Teisybė ne žvejų, o sklypo savininkų pusėje

Virginija Jacinavičiūtė

Žalia juosta žemėlapyje rodo, kad žemės sklypų savininkams priklauso pusė melioracijos griovio pločio. Raudono kvadrato teritorijoje – valstybinė žemė. Tad žvejai meškeres merkti gali tik pačiame griovio gale

Žalia juosta žemėlapyje rodo, kad žemės sklypų savininkams priklauso pusė melioracijos griovio pločio. Raudono kvadrato teritorijoje – valstybinė žemė. Tad žvejai meškeres merkti gali tik pačiame griovio gale

Elektrėniškė Regina – užkie­tėjusi žvejė. Vos radusi laisvo laiko ji viena ar su vyru kraunasi meškeres ir suka ežerų ar tvenkinių link. Viena Reginos pamėgta žvejybos vieta, taip vadinamas griovys, esantis Kloninių Mijaugonių kaime. Tačiau kartą atvykus prie šio griovio, Reginos laukė netikėtas statinys. Praėjimas link žvejybos vietos buvo užtvertas apsaugos juos­ta, o sklypo savininkais prisistačiusi pora paaiškino, kad žemės prie griovio – jų nuosavybė. Esą šį griovį jie prižiūri ir niekam neleisią jo teritorijoje žvejoti. Kadangi sutikti žmonės suprantamai nieko nepaaiškino, elektrėniškiai paprašė žurnalistų išsiaiškinti, kieno pusėje yra teisybė.
Antradienio vakarą apsilankius vadinamojo griovio teritorijoje tikėjausi sutikti sklypo savininkus ir asmeniškai paklausti, kodėl jie nebeleidžia žvejams iki griovio praeiti, tačiau nei žvejų, nei sklypo savininkų nesutikau. Minėtoje vietoje jau nebebuvo apsauginės juostos, styrojo tik du mediniai kuoliukai, ant kurių dar buvo likusios juostos žymės. Jei praėjimą atidaryti būtų norėję šeimininkai, gal būtų ir kuolelius ištraukę? Palikti kuolai piršo mintį, kad juostą nutraukę bus patys žvejai.
Nesutikus ir šalia griovio stovinčio gretimo namo gyventojų, kilo mintis paskambinti Vygantui, kuris Ilgio ežero pakrantėje yra įrengęs kempingą poilsiautojams. Vyriškis priminė, kad Ilgės ežeras yra ornitologinis draustinis, todėl čia nuo balandžio 1-osios iki rugpjūčio 1 d. išvis negalima žvejoti. Gal todėl minėti žmonės ir neleido griovyje žvejoti, svarstė Vygantas. Tačiau tokią mintį teko atmesti patikslinus informaciją Saugomų teritorijų valstybės kadastre. Portale esantis žemėlapis nepaliko abejonių, kad jokiu vardu neįvardintas griovys nėra draustinio teritorija. Vygantas stebėjosi, kad sklypo savininkai vaiko žvejus, nes toje vietoje esą niekas negyvena. Vyganto manymu, žvejus nuo griovio vyti galėjo brakonieriai, kurie nenorėjo laimikiu su žvejais mėgėjais dalintis.
Nesutikus šeimininkų, daug klausimų liko neatsakyta, todėl teko kreiptis į Elektrėnų savivaldybės Žemės ūkio ir melioracijos skyrių. Specialistė Zina Dansevičienė, patikrinusi duomenis kompiuteryje, patikslino, kad griovys yra melioracijos griovys ir atspausdinusi žemėlapį patarė kreiptis į Nacionalinės žemės tarnybos specialistą Deimantą Bačianską, kuris ir atskleidė visas užverstas kortas. D. Bačiansko turimi duomenys rodo, kad minėta teritorija iš tiesų turi šeimininką, kuriam priklauso ir pusė griovio pločio. Analogiška situacija yra abiejose melioracijos griovio pusėse iki pat autostrados. Kaip paaiškino D. Bačianskas, melioracijos griovys įeina į žemės savininkų privačią teritoriją. Jie tą melioracijos griovį prižiūri ir turi teisę žvejams drausti žvejoti.
Tą patvirtino ir Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyresnysis patarėjas Vilmantas Graičiūnas:
„Jei griovys privatus – žvejybos jame tvarką nustato savininkas, kuris gali ir neleisti žvejoti. Jei griovys valstybinis – Mėgėjų žvejybos įstatyme pasakyta, kad asmenys, užsiimantys mėgėjų žvejyba, turi teisę nekliudomi patekti į vandens telkinių pakrantės apsaugos juostos teritoriją ir joje būti. Valstybiniame griovyje galima žvejoti įsigijus leidimą (žvejo mėgėjo bilietą), kurio kaina dviem paroms – 1 euras 40 euro centų, mėnesiui – 5 eurai, metams – 14 eurų. Žvejoti nemokamai, be mėgėjų žvejybos leidimų, turi teisę fiziniai asmenys iki 16 metų, valstybinio socialinio draudimo pensininkai ir neįgalieji“.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1