Vievio kultūros centras sau duobės nekasa

Virginija Jacinavičiūtė

Vos spėjo Vievio kultūros centro darbuotojai prisitaikyti prie naujų darbo sąlygų buvusioje Vievio nuo­vadoje, o virš jų galvos vėl pakilo ­naujas nerimo debesis. Rugsėjo 6 d. Kultūros centrą pasiekė administracijos direktoriaus Virgilijaus Prusko laiškas, kuriame jis informuoja, kad privalo nutraukti patalpų panaudos sutartį su Kultūros centru, nes šiose patalpose bus vykdomas projektas „Socialinių paslaugų neįgaliesiems plėtra Vievio seniūnijoje“. Šis netikėtas laiškas ne tik pasėjo nerimą tarp kultūros darbuotojų, bet ir sukiršino vieviškius.

Prisitaikė

Nesulaukdama valdžios atsakymų į rūpimus klausimus Vievio bendruomenė susirinko pasitarti ką daryti, kad valdžia išgirstų liaudies balsą

Nesulaukdama valdžios atsakymų į rūpimus klausimus Vievio bendruomenė susirinko pasitarti ką daryti,
kad valdžia išgirstų liaudies balsą

Vievio kultūros centras savo veiklą į buvusios nuovados pastatą, adresu Bažnyčios g. 4, perkėlė po to, kai buvo gautas dalinis finansavimas Vievio kultūros centrui statyti. 2018 m. gegužės 14 d. Elektrėnų savivaldybė su Kultūros ministerija pasirašė projekto „Elektrėnų savivaldybės Vievio kultūros centro pastato Vievyje, Trakų g. 7, rekonstravimas“ finansavimo sutartį, kurios vertė 1 mln. eurų. Beveik pusantro milijono eurų kultūros namų statybai skirta iš valstybės biudžeto lėšų, o 20 proc. projekto vertės finansuoti turėjo Elektrėnų savivaldybė. Tačiau Kultūros namų statyba pasibaigė ties seno pastato nugriovimu.
Nepaisant neišsipildžiusių lūkes­čių greitai turėti naujus kultūros namus, darbuotojai prisitaikė prie gana ekstremalių darbo sąlygų. Laikinose Vievio kultūros centro patalpose nėra galimybių organizuoti koncertus, spektaklius vieviečiams, todėl darbuotojai kaskart renginius turi derinti su Vievio gimnazija ar Jurgio Milančiaus pradine mokykla, ar tiesiog repetuoti lauke. Kad ir kaip nelengva būtų dirbti, Vievio kultūros centre verda kultūrinis gyvenimas, veikia net 11 meno kolektyvų, kurie visus metus suteikia galimybę vieviečiams lankytis kultūros renginiuose savo mieste. Bet po to, kai Kultūros centras gavo administracijos direktoriaus raštą, o kitą dieną atvykęs administracijos direktoriaus pavaduotojas Jonas Grybauskas atvežė pasirašyti patalpos panaudos sutarties nutraukimo raštą, valdžios spaudimą pajutę kultūros darbuotojai sunerimo, kad ateina paskutinės Kultūros centro dienos.

