Violeta Šimkūnienė: neįgalieji – tai žmonės, kurie gyvena tarp mūsų

Virginija Jacinavičiūtė

Žinią, kad Žiežmariuose bus statomi namai neįgaliesiems, miestelio gyventojai priėmė protestu. Šis įvykis plačiai nuskambėjo po visą Lietuvą ir nė vieno nepaliko neabejingo. Visuomenei šis įvykis buvo puiki proga susimąstyti apie savo vertybes, o valdžios įstaigoms pamoka, kad tokiais atvejais bū­tina komunikuoti su visuomene. Elektrėnų savivaldybėje taip pat planuojama statyti Grupinio gyvenimo namus, skirtus proto ar psichikos negalią turintiems asmenims. Šia tema kalbinome Socialinės paramos skyriaus vedėją Violetą Šimkūnienę, kuri sako, kad tokių namų kaimynystės bijoti priežasčių nėra, nes negalią turintys žmonės jau dabar gyvena integravęsi į visuomenę ir niekam nekliudo.

Rugpjūtį Elektrėnuose vyko socialinės srities specialistų susitikimas. Apie institucinės globos pertvarką Lietuvoje paskaitos dalyvius supažindino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė bei Elektrėnų socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė

Rugpjūtį Elektrėnuose vyko socialinės srities specialistų susitikimas. Apie institucinės globos pertvarką Lietuvoje paskaitos dalyvius supažindino Lietuvos sutrikusios psichikos žmonių globos bendrijos vadovas Vaidotas Nikžentaitis, socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė bei Elektrėnų socialinės paramos skyriaus vedėja Violeta Šimkūnienė

Institucinės globos pertvarka Lietuvoje vyksta etapais. Grupinio gyvenimo namų statyba – antrojo etapo dalis. Kas tie Grupinio gyvenimo namai?
Grupinio gyvenimo namų statyba Vievyje – pagrindinis antrojo Institucinės globos pertvarkos etapo darbas. Šie namai skirti asmenims, turintiems proto arba psichinę negalią. Savivaldybėje yra savarankiško gyvenimo namai, kuriuose gyvena nemažai tokią negalią turinčių asmenų. Jų gyvenimo specifika tokia, kad jiems norisi bendrauti, todėl jie buriasi į grupeles. Ne veltui grupinio gyvenimo namai yra pasitvirtinę pasaulyje ir sėkmingai veikia Lietuvoje. Todėl antrame pertvarkos etape planuojama juos plėsti, kad jie būtų kiekvienoje savivaldybėje. Europos Sąjungos investiciniai fondai finansuos tokių namų statybą Elektrėnų savivaldybėje ir 35 kitose šalies savivaldybėse. Kadangi Elektrėnuose turime savarankiško gyvenimo namus, Paramos šei­mai tarnybą, kur negalią turintiems asmenims organizuojamas užimtumas, tad nusprendėme, kad Grupinio gyvenimo namus tikslingiausia steigti Vievyje. Šiuose namuose planuojama apgyvendinti iki 10 asmenų. Planuojama įrengti 8 vienviečius ir du dviviečius kambarius. Taip pat Vievyje bus įsteigtos socialinės dirbtuvės, kurio­se bus organizuojamas užimtumas. Tokius planus pateikėme Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Su mūsų bendrais pasiūlymais ministerija sutiko. Dabar teks parašyti ir apginti investicinį projektą. Jei viskas vyks kaip planuojame, tai Vievio seniūnijos neįgaliems gyventojams bus organizuo­jama nuolatinė globa ir dienos užimtumas.
Šiuo metu vieviškiai lanko Paramos šeimai tarnybą, o įsteigus socialines dirbtuves Vievyje jiems paslaugos bus teikiamos arčiau namų. O tai, be abejonės, yra daug patogiau.

Ar jau žinoma, kurioje vietoje bus statomi Grupinio gyvenimo namai ir kada jie turėtų iškilti?
Projektuojamos kelios vietos, bet konkreti vieta dar nėra žinoma. Reikalavimas yra toks, kad įstaiga būtų miestelyje, kad tai nebūtų atoki vieta, kad gyventojai turėtų visas sąlygas integruotis į visuomenę.
Iki gruodžio mėnesio planuojama užbaigti derybas su ministerija. Jei viskas vyks sklandžiai, kitais metais planuojami projektavimo darbai. Mūsų ir kelių kitų savivaldybių prašymas buvo, kad ministerija suprojektuotų tipinį namą, kuris atitiktų reikalavimus. Turint tokį projektą savivaldybėms tereikės pritaikyti jį savo reljefui.

