Švietimo kokybės žemėlapis mūsų akimis

Šių metų balandžio 25 dieną Vyriausybėje vyko švietimo kokybės žemėlapio pristatymas – diskusija, kurio metu švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė pabrėžė: „Kaip matyti Švietimo kokybės žemėlapyje, pagal mokinių matematikos pasiekimus labiausiai atsilieka Švenčionių, Ignalinos, Visagino, Elektrėnų, Akmenės ir Birštono savivaldybės. Lietuvių kalbos pasiekimai prasčiausi Druskininkų, Šalčininkų, Švenčionių, Ignalinos, Visagino, Rokiškio savivaldybėse“. Netrukus ši informacija pasklido po visą Lietuvą. Elektrėnų savivaldybės švietimo bendruomenė gavo grįžtamąjį ryšį, kad Elektrėnų savivaldybėje matematikos pasiekimai vieni prasčiausių šalyje. Ar tikrai?
Peržiūrėję pranešimo skaidres, pastebėjome, kad trečioje skaidrėje turėtų būti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo matematikos duomenys, tačiau kalbama apie lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimus 2017 metais… O gal atvirkščiai? Matematikos duomenys ketvirtoje skaidrėje? Dabar jau nesvarbu, tačiau tai rodo pranešimo duomenų „patikimumą“.
Atkreipiame dėmesį, kad tokią drastišką išvadą švietimo ir mokslo ministrė pateikė remdamasi tik 2017 metų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatais. Kodėl analizuoti tik pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai? Ar jie patikimiausi?
Tenka daug diskutuoti su ugdymo proceso dalyviais, kas yra mokinių pasiekimai. Ar galutinis rezultatas? Ar pažanga? Ar įgudimas? Ar visa apimanti asmenybės branda? Termino pasiekimai reikšmė edukologijoje nėra galutinai apibrėžta. Jo aiškinimų yra daug, tačiau populiariausia ir pastaruoju metu aktuali mokslui, švietimo politikai ir praktikai yra formuluojama bendroji termino pasiekimai samprata: „pasiekimai = asmeninė pažanga (pastangos, pokytis), grindžiama vertybinėmis nuostatomis + įgudimo lygis + matomas išmatuojamas rezultatas“. Kuriant mokinių pasiekimų vertinimo sistemą siekiama, kad būtų galima stebėti ir įvertinti ne tik akademinius pasiekimus, bet ir kitas ugdytinas mokinių kompetencijas. Deja, kol kas esame „matuojami“ tik pagal akademinius mokinių mokymosi pasiekimus, tad juos ir apžvelkime. 
Lietuvių kalbos pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai Elektrėnų savivaldybėje 2017 metais beveik tapatūs su šalies, o iš matematikos Elektrėnų savivaldybėje mokinių, surinkusių 0–16 testo taškų, yra 14,5 proc. daugiau nei Lietuvoje.
Sutinkame, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatai išties nedžiugina, tačiau ar tikrai galima drąsiai teigti, kad Elektrėnų savivaldybės matematikos rezultatai vieni prasčiausių šalyje. Manome, kad prieš viešinant informaciją būtina situaciją įvertinti įvairiapusiškiau.
Švietimo įstatyme teigiama, kad pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo ir mokslo ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo mokymosi pasiekimų patikrinimo. Taigi dešimtos klasės mokiniui būtina tik pasitikrinti mokymosi pasiekimus tiek, kiek pačiam tai aktualu, nes rezultatai neturi įtakos mokinio ateičiai. Kita svarbi aplinkybė ta, kad pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas vykdomas ir vertinamas mokykloje. Ar Švietimo ir mokslo ministerija gali užtikrinti, kad visose Lietuvos mokyklose 2017 metais pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas buvo vykdomas ir vertinamas atsakingai? Juk kasmet pabrėžiama apie vertinimo netolygumus tarp savivaldybių.
