Teisė žinoti: kam, kiek ir už ką mokame

Virginija Jacinavičiūtė

Yra toks posakis – „Nuo mirties ir mo­kesčių nepabėgsi“. Gal todėl atsakingi žmonės pirma mokesčius sumoka, o tik vėliau pirkinius planuoja. Lietuvoje, kur pragyvenimo lygis dar nėra toks aukštas kaip kitose Europos valstybėse, žmonės itin jautriai reaguoja į ­naujus mokesčius ar jų augimą bei nori žinoti, už ką moka. Daugiau apie Elektrėnų komunalinio ūkio sąskaitą norėjo sužinoti dvylika Draugystės gatvės 27 namo gyventojų, tačiau per ketu­ris mėnesius atsakymo į raštišką klausimą nesulaukė.
Tuomet pilietiškas elektrėniškis, gyvenantis minėtame name, kreipėsi į „Elektrėnų kronikos“ redakciją, tikėdamasis, kad atsakymus gauti padės viešumas. Viešumas turbūt padėjo, nes UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ redakcijai atsakymus atsiuntė. O į redakciją besikrei­pęs vyriškis teigė, kad birželio 22 dieną atsakymo dar nebuvo gavęs. Kadangi visiems daugiabučiuo­se gyvenantiems elektrėniškiams mo­kesčių tema yra aktuali, spausdiname gyventojų pateiktus klausimus ir atsakymus, kurie vieniems suteiks žinių, kitus gal privers susimąstyti apie savo daugiabučio problemas. Atsakymus spausdiname su visais dokumentų numeriais – gal kuris skaitytojas informacija pasinaudos.

1. Kaip paskirstoma šilu­minė energija daugiabutyje šil­dymui, karšto vandens ruo­šimui, karšto vandens tempe­ratūros palaikymui?
Gyvenamajame name Draugys­tės g. 27, Elektrėnuose, naudojamas Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (dabar Valstybinė energetikos reguliavimo taryba) 2016 m. birželio 13 d. nutarimu Nr. 03-183 patvirtintas šilumos paskirstymo metodas „Šilumos pagal vieno įvadinio šilumos apskaitos prietaiso rodmenis paskirstymo metodas Nr. 4“ (toliau – Metodas). Kiekvienam atsiskaitymo laikotarpiui (mėnesiui) sudaromas šilumos balansas – šildymo sezono metu visas pastate suvartotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti, šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai) ir šilumos kiekio pastatui šildyti. Nešildymo sezono metu – suvartotas šilumos kiekis susideda iš šilumos kiekio karštam vandeniui paruošti ir šilumos kiekio karšto vandens temperatūrai palaikyti (cirkuliacijai). Pastato karšto vandens cirkuliacinės sistemos vidutinė galia nustatyta vadovaujantis Metodo priedo Nr. 2 punktu. Pastato cirkuliacinės sistemos vidutinė galia nustatoma pagal ne mažiau nei trijų kiekvieno nešildymo sezono mėnesių duomenis. Šildymo sezono metu šilumos išdalinimas vykdomas vadovaujantis minėtu Metodu, cirkuliacijai priskiriant vidutinį nešildymo sezono metu nustatytą šilumos kiekį.

2. Kokie darbai įeina į daugiabučio šildymo ir karšto vandens sistemų priežiūrą?
Daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojas atlieka visus pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros (eksploatavimo) darbus, numatytus Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2009 m. lapkričio 26 d. įsakymu Nr. 1-229 patvirtintame Pastato šildymo ir karšto vandens sistemos priežiūros tvarkos apraše pagal šiame teisės akte numatytas atitinkamų darbų apimtis, einamąjį poreikį bei periodiškumą. Šios paslaugos darbų sąrašas nurodytas UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ tinklapyje, adresu: http://www.eku.lt/index.php?1665546905> Šilumos tiekimas>Kita>Teikiamų pa­slaugų aprašymas.

