia, kuomet pašals, tuomet bus galima surinkti pačioje pelkėje išvirtusius medžius. „Padarysime, kad vaizdas pelkėje būtų gražesnis ir kad nekiltų pavojaus žmonėms. Tai viskas, ką gali seniūnija“, – sakė A. Šalkauskas.