Valstybės dienos šventė: nuo proginių patriotų, per patriotiškas kalbas iki „Patrulių“ atliekamo himno

Julija Kirkilienė

Valstybės dieną elektrėniškiai kukliai pagerbė savo vienintelį ka­ralių Mindaugą: negausiai žmonės rinkosi ir į šv. Mišias, ir į miesto aikštę. Daugiau žmonių susirinko į koncertą prie ežero ir tautinės giesmės giedojimą, bet jų vis tiek buvo gerokai mažiau nei per Jonines. Kas nedalyvavo šventėje, gal nors paskaitys šį reportažą, sužinos ir kitiems papasakos, kaip elektrėniškiai minėjo Valstybės dieną.

Istorija ir dabartis
Valstybės dienos – Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo – mi­nėjimas pradėtas buvo šventomis­ Mišiomis Elektrėnų bažnyčioje. Bažnyčioje šią dieną pradėti švęsti privalu, nes Mindaugui priėmus krikštą, „Didžioji Kunigaikštystė po­piežiaus Inocento IV Milane surašyta bule buvo paskelbta katalikiš­ka Lietuvos karalyste, suteikiant jai „šv. Petro nuo­savybės“ teises, – taip Lietuvą kaip suverenų europi­­nės politikos subjek­tą pripažino didžiausias tuometinės Vakarų Europos au­toritetas, taigi ir pati Europa“ ,- rašoma istorijos šaltiniuose. Kaip per pamokslą Vilniaus arkikatedroje kalbėjo arkivyskupas Gintaras Grušas, mes esame nuo karaliaus Mindaugo laikų įgyto valstybingumo paveldėtojai ir saugotojai. Tik elektrėniškiai tos svarbos gal nelabai supranta, nes į pamaldas susirinko, pasak šv. Mišias aukojusio kunigo Stasio Čiupalos, tik proginiai patriotai. Šalies – mūsų į valdžią pasiųstus žmones – vadovus kunigas kritikavo, esą jie pasiruošę net rimbą bučiuoti, jei tas rimbas kvepia pinigais, o į bažnyčią per valstybines šventes ateina tik atsižymėti. Deja, ne visi tarybos nariai atėjo ir į bažnyčią atsižymėti, ir į miesto aikštę, kur jie buvo pristatyti gyventojams.

Prie paminklo
Po pamaldų šventė perkelta prie paminklo partizanams, žuvusiems Elektrėnų žemėse.
Renginį prie paminklo vedėja Ramunė Matonienė pradėjo pras­mingomis eilėmis, užrašytomis­ iš renginio režisierės Vidos Ali­šaus­kienės atminties:

„Ir kai skausmas ateina, tegul tavo ašaros krenta į žemę,
Nes juk negali būti, kad nepriimtų ašarų žemė,
Nes juk negali būti, kad žemei tavęs nereikėtų…
Todėl nusilenk savo kraštui, savo žemei, savo tėvynei,
Kurią gali palikti paukštis ar miręs medis.
O tu – negali,
Nes negali būti, kad jai tavęs nereikėtų,
Ar jos nereikėtų tau….“.

Prie paminklo kalbėjęs seniūnas Antanas Šalkauskas pacitavo partizanų paliktus žodžius: „…Kas mus nugalės, jei mes nebijome mirti…“. Žuvusių partizanų atminimas buvo pagerbtas tylos minute. Savivaldybės vadovai prie paminklo tradiciškai padėjo gėlių. Aidėjo Krašto apsaugos savanorių pajėgų Didžiosios kovos apygardos 8-osios rinktinės 804-osios pėstininkų kuo­pos karių salvės: už tėvynę Lietuvą, žuvusiems partizanams už Lietuvos laisvę Elektrėnų žemėse, už laisvą ir nepriklausomą Lietuvą.

