Vilija Blinkevičiūtė: „Gerovės valstybė savaime neatsiranda“

Rimantas KATKEVIČIUS

Po Europos Parlamento ir Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų prasidėjo naujas mūsų valstybės ir visos Europos Sąjungos etapas, su kuriuo žmonės sieja ir geresnio gyvenimo lūkesčius.
Pokalbis su Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos nare, Užimtumo ir socialinių reikalų komiteto vicepirmininke Vilija BLINKEVIČIŪTE.

Gerbiama Vilija, Prezidentas Gitanas Nausėda iškėlė tikslą – sukurti gerovės valstybę ir pateikė pirmuosius siūlymus. Kaip juos vertinate?
Tai, ką pasiūlė Prezidentas, tik nedideli žingsniai gerovės valstybės link. Net ir dėl jų įgyvendinimo laukia nuožmi kova. Gerovės valstybė nesukuriama pernakt. Ir savaime tai neįvyksta.
Pritariu: reikia sąžiningesnės mo­­­­kesčių sistemos. Reikia naikinti­ privilegijas, nesąžiningas lengvatas,­ progresyviai apmokestinti visas pajamas. Nebegali būti taip, kad žmogaus pajamos siekia milijonus, o mo­kesčių jis sumoka mažiau už mokytoją ar eilinį valstybės tarnautoją. Būkime atviri ir sąžiningi: kol bus tokios privilegijos ir privilegijuotieji, gerovės valstybės nebus.
Bet gerovės valstybė – ne tik pinigai. Tai ir visa, kas lemia žmogaus gyvenimo kokybę – orų gyvenimą užtikrinančios pajamos, patikima socialinė apsauga, lygios galimybės, kokybiškos ir prieinamos užimtumo, švietimo, sveikatos ir socialinės paslaugos ir t.t.
Todėl būtini žymiai platesni politiniai sprendimai. Ir tokie, kurie užtikrintų, kad gerovė būtų kuriama ne tik viename ar keliuose didžiuosiuose miestuose, o visoje Lietuvoje.
Tokią matau valstybę, kurioje žmonėms gyventi gera. Kuriant tokią valstybę nepakanka ir nepakaks trupinių ir pažadų pabarstymo nuo kylančios ekonomikos stalo (kaip daroma dabar). Realybė tokia, kad socialinė pažanga privalo būti vykdoma kartu su ekonomine pažanga arba net sparčiau už ją. O tai reiškia žymų valstybės investicijų didinimą socialinėms paslaugoms, pensijoms, švietimui. Taip pat būtinybę racionaliai panaudoti ES biudžeto investicijas.

Kokius sprendimus siūlo Europos Parlamentas?
Pirmiausia reikia kuo greičiau įgyvendinti mūsų įsipareigojimus dėl socialinių teisių ramsčio, ku­riuos mes priėmėme prieš dvejus metus. Užtikrintos socialinės teisės yra būtina gerovės valstybės sąlyga.
Praėjusią kadenciją Europos­ Par­lamentas balsavo­ už naujas tai­syk­les­ dėl profesinio ir as­meni­nio­ gyvenimo­ pu­siau­svyros; už Euro­­pos pri­einamumo aktą, ku­ris reiškia,­ kad vis daugiau kasdienių gaminių ir paslaugų privaloma tvarka bus pritaikyta neįgaliesiems; už direktyvą dėl skaidrių ir nuspėjamų darbo sąlygų. Pradėti veiksmai moterų ir vyrų atlyginimų skirtumui­ mažinti. Pritarta Vai­kų garantijų iniciatyvai.
Labai svarbu apginti 2021-2027 m. ES biudžetą, už kurį pavasarį jau balsavo Europos Parlamentas. Šiame biudžete numatytos didesnės investicijos į socialinę sritį: 6 milijardai eurų Vaikų garantijų iniciatyvai, dvigubai daugiau lėšų kovai su jaunimo nedarbu, trigubai – programai „Erasmus+“, kuri suteikia jaunimui galimybes mokytis, stažuotis, įgyti patirties užsienyje. Padidintas ir Europos socialinis fondas, kuris svarbus kovojant su skurdu ir socialine atskirtimi.
Ateityje tikiuosi pritarimo ir siūlymui visoje ES įteisinti minimalias pajamas, kurios garantuotų žmonėms apsaugą nuo skurdo: pensijos, atlyginimai, piniginė parama ar vaiko pinigai turi būti tokie, kad neleistų skursti.
Taigi Lietuvai, norinčiai tapti gerovės valstybe, dviračio atradinėti tikrai nereikia. Reikia drąsių ir sąžiningų sprendimų.

Užs. 1833