Prieš kelias savaites VU žurnalistikos studentas, vieviškis Lukas Paškevičius grįžo iš Briuselio, kur stažavosi pagal jauniesiems žurnalistams skirtą programą „Youth4Regions“. Lukas apžvelgė naujai įgytas žinias renginio metu ir dalinasi su mūsų laikraščio skaitytojais. Renginyje nemažai kalbėta apie nelygybę, apie tai, kad merai negalėjo susitvarkyti su koronaviruso krize, organizatoriai atkreipė dėmesį į skaitmeninio ugdymo problemą, kai moksleiviai negali prisijungti prie interneto, negauna planšečių ir pan. Išgirdom pažadų tiems, kurie dabar yra praradę darbus, artimiausiu metu turėtų būti skirta didesnė parama savivaldybėms sveikatos priežiūros sistemai, nemažai palikta laisvės disponuojant parama. Tai aktualu daugeliui regionų ir savivaldybių.
Iš Briuselio Lukas Paškevičius
Visą spalio mėnesį Briuselyje vyko didžiausias Europos Sąjungoje organizuojamas tradicinis renginys, skirtas sanglaudos politikai „Europos regionų ir miestų savaitė“. Suvažiavimo metu ES lyderiai bandė atsakyti į klausimą: kiek visgi kainuos COVID-19 pandemija regionams, miestams ir kaimams? Atkreiptas dėmesys į nelygybę, skaitmeninio ugdymo problemą, taip pat pastebėta, jog savivaldybių merai nėra pajėgūs spręsti šiuo metu kylančių problemų, o tai nuvilia piliečius, kurie juos rinko.
Kas vyksta už renginio sienų?
Pirmiausia, apie tai, kas yra Europos regionų ir miestų savaitė ir kas iš tikrųjų vyksta už renginio sienų. Nuo 2003 m. kasmet Briuselyje yra organizuojamas renginys, kurio metu regionų ir miestų administracijų pareigūnai, taip pat ekspertai ir mokslo darbuotojai gali keistis gerąja patirtimi ir praktinėmis žiniomis regionų ir miestų plėtros srityje. Be to, tai yra pripažinta politinės komunikacijos platforma.
Spalio mėnesio pradžioje į renginį suvažiuoja apie 6 000 dalyvių ir 600 pranešėjų iš visos Europos, kuriame numatyta apie 100 darbo posėdžių, parodų ir ryšių užmezgimui skirtų renginių. Programa kasmet pritaikoma prie konkrečių aktualijų. Tačiau dėl koronaviruso pandemijos šiemet renginys visai kitoks. Tūkstančius dalyvių pakeitė tik svarbiausi kviestiniai svečiai ir keliasdešimt žurnalistų, kurie turėjo progą dalyvauti suvažiavime gyvai. Tačiau svarbiausia, kad nenukentėjo turinys, nes organizatoriai pasirūpino, jog vyktų tiek gyvos sesijos, tiek nuotoliniu būdu, buvo užtikrinta galimybė užduoti klausimus ir diskutuoti su ES lyderiais.
Prakalbo apie prarastąją kartą ir regionų nelygybę
Europos Regionų komiteto pirmininkas Apostolas Cicikostas pristatė regionų ir vietos barometrą, kuris įspėja, kad dėl pandemijos auga regionų nelygybė. Taip pat jis akcentavo, kad per krizę formuojasi prarastoji karta: „Didesnė rizika prarasti darbą kyla jaunimui, be to, tik šešios valstybės ES gali tvirtai užtikrinti moksleivių skaitmeninį ugdymą.“
Į tokią informaciją sureagavo ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Pasak jos, kilus krizei į priešakines gretas stojo vietos valdžios institucijos, tačiau pastebėta, kad jos nesugebėjo tinkamai susitvarkyti vienos su kilusiomis problemomis.
„Aš buvau išrinkta į miesto tarybą, vėliau buvau ministre. Ir aš išmokau labai daug būdama vietos politike. Europiečiai žino, ką dėl jų padarė merai, regionų pirmininkai ar tarybų nariai. Tačiau šiuo metu pastebima, kad merai negali vieni susitvarkyti su tokio masto problemomis, o tai nuvilia jų rinkėjus. Todėl Europos Komisija pasiūlys naujas priemones, tokias kaip „Next Generation EU“ (Nauja ES karta), kurios bus nukreiptos sveikatos priežiūros sistemai. Europos fondai suteiks galimybę investuoti į naujas ligonines, geresnę įrangą ir tvirtesnes sveikatos priežiūros sistemas, o vietos valdžios institucijos turėtų tam vadovauti“, – sakė EK pirmininkė.
