Verta investuoti į biologinę saugą

Ūkinių gyvūnų augintojai vėl kviečiami teikti paraiškas ir gauti paramą ūkių biologinei saugai sustiprinti. Afrikinis kiaulių maras – užkrečiama virusinė naminių bei laukinių kiaulių ir šernų liga. Lietuvoje ji plinta gana sparčiai. Nors žmonėms ši liga nepavojinga, bet, nesilaikant saugumo reikalavimų, gresia pavojus, kad per mėsą, kraują, vidaus organus virusas išplis už ligos židinio ribų.

Investuos į dezinfekavimo įrangą ir aptvarus

Užtikrinant biologinę saugą, kiaulės negali būti laikomos lauke

Šiuo metu jau vyksta antrasis paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos (KPP) priemonės „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti galimų gaivalinių nelaimių, nepalankių klimato reiškinių ir katastrofinių įvykių padarinius“ veiklos sritį „Parama investicijoms į prevencinę veiklą, kuria siekiama sumažinti pavojingų ligų grėsmes ir su jomis susijusias pasekmes“ teikimo etapas.
Antrajam etapui skirta 4,7 mln. Eur. Vienam projektui skiriama suma negalės viršyti 70 tūkst. Eur. Pirmajame buvo prašoma per 1,7 mln. Eur paramos. Priemonė finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir LR valstybės biudžeto. Daugiausia paraiškų pateikė paukščius ir kiaules auginantys ūkininkai. Paraiškas teikė ir mėsinių galvijų bei avių augintojai. Daugelis besikreipusiųjų už paramos lėšas ketino įsigyti dezinfekavimo įrangą, investuo­ti į aptvarus ir konteinerius, skirtus gaišenoms laikyti. Kretingos rajone po pirmojo šaukimo, įvykusio pavasarį, šia parama pasinaudojo 4 ūkininkai – iš Barkelių, Tūbausių, Grūšlaukės ir Dauginčių kaimų.
„Už skirtą 900 eurų paramą įsigijome segmentinę tvorą – ga­lėsime aptverti didesnę dalį terito­rijos, kurioje laikome kiaules“, – sa­kė Dauginčiuose su vyru Rimvy­du ūkininkaujanti Dalia Balsienė. Pasekę savo tėvų pavyzdžiu, kelerius metus gyvulius auginanti šei­ma ­laiko vieną veislinę ir 8 mėsines kiaules, taip pat 9 karves.

„Lubos“ – didesnės,paraiškų skaičius neribojamas

Rugpjūtį buvo pakoreguotos minėtos veiklos srities įgyvendini­mo taisyklės, kuriose padidintos ­paramos „lubos“ pareiškėjui ir su­sijusiems asmenims. Dabar didžiausia bendra gauta paramos suma negali ­viršyti 600 tūkst. Eur pagal šią priemonę kartu sudėjus visas ūki­nių gyvūnų laikymo vietas. Antrasis kvietimas teikti paraiškas organizuojamas, nes per pirmąjį paraiš­­kų priėmimo etapą nebuvo panaudotos visos skirtos lėšos.
Veiklos srities įgyvendinimo taisyklės papildytos nuostata, kad pareiškėjas gali teikti vieną bendrą paraišką daugiau kaip vienai ūkinių gyvūnų laikymo vietai tuo atveju, jei įsigyjamas turtas gali būti naudojamas daugiau negu vienoje ūkinių gyvūnų laikymo vietoje. Tuomet tinkamos finansuoti išlaidos ir sąlyginiai galvijai (SG) apskaičiuojami paraiškoje nurodytoms ūkinių gyvūnų laikymo vietoms bendrai, o pareiškėjas projekto kontrolės laikotarpiu turi išlaikyti ūkinių gyvūnų laikymo vietoje ne mažesnį vidutinį metinį gyvulių skaičių, negu nurodyta pateiktoje paraiškoje.

