Svarbiausi Seimo ir Vyriausybės darbai, nuveikti 2019 metų pavasario sesijoje

Žmonės, balsuodami už „vals­tiečių“ kandidatus į Seimą, norėjo permainų visose srityse, tikėjo, kad bus atsigręžta į paprastą žmogų ir jo problemas. Galbūt todėl Elektrėnų ir Kaišiadorių savivaldybių gyventojai į Lietuvos Respublikos Seimą vienmandatėje rinkimų apygardoje išrinko visiems gerai žinomą medikę, nusipelniusią Lietuvos gydytoją, tuometę Elektrėnų ligoninės direktorę Laimutę Matkevičienę, pasižyminčią nuoširdumu, darbštumu ir kompetencija.
Džiaugiuosi, kad Seimo narė įvertino mano ilgametę patirtį dirbant valstybės tarnyboje, mano žinias žemėtvarkos, teritorijų planavimo, žemės ūkio srityje ir pakvietė dirbti savo padėjėju.

Seimo narė Laimutė Matkevičienė su kolegomis

Seimo narė Laimutė Matkevičienė su kolegomis

Nepaisant nesibaigiančių kaltini­mų, kritikos ir net patyčių, Seimo valdančioji dauguma („valstietiškas“ Sei­mas ir Vyriausybė) stengiasi vykdyti žmonėms duotus rinkiminius pažadus.
Visi matome, kad nors buvo ir klaidų, bet valstybėje vyksta ryškūs pokyčiai, priimami įstatymai, kurie gerokai sumažins socialinę atskirtį, o jaunos šeimos galės planuoti užauginti daugiau vaikučių.
Todėl norėčiau Jums pristatyti svarbiausius Seimo ir Vyriausybės darbus, nuveiktus 2019 m. pavasario sesijoje.

Valstybės valdymas
Sustabdyta emigracija. Lietuvoje ketvirtą mėnesį iš eilės užfiksuo­ti ­teigiami migracijos rodikliai, kai į šalį atvyksta daugiau žmonių, nei išvyksta iš jos. Ekonomistų vertinimu, sugrįžtančiųjų skaičius galėjo didėti dėl darbuotojams palankios Lietuvos darbo rinkos padėties – gerėjančių galimybių susirasti darbą ir sparčiai kylančio darbo užmokesčio.
Įtvirtinta teisė gyventojams kreip­tis į Konstitucinį Teismą individualiu skundu.
Seimas suteikė daugiau įga­liojimų Konkurencijos tarnybai, o tai leis užtikrinti didesnę vartotojų apsaugą, mažinti prekių ir paslaugų kainas bei didinti jų pasirinkimą.
Įvykdyta bausmių vykdymo reforma. Didesnis dėmesys skiriamas probacijai, padedant nusikalsti linkusiam asmeniui koreguoti savo elgesį ir integruotis į visuomenę.

Socialinė apsauga
Nuo 2019 m. pradžios vaiko pinigai padidėjo iki 50 eurų už kiekvieną vaiką, o gausių ir nepasiturinčių šeimų vaikams išmoka kiekvienam vaikui siekia po 70 eurų.
Jaunoms šeimoms – palankesnės sąlygos įsigyti būstą regionuose.
2020 m. įsigalios Seimo pavasario sesijoje priimtas įstatymas, kuris įtvirtina naują vaiko priežiūros išmoką. Vaiko globėjams bus mokama 228 eurų arba 6 bazinių socialinių išmokų dydžio vaiko laikinosios priežiūros išmoka per mėnesį. Anksčiau finansinė parama laikinai prižiūrinčiam vaiką asmeniui nebuvo numatyta.
Pasiektas mažiausias per dešim­tmetį nepriteklių patiriančių žmonių skaičius. Tai lėmė įgyvendinti sprendimai socialinėje srityje: vidutinės se­natvės pensijos, turint būtinąjį stažą, padidėjimas (2019 m. I ketv. siekia 344,12 eurų; 2018 m. IV ketv. – 319,36 eurų).
Neįgaliesiems sukurtos lengvesnės ir palankesnės sąlygos pritaikyti būstą. Parama būsto pritaikymui valstybės lėšomis 2019 m. pasiekė 5700 eurų, 2018 m. sudarė 4218 eurų sumą.