Socialinės dirbtuvės – negir­dėtas terminas. Gal galite plačiau papasakoti, kas tai per paslauga?
Socialinėse dirbtuvėse galėtų bū­ti vykdoma ta pati veikla kaip Paramos šeimai tarnyboje, jei sukurti darbeliai būtų pardavinėjami. Jei 10 proc. sumos, reikalingos socialinių dirbtuvių išlaikymui, būtų surenkama iš parduodamų darbelių, tai jau galima vadinti socialinėmis dirbtuvėmis. Socialinių dirbtuvių ir dienos globos sąlygos skiriasi. Už dienos globos paslaugą reikia susimokėti, o socialinėse dirbtuvėse tokio apmokėjimo nėra, nes jų lankytojai užsidirba iš savo darbelių. Esame numatę, kad socialinėse dirb­tuvėse bus gaminami rankdarbiai. Vievio neįgaliųjų draugijos pageidavimu bus teikiamos skalbimo paslaugos. O remiantis kitų savivaldybių patirtimi, dar esame numatę galimybę vykdyti aplinkos tvarkymo darbus – šienauti žolę, sugriebti, nukasti sniegą ir pan. Numatytą teritoriją socialinių dirbtuvių lankytojai tvarkys padedant darbuotojams.

Ar Socialinės dirbtuvės ir Grupinio gyvenimo namai veiks tose pačiose patalpose?
Ne. Reikalavimas yra, kad tai veiktų skirtingose patalpose. Kaip mes einame iš namų į darbą, taip ir Gru­pinio gyvenimo namų gyventojai eis į savo darbą. Planuojame dirbtuves įkurti Bažnyčios gatvėje, kur dabar veikia Vievio kultūros centras. Darbai bus pradėti vyk­dyti tik tuomet, kai Kultūros centras išsikels į naują pastatą.

Neseniai per visas informacijos priemones nuskambėjo atvejis Žiežmariuose. Žinią, kad miestelyje bus statomi namai neįgaliesiems, žiežmariškiai sutiko protestu? Ar įmanoma, kad toks scenarijus pasikartos Vievyje?
Elektrėnų savarankiško gyvenimo namuose jau dabar gyvena 28 asmenys, turintys proto ar psichinę negalią. Ar turime dėl to kažkokių problemų? Neturime. Jie puikiai integravęsi į visuomenę. Vienas kitas bando dirbti. Vieniems pavyksta, kitiems ne. Vievis, matydamas pavyzdį Elektrėnuose, tikrai neturėtų pykti, prieštarauti ar nerimauti. Juk šie žmonės jau dabar tarp mūsų gyvena, jie nėra iš kažkur atvežti, tai mūsų gyventojai, gyvenantys tarp kitų visuomenės narių. Tik nežinojimas ir nuteikimas gali gąsdinti žmones. Jei elektrėniškių, gyvenančių šalia Savarankiško gyvenimo namų, paklausinėtų, ar jie turi problemų, manau nieko blogo neišgirstų. Dar siūlyčiau nuvykti į Paramos šeimai tarnybą ir pažiūrėti, kaip ten žmonės dirba, kaip užimtumas jiems organizuo­jamas. Manau, kad Žiežmarių atveju buvo kažkoks specialus nuteikimas arba nežinojimas. Ką pastebėjome Žiežmarių atveju, tai, kad žmonės mano, jog vykdant reorganizaciją, visi gyventojai bus perkelti į Grupinio gyvenimo namus. Bet taip nėra. Į ­šiuos namus perkeliami gyventi tik tie asmenys, kurie yra pakankamai savarankiški ir gali savimi pasirūpinti.
Geras pavyzdys yra Pakalniškių reabilitacijos centras. Kai jį statėme, žmonių reakcijos buvo įvairios. Tuo­met gyventojams pažadėjome, kad jei problemų bus, tai jas spręsime. Bet per tuos metus nesu gavusi nė vieno neigiamo atsiliepimo. Priešingai, jei centre atsiranda laisva darbo vieta, Pakalniš­kių gyventojai prašosi įdarbinami.