Kas gali pretenduoti

Paramos gali prašyti ūkinių gyvūnų laikytojai, užsiimantys že­mės ūkio veikla. Fiziniai asmenys turi būti ne jaunesni nei 18 metų amžiaus ir savo vardu įregistravę ūkininko ūkį bei žemės ūkio valdą. O juridiniai asmenys savo vardu tu­ri būti įregistravę valdą.
Pareiškėjas iki paraiškos pateikimo turi nepertraukiamai veikti ne trumpiau kaip vienus metus. Būtina vykdyti gyvulininkystės veiklą, realizuoti produkciją rinkoje ir gauti pajamas iš veiklos, į kurios biologinę saugą investuojama pagal biologinių priemonių taikymo planą. Pajamos iš žemės ūkio sektoriaus ataskaitiniais metais turi ­sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų pareiškėjo veiklos pajamų.
Pareiškėjo laikomi ūkiniai gy­vūnai turi būti suženklinti ir registruoti Ūkinių gyvūnų registre, ūkinių gyvūnų laikymo vieta įregistruota Ūkinių gyvūnų registre ne vėliau kaip 2020 m. liepos 31 d.
Svarbu tai, kad iki paraiškos pateikimo parengtas biologinio saugumo priemonių taikymo ir tam reikalingų investicijų planas dėl ­biologinio saugumo priemonių ūki­nių gyvūnų laikymo vietose turi būti ­suderintas su Valstybinės mais­to ir veterinarijos tarnybos teritoriniu ­padaliniu.

Kokios išlaidos finansuojamos

Pareiškėjai, gavę paramą ūkių biologinei saugai, gali už ją įsigyti ir įsirengti vidaus ir lauko aptvarus, įrengti ūkinių gyvūnų pakrovimo ir iškrovimo rampas ir (arba) aikšteles, uždarus praėjimo takus tarp pastatų, įsigyti dezinfekcinių purkštuvų, ­valymo, dezinfekcijos įrangos, plo­vimo-dezinfekavimo įrenginių ir transporto priemonių, pašarų ter­minio apdorojimo įrangos.
Paramą gavę pareiškėjai galės įrengti, įsigyti konteinerius ir pa­talpas, skirtas laikyti gaišenoms, ar nuo graužikų, vabzdžių, paukščių ­ir kitų kenkėjų apsaugančią įrangą.
Taip pat finansuojamos išlaidos, susijusios su ūkinius gyvūnus prižiūrinčiais darbuotojais: buitinių per­si­rengimo ir prausimosi patalpų įrengimo ir įrangos, darbo drabu­žių ir batų plovimo bei džiovinimo įrangos, maitinimo patalpų įrengi­mo ir įrangos.

Atrankos kriterijai ir balai

Paraiškos vertinamos sutei­kiant joms balus pagal tai, kaip atitinka taisyklėse nustatytus atrankos kriterijus. Didžiausia galima balų suma – 100, o privalomas mažiausias projektų atran­kos balų skaičius – 45.
Specializuotiems kiaulinin­­kys­tės ūkiams suteikiami 25 ba­lai, specializuotiems galvijininkystės arba paukštininkystės ūkiams – 15 balų. Svarbu tai, kad, derinant atitiktį šiam kriterijui, atrankos balai suteikiami tik už vieną pareiškėjo pasirinktą kriterijų.
Jeigu pareiškėjas laiko iki 20 SG (įskaitytinai), skiriami 35 balai, jeigu nuo daugiau kaip 20 iki 200 SG (įskaitytinai), – 15 balų, jeigu daugiau kaip 200 SG, – 10 balų.  
Kai pareiškėjo ūkinių gyvūnų laikymo vieta yra vietovėje, kurio­je ES sprendimu arba Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) direktoriaus įsakymu tai­komos užkrečiamosios ligos pre­vencinės ir kontrolės priemonės laikomai gyvūnų rūšiai, suteikiama 30 balų.
Papildomų balų galima gauti ir tokiu atveju, kai projektui įgyvendinti prašoma mažesnio paramos intensyvumo, nei būtų galima prašyti pagal minėtos veiklos srities įgyvendinimo taisykles.
Paraiškos priimamos Nacio­nalinės mokėjimo agentūros Kaimo plėtros ir paramos regionams departamento teritoriniuose paramos administravimo skyriuose.

Dariaus Šypalio nuotr.

 

 

 

 

Užs. 1901

 

 

 

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1