Verslininko Valdo Markūno pamokos

V. Markūno rankose - biodujų jėgainės modelis

V. Markūno rankose – biodujų jėgainės modelis

Virginija Jacinavičiūtė

Elektrinės kaminų pašonėje veikia keletas įmonių, apie kurių veiklą mažai težino elektrėniškiai. Viename iš pramoninio rajono pastatų jau septynerius metus gimsta žemės ūkio statinių projektai. Elektrėniškio Valdo Markūno bendrovė „Altecha“ projektuoja ir visoje Lietuvoje stato įvairius žemės ūkio statinius – nuo grūdų bokšto iki biodujų jėgainės.

Projektai visoje Lietuvoje

UAB „Altecha“ buvo įkurta 2007 – aisiais Vilniuje, tačiau po dešimties metų, taupant kelionei reikalingą laiką, buvo nuspręsta įmonę perkelti į Elektrėnus. Darbas įmonėje yra sezoninis, todėl darbuotojų skaičius nuolat kinta. Šiuo metu įmonėje dirba aštuoni darbuotojai, šeši iš jų – elektrėniškiai, o tarp jų – keturi Markūnų šeimos atstovai; pats direktorius Valdas Markūnas, žmona, sūnus ir dukra.
V. Markūnas sako, kad atėjus laikui, verslą perduos savo vaikams, kurie turėdami pakankamai patirties, galės verslą plėtoti.
UAB „Altecha“ suprojektuotų objektų – grūdų bokštų, angarų, žemės ūkio technikos garažų, fermų, skysto mėšlo lagūnų (gamtinių mėšlidžių), skysto mėšlo (srutų) rezervuarų bei biodujų jėgainių – yra visoje Lietuvoje. „Kai žymėjome žemėlapyje savo objektus, visa Lietuva buvo spalvota“,- tvirtino V. Markūnas, tačiau paklaustas, ar tokių objektų yra mūsų savivaldybėje, atsakė neigiamai. Verslininko teigimu, Elektrėnuose per silpnai išvystytas žemės ūkis, o tai nulėmė nederlingos žemės.
Kai lankiausi bendrovėje, visi kabinetai buvo tušti, o ant stalų dar­buotojų laukė ataskaitų šūsnys. Direktorius paaiškino, kad darbuo­tojai išvykę į objektą Pasvalyje, kur Agrokoncerno grupės įmonei stato 10 000 tonų talpos grūdų sandėlį. Palikę ataskaitas, darbuotojai skuba darbus užbaigti iki prasidės žiemiški orai. Įmonėje darbas sezoninis, todėl darbo pobūdis turi savo specifiką. Apie juos kalbėdamas V. Markūnas atsako į dar neužduotą klausimą, kodėl įmonėje tiek mažai darbuotojų, jei statomi tokie dideli objektai. Pasirodo, įdarbinami darbuotojai to rajono, kuriame vyksta statybos. Pasvalyje dirba pasvališkiai, Kretingoje dirbtų kretingiškiai, o mokesčiai papildo tos savivaldybės, kurios darbuo­tojai dirba, biudžetą. V. Markūnas džiaugiasi, kad visur pavyksta rasti kruopščių darbuotojų ir jokių konfliktų su jais nekilo.
Lietuvoje užsakymų pakanka, tačiau dirbant vidaus rinkoje negalima uždirbti tiek, kiek uždirbtum, pavyzdžiui, Vokietijoje. Kartą įmonė atliko užsakymą vokiečiams ir atlygį gavo žymiai didesnį, tačiau sunkiai auganti ekonomika Lietuvoje ir didelė konkurencija rodo, kad apie panašų atlygį Lietuvoje dar ilgai teks tik svajoti.

Idėja emigracijai mažinti

Nuo 1991 – ųjų metų verslu užsiimantis, ekonomiką ir gamybą išmanantis V. Markūnas turi savo nuomonę apie įvairias Lietuvos problemas. Verslininko galvoje pilna idėjų, kurios galėtų stabdyti emigraciją, sukurti naujų darbo vietų ir ­lei­s­­­­t­i užsidirbti.
V. Markūnas įžvelgia galimybę su­mažinti emigraciją. Reikėtų, kad­ Elektrėnų profesinio mokymo centras ir Elektrėnų savivaldybė bendradarbiautų spręsdamos šią problemą. Verslininko manymu, Savivaldybė galėtų sudaryti sąlygas įkurdama mažąjį verslo slėnį, kuriame verslu užsiimti galėtų profesijas mokykloje įgiję mokiniai. Autošaltkalviai galėtų imtis automobilių serviso verslo. Kadangi mašinos nuolat genda, darbo turėtų netrūkti. Konditerės galėtų kepyklose kepti duonos gaminius visos savivaldybės žmonėms. Jei savivaldybė kiek sumažintų mokesčius parduotuvėms ir prekybos centrams, gal šie sutiktų prekiauti naujųjų verslininkų produkcija. V. Markūnas tiki, jei savivaldybė tokiam verslo slėniui skirtų žemės plotą ir paremtų finansiškai, tikrai pavyktų emigraciją pris­tabdyti, o galbūt netgi susigrąžinti emigravusius. „Ekonomika Lietuvoje labai prastai juda į priekį, nors visi sako, kad reikia susigrąžinti emigrantus, bet pirma reikia paklausti, ką jie veiks sugrįžę. Reikia ne tik kalbėti, bet ir veikti – kurti darbo vietas“, – sako V. Markūnas.
Verslininkas supranta, kad žengti pirmąjį žingsnį yra nelengva, tačiau tiki, kad toks sprendimas galėtų tapti puikiu pavyzdžiu visai Lietuvai.

