Virginija Jacinavičiūtė
Pandemijos sukeltas karantinas didesniu ar mažesniu mastu palietė visas įmones. Vieni neatlaikė šios naštos ir atsisveikino su verslu, kiti stengiasi išgyventi, tretiems auga pelnas. Dar krizės pradžioje duris užvėrė Vievyje veikęs viešbutis ir kavinė „Vievija“, BNS paskelbė, kad bankrutavo Naujosiose Kietaviškėse sodo namelių statybą vykdžiusi įmonė „ABO namas“. Per patį sunkmetį darbo neteko 36 įmonės darbuotojai. Kiti verslai nenuleidžia rankų ir ieško būdų išsaugoti ilgus metus puoselėtus verslus.
Kreipsis paramos
10 metų veikiančios drabužių parduotuvės „Elija“ savininkė Virginija Speičienė sako, kad prekyba per karantiną visiškai sustojusi. Verslininkė klientus prisišaukti bandė internetu: čia ji parodo drabužių asortimentą, siūlo kiekvieną drabužį nufilmuoti, drabužiai perduodami bekontakčiu būdu, tačiau klientų susidomėjimas mažas ir tai kelia nerimą dėl ateities. Kad karantiną išgyventi būtų lengviau, ji pasinaudojo galimybe atidėti mokesčius „Sodrai“, tačiau komunalinius mokesčius ir nuomos mokestį vis tiek reikia mokėti. Savarankiškai dirbantys asmenys dėl karantino gali kreiptis į Užimtumo tarnybą ir gauti mėnesinę 257 eurų išmoką. Ši išmoka padeda Virginijai sumokėti mokesčius. Verslininkė baiminasi, kad karantinas greitai nepasibaigs, todėl ketina kreiptis į savivaldybę dėl patalpų nuomos kainos sumažinimo.
Darbuotojai prastovose
Elektrėniškių brolių Rastenių įsteigtoje parduotuvėje „Būsto pasaulis“ prekyba vyksta minimaliai. Žmonės prekes užsako internetu, telefonu. Jos paruošiamos ir perduodamos klientui nė neužsukus į parduotuvę. Įmonės bendraturtis Vytautas Rastenis pasakojo, kad visiškai sustabdyti darbo negali, nes turi sutartis su įmonėmis ir privalo tiekti prekes. Viena tokių įstaigų – Elektrėnų ligoninė, kuriai kartais prireikia su pandemijos valdymu susijusių prekių. Jei parduotuvė prekių netiektų, būtų trikdomas kitų įstaigų ir įmonių darbas. V. Rastenis sako, kad priima net smulkiausius užsakymus, kai kitose statybinėse parduotuvėse užsakymai priimami nuo tam tikros sumos. Šiuo metu „Būsto pasaulis“ daugiausiai veikia kaip avarinė parduotuvė, į kurią žmonės kreipiasi nutikus netikėtoms situacijoms. Vieniems spyna sulūžta, kitiems – čiaupas prakiursta. Tokias prekes galima internetu užsisakyti, tačiau „Būsto pasaulis“ paslaugą suteikia operatyviai.
„Būsto pasaulis“ turi 24 darbuotojus, daugumai jų įmonė paskelbusi prastovas. Dalis darbuotojų šiuo metu turi nedarbingumą, nes serga koronavirusu ar kitomis ligomis.
Metus užbaigė geriau
Baldus ir jų dalis gaminančios įmonės sunkių sunkmečio gniaužtų, rodos, nejaučia. Kaip pasakojo įmonės „Lietwood“ direktorius N. Pacevičius sutaupę pinigų žmonės juos panaudoja buities tvarkymui, todėl atnaujina ir baldus. 24 metus Vievyje veikianti įmonė „Apvalūs medžio gaminiai“ per karantiną taip pat dirba įprastai, nė vieno darbuotojo neteko išleisti į prastovas. Direktorius Arnoldas Jonaitis pasakojo, kad sunkesnis įmonei buvo pirmasis karantinas. Tuomet įmonė į prastovas tris mėnesius buvo išleidusi visą pamainą, o pajamos buvo smukusios 30 procentų. Nuo rugsėjo įmonė grįžo į įprastas vėžes, todėl metus užbaigė su 13 proc. metinių pajamų kritimu. Baldų kaiščius, apvalias lazdeles, teptukų kotelius, pjuvenų briketus gaminančioje įmonėje dirba 101 darbuotojas.