Taip pat ji atkreipė dėmesį į išsakytą skaitmeninio ugdymo problemą: „Daug žmonių neturi galimybės prisijungti prie interneto, kai mes kalbame apie galimybę plėtoti 5G ar 6G. Šiandien mes jau galime pasiekti net pačią tolimiausią kaimišką vietovę, mes norime ir tikiu, kad mums pavyks sustiprinti dabar vykstančius skaitmenizacijos procesus. Šiandien prašau jūsų daugiau nei projektų sąrašo, tai turėtų būti vizija. Vizija ateičiai, kuri turi būti apie teritorijas, tas, kuriose jūs norite gyventi su savo vaikais. Tai yra bendra mūsų atsakomybė.“
Regionų ir vietos barometras atskleidžia, kad per COVID-19 krizę itin sumažėjo savarankiškai dirbančių asmenų, pagal terminuotas darbo sutartis įdarbintų ir ne visą darbo dieną dirbančių darbuotojų pajamos.
Pirmąsias dvi rugsėjo savaites „Kantar“ vykdyta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 26 000 piliečių, parodė, jog europiečiai vietos ir regionų valdžios institucijomis pasitiki labiau nei nacionaline valdžia ar ES, o tai turėtų įpareigoti savivaldybių vadovus dar atsakingiau priimti sprendimus. Apklausos duomenimis, gyventojai pageidautų, kad vietos ir regionų valdžios institucijos turėtų daugiau įtakos ES sprendimams, susijusiems su sveikata, užimtumu ir socialiniais reikalais, taip pat su švietimu, mokymu ir kultūra.
Dėmesys jauniesiems žurnalistams
Regionų ir miestų savaitės metu dėmesio skirta ir jauniesiems žurnalistams. Vienas įsimintiniausių šio mėnesio įvykių, kuriame teko dalyvauti gyvai, buvo „Megalizzi-Niedzielski“ apdovanojimų ceremonija.
Apdovanojimas teikiamas antrus metus iš eilės ir buvo įsteigtas 2018 metais Strasbūre teroro akto metu atminti žuvusiems jauniesiems žurnalistams Antonio Megalizzi ir Bartek Pedro Oren-Niedzielski. Labai liūdna, kad žuvo du jauni žmonės, tokio pat amžiaus jaunieji kolegos, tačiau tuo pat labai simboliška, kad kiti du jaunieji žurnalistai turi galimybę gauti tokį apdovanojimą, išgirsti paskatinimą ir įgauti motyvacijos. Tai neabejotinai paskatina ir toliau tęsti savo pradėtus darbus profesinėje srityje, taip pat leidžia nepamiršti ES ir visuomet prisiminti, kad yra tokių kolegų, kurie žuvo dėl to, ką šiandien pasinaudojęs savo patirtimi gali tęsti kiekvienas žurnalistas. Iš daugiau nei pusės tūkstančio paraiškų, apdovanojimui buvo nominuoti po vieną atstovą iš kiekvienos ES valstybės. Džiaugiuosi, kad iš Lietuvos ši nominacija teko man, o šių metų laureatais tapo Anastasia Lopez iš Austrijos ir Francisco Sezinando iš Portugalijos.
Kas laukia miestų ir kaimų?
Prieš kelias savaites Europos regionų komitete pabrėžta, kad nacionalinės vyriausybės turėtų pritarti didesnės finansinės paramos skyrimui Europos Sąjungos sveikatos priežiūros sistemoms.
Pirmininkas A. Cicikostas pranešė, kad sieks konkrečiais veiksmais remti darbo jėgos derinimą bei vietos ekonomiką, netrukus prasidės intensyvus bendradarbiavimas su Europos Komisijos Užimtumo generaliniu direktoratu, dėl ko piliečiams yra planuojama didesnė parama netekus darbo ar išmokos darbdaviams, išsaugant darbuotojų vietas.
Baigdamas savo kalbą komiteto pirmininkas pridėjo: „Jei turėsime silpnus regionus, turėsime silpnas valstybes ir silpną ES“. Dėl to, jis yra pasiruošęs, kad per artėjančius metus ne tik finansinė parama, bet ir dėmesys tiek ES miestams, tiek kaimams būtų vis didesnis, o piliečiai galėtų jaustis, jog yra įgalinti prisidėti prie pokyčių.