Yoanna Koleva,
VU Žurnalistikos instituto studentė, praktikantė
Pavasarį, praėjus savivaldos rinkimams, tarp savivaldybės vadovų atsirado naujų veidų. Elektrėnų savivaldybės vicemeru buvo išrinktas „valstietis“ Raimondas Ivaškevičius. Jis mero pavaduotojo poste pakeitė praėjusią kadenciją vicemeru dirbusį socialdemokratą Arvydą Vyšniauską. Praėjus pusmečiui politikas sako, kad jam naujos pareigos, pirmiausia, suteikė daug naujos patirties. 1997–2000 metais R. Ivaškevičius dirbo Vievio miesto seniūnu, kai Elektrėnai ir Vievis dar priklausė Trakų rajonui, vėliau verslo sektoriuje.
Į Valstybės tarnybą atėjote iš verslo srities. Ar jau suspėjote suprasti, kuo skiriasi ir kuo panašios verslo ir politikos sritys?
Dabartiniame darbe daug tenka bendrauti su gyventojais, spręsti jų problemas, taip pat tenka susidurti su įvairiais teisės aktais bei įstatymais. Dirbant šį darbą dažniau matau paprastų piliečių problemas, kurias, esant galimybei, visada stengiuosi išspręsti. Esu Elektrėnų savivaldybės tarybos narys, todėl dažnai tenka nagrinėti įvairius klausimus ir priimti reikšmingus sprendimus. Verslo sektoriuje mažiau susidurdavau su gyventojų problemomis, nors buvo atvejis, kai statant prekybos centrą „Maxima“ Vievyje kartu išsprendėme ir problemą dėl Vievio turgavietės teritorijoje buvusios netvarkos. Kadangi pats esu Elektrėnų savivaldybės gyventojas, projektuojant prekybos centrą ir turgavietę, teiravausi gyventojų, kaip būtų geriau ir praktiškiau išspręsti šią problemą. Verslo sektoriuje tekdavo susidurti su statybos vadyba ir statybos projektų įgyvendinimu, o dabartiniame darbe tenka dalyvauti įvairiuose renginiuose, komisijose, susitikimuose, ko daug mažiau būdavo verslo sektoriuje. Dabar kuruoju platesnes sritis, į kurias įeina švietimo, medicinos, saugumo, socialinės gerovės bei kitos problemos, kurios yra labai svarbios ir aktualios visai mūsų bendruomenei. Pagrindinis tikslas – suteikti kuo daugiau skaidrumo ir viešumo, kad žmonės mus suprastų bei pasitikėtų tarybos priimtais sprendimais, matytų teigiamus rezultatus-pasiekimus visuomenės naudai.
Dabar Jūs valstybės tarnautojas. Kokios Jūsų pareigos ir veiksmai vykdant politiką?
Esu išrinktas tarybos narys, meras delegavo mane į vicemero postą. Esu kaip ir komandos dalis, tarp partijų turime pasirašę koalicinę sutartį, nusistatę savo prioritetus. Trijų partijų – Liberalų sąjūdžio, Tėvynės sąjungos-Krikščionių demokratų bei Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – sudaryta koalicija netrukdo vykdyti partijų programų, o mano funkcijos apibrėžtos vietos savivaldos įstatymu. Esu mero pavaduotojas, taip pat esu išrinktas šešių komisijų pirmininku: Narkotikų kontrolės, Privatizavimo komisijų, smulkiojo verslo, socialinės paramos teikimo, neįgaliųjų klausimams spręsti. Taip pat esu Elektrėnų bendruomenės sveikatos tarybos komisijos pirmininkas, dar esu deleguotas į Vilniaus atliekų tvarkymo centro tarybą ir į Vilniaus atliekų tvarkymo centro lėšų skirstymo komisiją. Valstybės tarnautojas turi eiti pas žmogų, matyti ir padėti spręsti jo problemas, nors ne visi žmonės yra linkę kreiptis patys.
Kuo skiriasi dabartinės Jūsų pareigos nuo tada, kai buvote Vievio seniūnas?
Dabar pagal įstatymą seniūnas yra valstybės tarnautojas. Ši praktika man nelabai patinka, bet yra svarstomas naujas seniūnų rinkimų įstatymas. Jame daug „kabliukų“, kurie nepatinka savivaldybėms, kadangi reikėtų apriboti kadencijas, suformuoti atskirą biudžetą. Vietos savivaldos įstatyme to dar nėra numatyta, todėl įstatymas yra svarstomas. Seime bus vykdomas susitikimas su seniūnais.