Idėja žemės ūkiui plėtoti

Ilgametę patirtį žemės ūkyje turintis verslininkas kritikuoja Europos Sąjungos paramos teikimo sistemą, teigdamas, kad lėšų paskirstymas atskiriems subjektams iškraipo visą žemės ūkio verslo sektorių. Dėl dabartinės žemės ūkio paramos sistemos veikia gausybė tokių ūkių, kurie gyvuoja tik dėl tiesioginių išmokų.
V. Markūnas mano, kad parama ūkininkams turėtų būti teikiama tik su sąlyga, kad bus grąžinta. „Rinkoje negali būti jokių dovanų“, – įsitikinęs verslininkas. Dabartinė paramos sistema nekeltų abejonių, jei parama būtų nau­dojama tik mąstant plačiai ir siekiant progreso. Praktika rodo, kad dažniausiai už gautas lėšas ūkiuose gerinama tik pastatų būklė ar perkama nauja technika, tačiau naudos iš to, ko gero, gauna tik pats ūkininkas. Čia pat verslininkas pasiūlo, kaip būtų galima labiau vysti žemės ūkį Elektrėnų savivaldybėje. Kadangi savivaldybėje žemės nederlingos, jos labiau tinkamos sodininkystei. Kad žmonės gausiau augintų vaisių, uogų ar daržovių, būtina savivaldybėje įrengti didelės talpos patalpas, kuriose būtų galima užaugintas gėrybes sandėliuoti ir perdirbti. Turint tokias patalpas, sutartis būtų galima sudaryti ne tik su stambiais sodininkais, bet ir sodų bendrijų savininkais, kurie norėtų dalį savo derliaus parduoti. Galėdami vaisius perdirbti – šaldyti, gaminti koncentratus ar išskirti naudingas, pavyzdžiui, medicinoje naudojamas medžiagas – pasiektume itin didelio pelno. Natūralu manyti, kad tokios idėjos įgyvendinimas turėtų būti brangus, bet tiesa ta, kad investicijos į gamybą ir ekonomikos augimą, vargu, ar gali būti pigios.

Idėjos švietimui gerinti

Kalbant apie ekonomikos žinias, pokalbis nukrypsta į švietimo sistemą, kuri, verslininko teigimu, visiškai neparuošia vaikų realiam gyvenimui. V. Markūnas sako, kad ne sausų žinių kimšimas į galvą turėtų būti svarbus pedagogams, o siekis paruoš­ti žmogų, kuris lengvai pritaptų visuomenėje, turėtų paklausią specialybę, o ne tik diplomą. „Kur dėsime šimtus inžinierių, jei pramonė neauga“, – susirūpinęs V. Markūnas. Ir televizija, sako verslininkas, ypač išlaikoma mokesčių mokėtojų, galėtų prisidėti prie švietimo, pristatydama ateities profesijas, kalbėdama apie žmogaus gebėjimus, kuriuos vertina darbdavys, apie darbuotojų lūkesčius, parodytų būdus, kaip būtų galima užsidirbti ir pan.
Darbdaviai, įsitikinęs V. Mar­kūnas, taip pat turi didelę įtaką darbuotojų darbo kokybei. Kiekvienas darbuotojas nori būti vertinamas, todėl svarbu palaikyti draugiškus santykius, paskatinti, padrąsinti. Draugiški santykiai visuomet darbą daro našesnį.
Pakalbėjusi su šviesuoliu verslininku, supratau, kad ir mūsų savivaldybėje gyvena daugybė verslių, išmintingų žmonių, tik gal ne visada jie būna išgirsti, o gal ir neturi auditorijos, kur savo idėjas išsakytų. Besiruo­šdami Lietuvos šimtmečio jubiliejui, įsipareigojame tokių žmonių surasti ir su jais supažindinti skaitytojus.

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1