Pirmasis pertvarkos etapas eina į pabaigą. Kokie darbai nuveikti ir kokie darbai dar liko?
Pirmojo pertvarkos etapo galutinis rezultatas, kad visi vaikai gyvena arba šeimose, arba bendruomeniniuose vaikų globos namuose. Šiuo metu savivaldybėje veikia dveji bendruomeniniai vaikų globos namai – Elektrėnuose ir Beižionyse – bei palydimosios globos butas. Ateityje pla­nuojame turėti dar dvejus bendruo­meninius vaikų globos namus, į kuriuos sutalpinsime visus vaikučius iš globos namų. Elektrėnų vaikų globos namų stacionare vaikai jau nebeglobojami, visi gyvena butuose. O Beižionių vaikų globos namuose vis dar gyvena 5 globotiniai. Teisės aktai įpareigoja, kad iki 2020 m. visi vaikai turi būti apgyvendinti bendruomeniniuose globos namuose. Vienas butas jau yra nupirktas ir šiuo metu remontuojamas. Jei pavyks, šiais metais ar kitų metų pradžioje nupirksime dar vieną butą, suremontuosime jį ir apgyvendinsime jame vaikus. Tuomet jau visi vaikai turės artimesnę šeimai aplinką. Iš tų vaikų, kurie gyvena Bendruomeniniuose globos namuose, visi pasisako, kad taip gyventi patogiau, geriau, didesnis prieraišumas su auklėtojomis. Niekas nenori grįžti į globos namus. Šie vaikų žodžiai patvirtina visame pasaulyje ir Lietuvoje darytus moks­linius tyrimus, kurių išvados kalba apie vaikų globos namų žalą besiformuojančiam žmogui. Doc. dr. A. Adler, tyrusi vaikų prieraišumą Lietuvos globos namuose, savo moksliniame darbe akcentuoja vaiko sklandžiam asmenybės formavimuisi saugų prieraišumą ir „nukentėję vaikai, jausdami jautrių susaugusiųjų rūpinimąsi, susiranda namus ir pasijunta svarbūs, kartu gyja visos jų žaizdos“.
Dar viena pirmojo pertvarkos etapo dalis – vaikų dienos centrų plėtra. Ateityje planuojame Vievyje įrengti dar vieną vaikų dienos centrą. Kai Vievyje bus pastatytas kultūros centras, į jį bus perkelta biblioteka, o atsilaisvinusiose patalpose bus įrengtas vaikų dienos centras.

Vaikus perkėlus gyventi į bendruomeninius vaikų globos namus Beižionių vaikų globos namai liks tušti. Gal jau žinomas pastato likimas?
Kaip norėčiau, kad šitas reikalas kuo greičiau išsispręstų. Krašto apsaugos, Švietimo, mokslo ir sporto bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoms esame parašę prašymus-pasiūlymus pasvarstyti, kokios veiklos galėtų būti vykdomos šiame pastate Lietuvos mastu. Krašto apsaugos ministerija iš pradžių buvo labai susidomėjusi. Šaulių sąjunga taip pat domėjosi, bet jiems dar reikia laiko apsisprendimui. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija parašė, kad toks pasiūlymas domina ir, kad apie galimybes informuos artimiausiu metu. SADM informavo, kad rudenį bus skelbiamas konkursas dėl delinkventinio elgesio vaikų priežiūros paslaugų (Visuotinė lietuvių enciklopedija sako, kad delinkventinis elgesys – tai poelgiai, pažeidžiantys egzistuojančias elgesio normas, bet nesukeliantys rimto pavojaus ir nedarantys didelės žalos. Red.). Labai norėtųsi tas patalpas kuo greičiau išnaudoti pagal paskirtį, todėl ieškome galimybių. Jei paslaugos būtų teikiamos vaikams su delinkventiniu elgesiu, tai turėtų būti įstaiga, skirta visos Lietuvos vaikams, nes vienai Elektrėnų savivaldybei tokios įstaigos nereikia ir išlaikyti būtų sunku. Per projektus šioje įstaigoje galėtų veiklas vesti nevyriausybinės organizacijos, kurios turi patirties dirbant su vaikais. Tokiu atveju turėtų dirbti gausi specialistų komanda: socialinis pedagogas, psichologas, medikas ir kiti specialistai. Dar viena mintis – šiame pastate įrengti Senelių globos namus, bet tuomet reikėtų pastatą rekonstruo­ti, kad jis atitiktų higienos normas. Vienas pagrindinių reikalavimų, kad pastate būtų įrengtas keltuvas.
Šiuo metu veiklos Beižionių globos namuose vis dar vyksta. Auklėtojas Laurynas Baltrūnas organizuoja motociklizmo bei šaulių būrelius. Šios veiklos ir toliau bus organizuojamos, tačiau minėtoms veikloms reikalinga tik nedidelė dalis patalpų. Šiame pastate galėtų vykti vaikų ir jaunimo stovyklos, tačiau poreikis šiai veiklai atsiranda tik vaikų atostogų metu. Kviečiu ieškoti organizacijų, norinčių ir galinčių šiame pastate vykdyti nekomercinio pobūdžio veiklas, ir teikti pasiūlymus.