Miesto aikštėje
Pusiaudienį, 12 val., žmonės rinkosi naujojoje miesto aikštėje. Juos pasitiko Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų orkestras ir Vievio pradinės mokyklos šokių grupė „Boružėlės“. Vėliavą kėlė Elektrėnų Algirdo 1001 Šaulių kuopos šaulys Marius Basevičius, himną prie mikrofono giedojo Elektrėnų me­no mokyklos moksleivė Augutė

Daniūnaitė. Nuskambėjus himnui,­ kalbėjo savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis. Susirinkusiems į šventę jis priminė Lietuvos valstybės gyvavimo simbolius. Lietuvos kariuomenės medalį kariams ir civiliams „100 metų atkurtai Lietuvos kariuomenei“ už garbingą tarnavimą Lietuvos kariuomenėje ir išleidus į atsargą (dimisiją) – toliau puoselėjamas Lietuvos kariuomenės vertybes, už Lietuvos kariuomenės stiprinimą ir garbingą atstovavimą jai visuomenėje, meras įteikė pirmajam Elektrėnų kariui savanoriui Gintautui Akeliui. Į aikštę pakviesti buvo VI-osios­ kadencijos savivaldybės nariai. Iš 25 tarybos narių šventėje dalyvavo 18. Tarybos narių vardu kalbėjo Viktoras Valiušis, į tarybą be pertraukos renkamas nuo savivaldybės įkūrimo – 2000 metų. Aikštėje koncertavo senjorų šokių kolektyvas „Dar ne sutema“, vadovė Regina Butkienė, Vievio kamerinis choras „Con moto“, vadovė Audronė Stepankevičiūtė, Elektrėnų kultūros centro jaunių choras, vadovė Gaiva Židonytė. Šventės pabaigoje Elektrėnų jaunimo centro atstovai į padangę paleido trispalvius balionus.

Patriotiškiausia dalis
Aikštėje kariškos palapinės kvietė šventės dalyvius pažiūrėti ir pačiupinėti karių ginklus ir ekipuo­tę, išbandyti akies taiklumą šaudykloje, rankos tvirtumą – linksmoje kario bato sviedimo rungtyje. Patys ištvermingiausi dalyviai įveikė kliūčių ruožą, o patys stipriausi – sliuogė perkėlos lynu. Technikos entuziastai turėjo galimybę pasibandyti vietą prie kariško sunkvežimio „Mercedes“ vairo. Smalsūs lankytojai buvo apdovanoti spalvingais kariškais suvenyrais. Šventės dalyvių linksmas šurmulys prie kariškių palapinių netilo ligi pat popietės – šaudymo entuziastai į šaudyklą grįžo vėl ir vėl. Azartiškiausi lankytojai – kario uniformą besimatuojan­čios gausios mažųjų lankytojų gretos. Trakų-Elektrėnų karius savanorius ir Elektrėnų savivaldybę sieja ilgametis sėkmingas bendradarbiavimas. Sveikindami su švente kariams savanoriams rankas spaudė ir Elektrėnų savivaldybės meras Kęstutis Vaitukaitis, ir seniūnai. Vyšninės spalvos beretėmis pasipuo­šę Trakų-Elektrėnų kariai savanoriai vie­šuose renginiuose – įprasti dalyviai, pristatantys ir populiarinantys tarnybą. Kariai savanoriai – aktyvioji Trakų ir Elektrėnų bendruomenių dalis. Tai pilietiški Trakų ir Elektrėnų apylinkių gyventojai, kurie laisvu laiku atlieka ginklo pareigą Tėvynei, o tarnybos įspūdžiais pasidalina su savo kaimynais. Kuopos atsakomybės rajonas – Trakų rajono ir Elektrėnų savivaldybės.

Paplūdimyje
Pavakaryje šventė persikėlė į paplūdimį. Koncertą pradėjo liaudiškos muzikos kapela „Och“, vadovas Ričardas Ramanauskas. Kapelą keitė grupė „Patruliai“, o juos keitė popchoro „Saulės spinduliai“ solistės Agota, Arvilė, Kotryna ir Neringa. Lygiai 21 val. elektrėniškiai, kartu su lietuviais visame pasaulyje, vedant „Patruliams“, giedojo tautišką giesmę. Vedėja Laura susirinkusiems į paplūdimį elektrėniškiams ir svečiams priminė, kad mūsų himnas – vienintelis himnas pasaulyje, kurį gieda visa tauta. Po susikaupimo giesmei, šventė vėl buvo tęsiama. Šventę užbaigė grupė „Tautinis brendas“.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1