Iki 2000 metų Vievis buvo didelė seniūnija, tuo metu jai priklausė 141 kaimas, o kai buvo įkurta nauja Elektrėnų savivaldybė, iš Vievio, mano buvusios seniūnijos, įkūrė tris: Kazokiškių, Vievio, Pastrėvio seniūnijas. Tuo metu Vievyje, jei neklystu, buvo apie penki tūkstančiai gyventojų ir dar 141 kaimo gyventojai. O dabar tenka atstovauti visai savivaldybės teritorijai.
Tuo metu mes dar nebuvome Europos Sąjungoje, dabar priklausome ir NATO, ir ES. Dabar savivaldybėje sudaryta visa darbuotojų komanda ES struktūrinėms lėšoms įsisavinti. Savivaldybės administracijos komanda yra gerai susipažinusi su ES paramos lėšomis finansuojamų projektų rengimo reikalavimais. Parašyti, apginti paraiškoms ir, gavus finansavimą, įgyvendinti projektams reikia daug žinių ir patirties. Prie projektų savivaldybei tenka prisidėti ir savo lėšomis – kai kuriuose projektuose 15 proc., kituose 25 proc., o kartais netgi iki 50 proc. Savivaldybei tenka apsispręsti, kurios investicinės priemonės savivaldybei reikalingos.
Taip pat esu ir Vilniaus regiono tarybos narys. Neseniai buvo Vilniaus regiono tarybos posėdis, mūsų merą išrinko pirmininku, dabar pradėsime darbą. Kaip aš sakau, dabar pati darbo pradžia.
Gal galite pakomentuoti Beižionių vaikų globos namų problemą?
Savivaldybės taryboje buvo iškeltas klausimas dėl Beižionių globos namų reorganizacijos, taryba tam pritarė.
Šiuo metu vykdome projektą, kurį vykdo visa valstybė. Turi nebelikti vaikų namų, todėl perkame butus Elektrėnuose. Vaikai jau gyvena butuose po keturis, po penkis. Kiek teko bendrauti, vaikai yra patenkinti. Elektrėnuose pakankamai daug pramogų ir būrelių. Svarbiausia, kad jie patys norėtų dalyvauti.
Tačiau lieka didelė nenaudojama bazė. Prieš dešimtmetį į Beižionių vaikų namus investavo Norvegijos fondas. Kreipėmės į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją, į Krašto apsaugos ministeriją, prašėme jų pagalbos, kaip šią problemą spręsti, ar galėtų prisidėti ir pasiūlyti idėją, kaip panaudoti tas patalpas. Atsakymą gavome, kad jiems patalpų nebereikia. Dabar iš Šaulių sąjungos laukiame atsakymo, galbūt jie panaudos tas patalpas.
Kokius projektus dabar vykdo savivaldybė?
Dabar yra tvarkoma Draugystės gatvė Elektrėnuose. Šiais metais Semeliškėse prie darželio „Gandriukas“ sutvarkėme aikštelę. Taip pat Semeliškėse neseniai sujungėme miesto ir mokyklos bibliotekas, perkėlėme į gimnaziją. Patalpos renovuotos iš vidaus ir išorės.
Elektrėnai ruošiasi miesto 60 metų jubiliejui. Elektrėnai, kaip žinome, buvo pastatyti kartu su Lietuvos elektrine, todėl miesto planas nebuvo pritaikytas šiuolaikiniam gyvenimui, kyla problemų dėl automobilių parkavimo. Draugystės gatvėje, ruošiant automobilių stovėjimo aikštelę, teko išpjauti keletą medžių. Vievyje irgi plečiame automobilių parkavimo zonas. Daug kitų problemų yra savivaldybėje: reikia tvarkyti vandentiekius, kanalizacijas, vietinius kelius ir kt. Remontuotinų objektų turime daug, o lėšų daug neturime. Turimoms lėšoms tenka nustatyti prioritetus, kur ir ką pirmiausiai reikia tvarkyti. Būtina stengtis, kad nebūtų jokių pažeidimų su viešaisiais pirkimais, kad viskas vyktų kuo skaidriau. O aš šiose pareigose dirbu dar tik pusmetį, pačiam teks dar daug ką suprasti, daug ko išmokti, bet darbas įdomus.