Į pabaigą eina Elektrėnų so­cialinės globos namų priestato statyba. Kiek ten planuojama apgy­vendinti žmonių?
Ten apsigyvens iki 10 žmonių. Pastate yra dvi gyvenamosios erdvės ir virtuvėlė, kurią planuojame panaudoti ne tik įstaigos reikmėms, bet ir kitų prižiūrimų asmenų maitinimui. Turime 15 senjorų ar negalią turinčių asmenų, gyvenančių Elektrėnų mieste, kuriems teikiamos maitinimo paslaugos. Paprastai šiems asmenims skirta pagalba namuose ir pietus nuneša darbuotojai, yra ateinančių pasiimti pietus. Įrengus virtuvėlę bus galimybė vietoje valgyti pietus. Dar nėra iki galo nutarta, kokie gyventojai apsigyvens naujose erdvėse. Gal tai bus gyventojai iš savarankiško gyvenimo namų, kurie nori gyventi grupėje, o gal nauji gyventojai. Sprendimus nulems apgyvendinimo paslaugų poreikis.

Jūs jau 20 metų dirbate savi­valdybės socialinės apsaugos srityje, todėl gerai žinote, kaip keitėsi padėtis socialinėje srityje. Kokias tendencijas pastebite socialinės apsaugos srityje?
Kalbant apie globojamų vaikų skaičių, tai jis pastaraisiais metais labai sumažėjo. Tam įtakos turi socialinių darbuotojų, atvejų vadybininkų darbas. Šeimai suteikiamų paslaugų spektras nuolat didėja, o suteikiant visokeriopą pagalbą pavyksta vaikus išlaikyti šeimoje. Tokia tendencija yra aiški, nes tai rodo skaičiai. Kalbant apie neįgalius vyresnio amžiaus asmenis, tai matome, kad labai didėja tokiems asmenims suteikiamų paslaugų skaičius. Kasmet vis daugiau vyresnio amžiaus asme­nų apgyvendinama globos namuose. Tai lemia, kad vaikai išvyksta gyventi į užsienį ir net labai norėdami negali pasirūpinti tėvais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pastebi, kad dotacijos sunkią negalią turintiems asmenims didėja, todėl labai svarbu kuo greičiau ieškoti priemonių šią situaciją spręsti. Šiais metais papildomai mūsų savivaldybei buvo skirta 99 tūkst. eurų sunkią negalią turinčių asmenų globai. Akivaizdu, kad dirbantys asmenys greitu metu nepajėgs išlaikyti visų šalies neįgaliųjų. Galbūt bus kuriama nau­ja sistema per draudimo fondus. Šiuo metu dirbantieji kas mėnesį moka sveikatos draudimą, kuris galėtų skaidytis į slaugos ir sveikatos dalis. Panaši sistema veikia Vokietijoje, Japonijoje ir kitose šalyse. Pavyzdžiui, Japonijoje įmokos slaugos draudimui didesnės asmenims, neužauginu­siems vaikų. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta pilnamečių vaikų pareiga išlaikyti savo tėvus, tačiau situacijų būna visokių ir kartais labai skaudžių. Turėjome kelis atvejus, kai senoliai perrašo vaikams ar anūkams savo būstus ir lieka be privataus kampelio.

Aptarėme nemažai aktualių klausimų, bet gal dar liko kažkas aktualaus, ko nepaklausiau, bet tai aktualu žinoti visuomenei?
Norėtųsi, kad bendruomenėje būtų daugiau bendruomeniškumo. Kad kaimynai pastebėtų šalia gyvenančius senolius, problemų turinčias šeimas ir bandytų jiems padėti. Kartais liūdina tai, kai ateina žmonės ir sako čia yra problema, jūs kažką darykit. Tuomet ir norisi paklausti, o kuo jūs kaip kaimynai ar giminaičiai galite prisidėti. Yra savivaldybėje labai gražių bendruomenių, vieningų laiptinių, gražių pavyzdžių. Pavyzdžiui, kaimynai žino, kad jų laiptinėje gyvena vieniša močiutė ir ja pasirūpina, atneša maisto, išplauna langus ar kažkaip kitaip padeda. Būna atvejų, kai vieniši žmonės nenori įsileisti socialinių darbuotojų padėjėjų, o kaimynus priima noriai, nes pažįsta.

Ačiū už pokalbį.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1