Patalpos neįgaliesiems
Laikinai Vievio kultūros centro direktorės pareigas einanti Rasa Kanašonkienė sako, kad administracijos direktoriaus raštas dėl patalpų panaudos sutarties nutraukimo sukėlė daug sumaišties tarp darbuotojų, priešpriešos su neįgaliųjų draugija bei abejonių, ar tikrai teisėtai atliekami Savivaldybės administracijos veiksmai.
Rašte administracijos direktorius Virgilijus Pruskas garantavo, kad kol bus pastatyti nauji kultūros namai Vievyje, kultūros centro darbuotojai galės naudotis patalpomis Bažnyčios gatvėje 4. Tačiau teisininkės išsilavinimą turinti R. Kanašonkienė sako, kad ši garantija neturi jokios teisinės galios, nes administracijos direktoriaus informacinio pobūdžio raštas nutraukus patalpų panaudos sutartį, nesuteikia jokios teisės teisėtai vyk­dyti veiklas buvusios policijos nuo­vados patalpose. Vienintelis dokumentas, galintis garantuoti teisėtą naudojimąsi patalpomis, yra tik patalpų panaudos sutartis, užregistruota Registrų centre. Kita vertus, jau kovo mėnesį vyks savivaldybės tarybos ir mero rinkimai. Kas gali garantuoti, kad naujas administracijos direktorius laikysis žodinio pažado, retoriškai klausė R. Kanašonkienė. „Mums atrodo, kad siūlomu fiktyviu patalpų panaudos sutarties nutraukimo procesu yra atvirai meluo­jama projekto finansuotojams, kad patalpomis nesinaudojama. Kyla klausimas ir dėl pasitikėjimo teisinės galios neturinčiu administracijos direktoriaus raštu, kuriame „garantuo­jama“, jog bus leista naudotis patalpomis“, – sako R. Kanašonkienė.
Projektas „Socialinių paslaugų neįgaliesiems plėtra Vievio seniūnijoje“ būtų įgyvendinamas pagal kaimo vietovių vietos plėtros strategijos „Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupės 2015-2023 m, kaimo vietovių vietos plėtros strategija“ priemonę. Paraiška dar nėra įvertinta, tačiau ją įvertinus ir skyrus paramą, patalpose prasidėtų remonto darbai. Kadangi Vievio kultūros centro statybos dar nepajudėjo, darbuotojai baiminasi, kad dėl remonto jie negalėtų dirbti savo darbo.
Elektrėnų savivaldybė patalpų panaudos sutartį gali nutraukti vienašališkai, įspėjus prieš vieną mėnesį, tačiau kultūros centro darbuotojams pateikė susitarimo raštą. R. Kanašonkienė šio rašto nepasirašė. „Panašu, kad Savivaldybės administracija nori, kad mes savo rankomis nutrauktume kultūros centro veiklą. Paskui galės pasiteisinti, kad ne administracijos sprendimu, o bendru sutarimu buvo nutraukta patalpų panaudos sutartis“. R. Kanašonkienė dokumento pasirašyti nežada, nes Vievio kultūros centras, neturėdamas galiojančios panaudos sutarties, negalės nei projektų įgyvendinti, nei darbuotojų priimti, nei paprastos sutarties su elektros tiekėjais pratęsti.

Nekas sau duobės

Vieviškiai juokauja, kad yra vienintelis Lietuvoje miestas, kurio centre yra „piliakalnis“ ir žada liepos 6-ąją ant šio „piliakalnio“ giedoti tautišką giesmę. Šis kauburys Vievio kultūros centro vietoje pūpso nuo pavasario

Vieviškiai juokauja, kad yra vienintelis Lietuvoje miestas, kurio centre yra „piliakalnis“ ir žada liepos 6-ąją ant šio „piliakalnio“ giedoti tautišką giesmę. Šis kauburys Vievio kultūros centro vietoje pūpso nuo pavasario