3. Kas tai yra neapskaitytas karštas vanduo?
Vadovaujantis Metodo Nr. 4, 6.1.1 punktu – nepaskirstytasis karšto vandens kiekis – skirtumas tarp geriamojo vandens karštam vandeniui paruošti kiekio, išmatuoto daugiabučio namo įvade, ir butų karšto vandens skaitiklių rodmenų sumos. Kitaip tariant, tai vartotojų suvartotas, bet neapmokėtas karšto vandens kiekis. Atitinkamai su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis yra lygus vartotojų suvartotam, bet nedeklaruotam karštam vandeniui ruošti suvartotam šilumos kiekiui. Šis kiekis gali būti teigiamas arba neigiamas. Jei­gu tam tikrą mėnesį vartotojų deklaruotas karšto vandens kiekis buvo mažesnis negu faktiškai pastate suvartotas, susidarys teigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis, kurį apmokės visi pastato karšto vandens vartotojai proporcingai jų butų naudingiesiems plotams. Nustačius ar deklaravus anksčiau nedeklaruotus karšto vandens kiekius, pastarieji viršys faktiškai tą mėnesį pastate suvartotą karšto vandens kiekį, todėl susidarys neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis. Neigiamas su nepaskirstytu karštu vandeniu suvartotas šilumos kiekis su minuso ženklu tuo pačiu principu (pagal naudinguosius plotus) išdalinamas visiems karšto vandens vartotojams, tokiu būdu grąžinant sąžiningai deklaravusiems vartotojams anksčiau už kitų nedeklaruotą karštą vandenį apmokėtas sumas.

4. Kuo grindžiamas šilumos pabrangimas 8,5 %?
Kadangi klausimas netiksliai suformuluotas ir nežinome, kokį periodą su kokiu Jūs lyginate, tai darome prielaidą, kad tai galėtų būti 2019 m. lapkričio ir gruodžio mėn. Paaiškiname, kad lapkričio mėn. pilnas šilumos suvartojimas Jūsų namo buvo 19952 kWh, lauko vidutinė mėnesio temperatūra 5,7 ºC, o gruo­džio mėnesį šilumos suvartojimas viso namo sudarė 24245 kWh, lauko vidutinė temperatūra buvo 2,8 ºC. Matome, kad gruodžio mėnesio lauko temperatūra buvo mažesnė, šilumos suvartojimas buvo didesnis, todėl ir mokestis už šilumą  buvo didesnis. Atkreipiame dėmesį, kad mokestis už šilumą priklauso ir nuo šilumos kainų, kurios skaičiuojamos kiekvienam mėnesiui ir yra skirtingos, pri­klausomai nuo perkamos šilumos kainų Baltpool energijos išteklių biržoje.

5. Ar nėra daugiabutyje išgriautų laikančiųjų kon­struk­cijų vykdant vidaus remonto darbus?
Vadovaujantis butų kapitalinio remonto projektų daugiabučiuose gyvenamuosiuose namuose Administratoriaus turima suvestine, butų ir kitų patalpų savininkai Draugystės g. 27, Elektrėnai, nėra pateikę duomenų, derinę balsavimo raštu komisijos protokolų dėl sprendimo priėmimo atlikti kapitalinio remonto darbus butuose.
Užklausoje, skirtoje UAB „Elek­trėnų komunalinis ūkis“ direktoriui, gyventojai pateikė ne tik klausimus, bet ir pasiūlymus. Gyventojai siūlė daugiabutį šildyti pagal sanitarinių normų reikalavimus, priklausomai nuo lauko temperatūros, o ne pagal gyventojų skambučius. Esą dažnai pasitaiko, kad šąlantys gyventojai prašo padidinti temperatūrą, o kiti turi kęsti tvankumą namuose. EKŪ gen. direktorius Ričardas Leckas atsakė, kad daugiabučių namų šildymas vyk­domas vadovaujantis sanitarinių normų reikalavimais. Administratorius į gyventojų skambučius reaguoja tik įsitikinęs, ar buto temperatūra atitinka higienos normų reikalavimus, t. y. ne mažiau kaip 18 ºC.