Akivaizdu, kad vertinti ir plačiai viešinti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo rezultatus buvo neetiška ir neprofesionalu, nes dėl vertinimo duomenų patikimumo neturėtų kilti net menkiausių abejonių… Juk po tokio grįžtamojo ryšio gali kilti noras „pataisyti“ rezultatus…
Įgyvendinant Valstybinės švietimo 2013–2022 metų strategijos tikslus, susijusius su mokinių pasiekimų gerinimu, Elektrėnų savivaldybėje diegiama suderinto – kriterinio vertinimo sistema, leidžianti duomenimis grįsta informacija priimti sprendimus ir užtikrinti pažangą. Daug dėmesio yra kreipiama į nacionalinio mokinių pasiekimų patikrinimo, pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo, brandos egzaminų rezultatų analizę ir mokytojų kvalifikacijos tobulinimą. Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus komanda, siekdama gerinti mokinių pasiekimus ir ugdymo aplinką, kuria bendradarbiavimu grįstą aplinką: bendradarbiauja su kuruojamomis įstaigomis, mokinių savivaldos atstovais planuojant veiklą, skatina atsižvelgti į mokinių pasiekimų rezultatus, remtis veiklos kokybės įsivertinimo ir išorinio vertinimo duomenimis, rengti pasiekimų ir ugdymo aplinkos gerinimo planus. Sukurtos visos galimybės gauti patikimą grįžtamąją informaciją visoms ugdymo proceso grandims.
Manome, kad daug aktualiau būtų buvę suteikti savivaldybių švietimo bendruomenėms grįžtamąjį ryšį apie kelerių metų valstybinių brandos egzaminų rezultatus stebint savivaldybių daromą pažangą. Kodėl? Todėl, kad brandos egzaminų rezultatai labai svarbūs mokinio ateičiai, valstybinių brandos egzaminų organizavimas ir vykdymas patikėtas savivaldybių administracijoms, o vertinimas vykdomas nacionaliniu lygiu. Tai rodo, kad šie duomenys patikimesni…
Valstybinių brandos egzaminų neišlaikymo palyginimas 2014–2017 m. m., proc.
Elektrėnų savivaldybėje valstybinių brandos egzaminų neišlaikymo procentas 2014–2017 metais kasmet didesnis nei Lietuvoje. Didžiausias skirtumas ir atotrūkis lyginant su šalies situacija buvo 2015 metais, tačiau nuo 2014 metų Elektrėnų savivaldybėje valstybinių brandos egzaminų neišlaikymo procentas kasmet mažėja, 2017 metais šis skirtumas buvo mažiausias (2,45 %).
Matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikymo palyginimas 2014–2017 m. m., proc.
Elektrėnų savivaldybėje matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikymo procentas 2014–2017 metais kasmet didesnis nei Lietuvoje. Didžiausias skirtumas ir atotrūkis lyginant su šalies situacija buvo 2015 metais, tačiau nuo 2014 metų Elektrėnų savivaldybėje matematikos valstybinio brandos egzamino neišlaikymo procentas kasmet mažėja, 2017 metais šis skirtumas buvo mažiausias (-4,56 %). Atkreipiame dėmesį, kad kasmet Elektrėnų savivaldybėje matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirenka didesnė mokinių dalis nei Lietuvoje – 2017 metais matematikos valstybinį brandos egzaminą mūsų savivaldybėje rinkosi 87,4 proc. mokinių, o Lietuvoje tik 71 proc.
Matome, kad Elektrėnų savivaldybėje pasirinkusių laikyti matematikos valstybinį brandos egzaminą 16,4 proc. daugiau nei šalyje, o tai turi įtakos rezultatams, nes beveik visų kandidatų, 2017 metais neišlaikiusių matematikos valstybinio brandos egzamino, metinis įvertinimas buvo 4–5 balai. Mūsų savivaldybėje nėra ribojama laisvė rinktis ir laikyti valstybinius brandos egzaminus žemų mokymosi pasiekimų mokiniams. O gal reikėtų riboti?
Matoma, kad mūsų savivaldybėje stebima pažanga, nors rezultatai ir nėra patys geriausi. Džiaugiamės, kad 2017 metais sugebėjome atotrūkį nuo šalies rezultatų sumažinti vidutiniškai 3,5 karto. Ačiū visiems ugdymo proceso dalyviams.
Taigi, norėdami pasiekti geresnių rezultatų darbe, turime išmokti tinkamai išsakyti savo nuomonę. Labai svarbu suprasti, kaip grįžtamąjį ryšį teikti, kad jis užtikrintų siekiamą rezultatą ir būtų pokyčių, kurių siekiame, katalizatorius.
Nevengiame kritikos, tiesiog ji turi būti pateikta atsakingai ir profesionaliai.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyr. specialistė Lina Viktoravičienė

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-47717949-1