Kad buvusioje policijos nuovadoje turi būti įrengtos neįgaliųjų veiklai skirtos patalpos, šių metų rugpjūčio 22 d. pritarė Elektrėnų savivaldybės taryba. Jau rugsėjo 6 d. Vievio kultūros centras buvo informuotas, kad projekto įgyvendinimo laikotarpiu reikalinga, kad numatomų remontuoti patalpų teisinis valdymas priklausytų tik savivaldybei. Sutarties nutraukimo nutarime rašoma, kad bus nutraukiama patalpų panaudos sutartis, tačiau R. Kanašonkienės teigimu tokia formuluotė yra klaidinga, nes patalpos nėra nenaudojamos, jose dirba kultūros darbuotojai.
Kultūros darbuotoja pabrėžė, kad Kultūros centro darbuotojai nėra prieš neįgaliųjų integraciją, tačiau tuo pačiu jie negali elgtis taip, kad išsikastų sau duobę. Prieš keletą metų neįgaliesiems buvo įrengtos patalpos buvusios „Gelvitos“ pastate, kurių įrengimas kainavo 50 tūkst. eurų. Jei neseniai buvo įrengtos patalpos, ar tikrai reikia dar vienų patalpų neįgaliesiems, ypač žinant tai, kad Vievio neįgaliųjų draugijos nariai yra aktyvūs Vievio kultūros centro veiklų dalyviai. Vieviškiai mano, kad ūkiškiau būtų neįgaliesiems pritaikyti tas patalpas, kurios šiuo metu yra šalia Vievio neįgaliųjų draugijos.
„Manome, kad savivaldybė turėtų prisiimti atsakomybę, viską tinkamai paaiškinti ir nekiršinti vieviškių. Jei labai reikia patalpų, tegu sutartį nutraukia vienašališkai, nes patys kultūros centro darbuotojai sau duobės nekas“.
Išklausę vieviškių nuogąstavimus, perdavėme juos merui Kęstučiui Vaitukaičiui ir paprašėme atsakyti į Kultūros centro darbuotojų keliamus klausimus. Meras atsiuntė raštą:
Vievio neįgaliųjų draugija vienija nemažą dalį Vievio seniūnijos bendruomenės. Draugijos veikla ir indėlis į socialiai pažeidžiamų asmenų gyvenimo kokybės gerinimą yra ženklus ir matomas bei jaučiamas visoje Elektrėnų savivaldybėje.
Šiuo metu draugijos turimos patalpos yra nedidelės. Draugijos iniciatyva plėsti socialinių paslaugų spektrą Vievio seniūnijoje, teikti socialines paslaugas didesniam skaičiui žmonių, pagelbėti sunkiau besiverčiantiems yra puikus bendruomeniškumo pavyzdys.
Elektrėnų savivaldybės administracija pasinaudojo Elektrėnų savivaldybės vietos veiklos grupės kvietimu teikti paraiškas gauti finansavimą socialinių paslaugų plėtros projektams įgyvendinti, Elektrėnų savivaldybės tarybai vienbalsiai pritarus ir skyrus dalinį finansavimą projektui.
Elektrėnų savivaldybei nuosavy­bės teise priklausančios Bažnyčios g. 4 patalpos Vievyje laikinai panaudos teise perduotos Vievio kultūros centrui, kol bus pastatytas Vievio kultūros centras. Elektrėnų savivaldybė, rūpindamasi Vievio miesto centre esančiomis patalpomis, nusprendė, kad Vievio kultūros centro kolektyvui jomis nebesinaudojant jas būtų galima suremontuoti ir perduoti naudotis Vievio neįgaliųjų draugijai.
Kadangi patalpas planuojama remontuoti naudojantis Europos Sąjungos investicijomis, savivaldybei tenka su paraiška gauti paramą parengti daugybę dokumentų, kuriuos tikrindami vertintojai nustato, ar projektas tinkamas gauti finansavimą, todėl iškilo būtinybė Registrų centre išregistruoti su Vievio kultūros centru sudarytą patalpų Bažnyčios g. 4 Vievyje panaudos sutartį. Toks oficialus žingsnis siekiant gauti paramą vėlesniam patalpų remontui niekaip nepakenks Vievio kultūros centro interesams laikinai dirbant minėtose patalpose. Suprasdami Vievio kultūros centro darbuotojų nerimą ir siekdami išsklaidyti abejones, parengėme oficialius raštus Vievio kultūros centrui, užtikrindami, kad patalpomis galės naudotis, kol bus pastatyti nauji kultūros namai. Gavus Europos Sąjungos finansavimą Socialinių paslaugų plėtros Vievio seniūnijoje projektui, patalpos bus remontuojamos tik, kai Vievio kultūros centras nebesinaudos patalpomis, esančiomis Bažnyčios g. 4 Vievyje.
Tikimės visos Vievio­ bend­ruomenės palaikymo, nes­ sie­kiame įgyvendinti visų bendruo­menės narių iniciatyvas, kur­dami infrastruktūrą visoms Vie­vio gyventojų interesų grupėms.

Nuogąstavimai susirinkime
Dar iki publikacijos išėjimo, negaudami atsakymų dėl Vievio kultūros centro statybos ir bijodami, kad 30 metų laukiamas pastatas išvis neiškils, aktyvūs vieviškiai rugsėjo 12-ąją suorganizavo susirinkimą. Susitikę žmonės nuogąstavo, kad valdžia nesikalba su Vievio bendruomene, nepaaiškina, kodėl vis neprasideda naujo kultūros centro statyba. Vieviškiai pradeda manyti, kad Kultūros centras nekyla todėl, kad savivaldybė apskritai neturi lėšų statybai, nors buvo skelbta, kad skirta 170 tūkst. eurų, o iš valstybės biudžeto bus skiriama dar 1,5 mln. eurų.
Kadangi savivaldybė primygtinai prašo nutraukti dabartinių kultūros centro patalpų panaudos sutartį, o kitų patalpų neduoda, vieviškiai baiminasi, kad greitu metu kultūros centro Vievyje gali apskritai nelikti.
Kaip šeimoje, taip ir politikoje, kalbėjimas padeda numalšinti nesutarimus ir išspręsti problemas. Tačiau Elektrėnų savivaldybė jau ne pirmą kartą lipa ant to paties grėblio ir su vieviškiais nesikalba, todėl Vievyje sklando įvairūs gandai. Vieviškiai, negaudami atsakymų į rūpimus klausimus, žada kreiptis į merą su sąrašu klausimų, kurie neduoda ramybės.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1