Gyventojų siūlymai
Į gyventojų siūlymą įrengti šilumos apskaitą karšto vandens paruošimui ir pagal ją vykdyti atsiskaitymus direktorius atsakė, kad karšto vandens apskaita įrengta prieš pašildytuvą.
Šio namo gyventojai pageidautų, kad visiems daugiabutyje atliekamiems darbams būtų rašomi darbų priėmimo aktai, kuriuos pasirašytų ir daugiabučio atstovas. „Vadovaujantis administravimo nuostatais, planuojami darbai daugiabutyje suderinami su namo atstovu pasirašytinai. Esant avarinei situacijai, kai defektai šalinami skubos tvarka (pvz. praleidžia stogas), informacija gyventojams pateikiama namo skelbimų lentoje“, – atsakė R. Leckas.
Rašte gyventojai taip pat siūlė ap­mokėjimo pranešime įtraukti nau­ją eilutę, kurioje būtų nurodomas privalomų kaupimo lėšų likutis. Esą taip gyventojai nuolat žinotų, kiek lėšų prikaupta ir kaip tos lėšos panaudojamos. „Vadovaujantis administravimo nuostatais, informacija apie namo kaupiamųjų lėšų likutį teikiama metinėse ataskaitose arba gavus užklausimą“, – atsakyta laiške.
Gyventojai atkreipė dėmesį ir į biokuro sandėliavimo problemą. Besikreipusieji mano, kad EKŪ iš šilumos tiekėjų (elektrinės) turėtų pareikalauti, kad biokuras būtų sandėliuojamas, o ne laikomas po atviru dangumi, nes krituliai sudaro energetinius nuostolius, todėl išauga šilumos kaina. Kiti skaitytojai įžvelgia ne tik nuostolius, bet ir galimą gaisro grėsmę. Liudininkai teigia ne kartą matę, kaip elektrinės teritorijoje supilti biokuro kaupai rūksta, signalizuodami apie galimą gaisro grėsmę. Į šią pastabą R. Leckas atsakė: „UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ yra šilumos tiekėjas, perkantis šilumą iš „Ignitis gamyba“, AB. Ši įmonė yra nepriklausomas šilumos gamintojas (toliau – NŠG). UAB „Elektrėnų komunalinis ūkis“ nėra kontroliuo­janti ar reguliuojanti aukštesnė institucija, kurios nurodymus privalėtų vykdyti NŠG. Abiejų šalių teisės, pareigos ir atsakomybė išdėstyti šilumos pirkimo-pardavimo sutartyje, kurioje nenumatyti tokio pobūdžio įsipareigojimai. Bendrovė neturi teisinio pagrindo nurodinėti NŠG, kaip sandėliuoti biokurą. Kiekviena bendrovė vyk­do jų veiklą kontroliuojančių ir reguliuojančių institucijų teisiškai pagrįstus reikalavimus“.
Užbaigdamas atsakymą direktorius atsiprašė už vėluojantį atsakymą.
Redakcijoje atsakymus perskaitęs Draugystės g. 27 namo gyventojas teigė, kad direktoriaus atsakymuose pasigedo konkretumo. Elektrėniškis taip pat turėjo pastabų EKŪ direktoriui dėl to, kad ne visi įmonės automobiliai pažymėti įmonės ženklu.

Vienas komentaras "Teisė žinoti: kam, kiek ir už ką mokame"

  1. Audrone says:

    Laba diena
    Visi miesto daugiabucio gyventojei turi ieskoti teisingumo visus mausto ir juokias kiek jie pinigu turi ,o mes gyvenam tik mokesciam.

    Atsakyti

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1