Semeliškėse veikiančios medienos apdirbimo įmonės savininkas Kazimieras Šiaulys sako, kad įmonėje, kaip ir visame pasaulyje, jaučiamas neaiškios ir neramios ateities fonas, bet šiuo metu gaminių eksportas vyksta sklandžiai. Didesnių sunkumų medinius padėklus gaminanti ir į Vokietiją eksportuojanti įmonė patyrė vasarą, kuomet įmonės Vokietijoje pristabdė veiklą ir sumažėjo padėklų paklausa. Nepaisant sumažėjusių pajamų, įmonė išsaugojo visus 30 darbuotojų, nė vienam neteko išeiti į prastovas. Nors apyvarta krito ir teko naudoti lėšas iš rezervo, įmonė nutarė, kad gali išsiversti pati ir dėl paramos nesikreipė. Kol Nacionalinis visuomenės sveikatos centras praneša apie Lietuvos įmonėse įsiplieskiančius ligos židinius, K. Šiaulys džiaugiasi, jog įmonėje susirgimų pavyko išvengti.
Savivaldybės parama
Dėl pandemijos sunkumų patiriančioms įmonėms Vyriausybė patvirtino paramos priemones. Tęsiantis karantinui, darbdaviai darbuotojams gali skelbti prastovas, jeigu negali suteikti darbo ir gauti prastovų kompensacijas, kurios dydis siekia 1,5 minimalios mėnesinės algos, t.y. 963 eurus „ant popieriaus“. Įmonės karantino laikotarpiu gali atidėti įmokas „Sodrai“ be palūkanų ir delspinigių. Savarankiškai dirbantys asmenys ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpiu gali gauti 260 eurų dydžio išmoką. Elektrėnų savivaldybė vietos verslams taip pat teikia paramą, mokesčių lengvatas ir kitą pagalbą. Kad minimizuotų pandemijos sukeltą žalą ir paskatintų ekonomiką, savivaldybės taryba nusprendė leisti vėlesniems laikotarpiams atidėti fiksuoto dydžio pajamų mokestį besiverčiantiems pagal verslo liudijimą. Dar pavasarį savivaldybės taryba pagal pateiktus prašymus atleido verslininkus nuo savivaldybės turto nuomos mokesčio karantino laikotarpiu. Savivaldybė nuo ugdymo programos mokesčio atleido ikimokyklinukų ir priešmokyklinukų tėvus. Darželio „Žiogelis“ direktorė Irena Meškauskienė paaiškino, kad mokesčio nemokėti gali tik tų grupių vaikų tėvai, kurios nedirba dėl susirgimų koronavirusu. Iš kitų tėvų mokestis imamas, nes darželio patalpas vis tiek reikia plauti, maistą patiekti, o indus išplauti. Dar viena savivaldybės lengvata – vietinio susisiekimo maršrutais gyventojai vežami nemokamai.
Administracijos direktorius Gediminas Ratkevičius informavo, kad iki liepos 14 d. dėl nemokamo atlyginimo už vaikus, ugdomus pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, paramos suteikta už 12,5 tūkst. Eur; dėl sprendimo vežti keleivius reguliariais vietinio susisiekimo maršrutais nemokamai – 25,1 tūkst. Eur; dėl Elektrėnų savivaldybės verslo subjektų atleidimo nuo savivaldybės turto (negyvenamųjų patalpų) nuomos mokesčio – 20,6 tūkst. Eur. Nuo lapkričio mėnesio atleidimui nuo nuo negyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio suteikta dar 1,5 tūkst. Eur. Daugiau prašymų bus svarstoma sausio mėnesio posėdyje. Pernai nuo valstybinės žemės nuomos mokesčio, siekiančio 1,3 tūkst. Eur, atleista socialinė įmonė „Liregus“. Dviem įmonėms planuojamas mokesčio sumokėjimo atidėjimas už 4,4 tūkst. Eur.