Sveikatos apsauga
Dar daugiau vaistų kompensuo­jami 100 proc. Apie 80 tūkstančių sergančių žmonių už vaistus moka mažiau, jų vartojami vaistai nuo 2019 m. balandžio 1 d. pradėti kompensuoti 100 proc., o iki to jie buvo apmokami tik 50 procentų.
Iš rinkos šalinami vaikams žalingus alkoholio vartojimo įpročius formuojantys produktai. Seimas priėmė pataisas, kuriomis nuo 2019 m. lapkričio nebebus galima nei gaminti, nei parduoti vaikams skirtų produktų ir prekių, kurių dizainas imituoja alkoholinius gėrimus ir tarą.

Švietimas
Auga skaičius vaikų, besi­nau­dojančių neformaliojo vaikų švietimo krepšeliu – 2019 m. juo naudojasi kiek daugiau nei 28 proc. vaikų (2018 m. – 22 proc.).
Kuriamas mokyklų, kurios bus visiškai pasirengusios integruoti sugrįžtančiųjų vaikus, tinklas.
Valstybė rems gabių ir į geriausias pasaulio aukštąsias mokyklas įs­tojusiųjų bei pasiryžusių po mokslų grįžti dirbti į Lietuvą studentų studijas. Per metus valstybė vienam studentui galės skirti iki 20 tūkstančių eurų. Parama gali būti teikiama studijų kainai ir pragyvenimo išlaidoms padengti.

Kultūra
Visa apimtimi pradėjo veikti moksleivių kultūros pasas. Tai priemonė, leidžianti moksleivia­ms valstybės lėšomis lankytis įvai­riausiuose kultūros ir meno renginiuo­se. 2018 m. kultūros pasui Švietimo, mokslo ir sporto ministerija skyrė 624,4 tūkst. eurų, 2019 m. skirta 4,43 mln. eurų tam, kad kuo daugiau šalies moksleivių turėtų galimybių susipažinti su šalies kultūra ir menu. Kultūros paso paslaugų ratas ateityje bus plečiamas.
Patvirtinta Lietuvos kultūros politikos strategija. Joje numatytos užduo­tys ir reikalingi pokyčiai iki 2030 m. siekiant įtraukia kultūra prisidėti prie darnios visuomenės kūrimo.

Aplinkos apsauga
Patvirtintas Nacionalinis taršos mažinimo planas, kuriame daug dėmesio skirta gyventojų skatinimui atsisakyti taršių automobilių. Numatoma sukurti mechanizmą, kad tokių automobilių atsisakę gyventojai gautų lengvatų viešajam transportui arba finansinę paskatą įsigyti mažiau taršius automobilius.

Krašto apsauga
Pritarta Lietuvos profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimui. Planuojama, kad ateinantį dešimtmetį profesinės karo tarnybos karių skaičius išaugs nuo 10,9 iki 14,5 tūkst.

Ekonomika ir inovacijos
Didinamas Lietuvos patrauklumas investuotojams. Su finansiniais sunkumais susiduriančios įmonės galės anks­tyvoje stadijoje restruktūrizuotis ir išvengti nemokumo, o tai padės sumažinti bankrotų skaičių šalyje, kartu išsaugant sukurtas darbo vietas.
Mažinami barjerai talentų pritraukimui iš užsienio.

Energetika
Priimti būtini teisės aktai Lietuvos elektros sistemos sinchronizavimui su žemynine Europa iki 2025 m., kurie užtikrins Lietuvos energetinį saugumą.
Daugiabučių namų gyventojams atvertos galimybės tapti elektros energiją gaminančiais vartotojais ir naudoti iš atsinaujinančių energijos išteklių pagamintą elektrą.
Vidutinis mėnesinis darbo užmokestis „į rankas“ šalyje per metus išaugo 14,6 proc. – nuo 751,70 iki 802,70 euro (2019 m. gegužės duomenys).
Savivaldybėms sukurta papildoma paskata kurti naujas darbo vietas.
Laipsniškai didinami visų viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai.

Susisiekimas
Ženkliai padidintas finansavimas žvyrkelių asfaltavimui. Planuojama, kad nuo 2019 m. skiriamų 10 mln. eurų, savivaldybių žvyrkelių asfaltavimas didės iki maždaug 20 mln. eurų 2020 m. ir 40 mln. eurų 2021 metais.
Lyginant su 2018 m. pradžia, šiemet 10 proc. išaugo krovinių vežimas kelių transportu, 11,1 proc. augo krova Klaipėdos uoste ir 2,7 proc. geležinkelio transportu.

Žemės ūkis
Prasidėjo ŽŪM perkėlimas į Kauną – nuo 2019 m. pradžios Kaune oficialiai pradėjo veikti Žemės ūkio ­ministerijos padalinys arba „veidrodinė“ ministerija.
Žemdirbiams sudaryta galimybė steigti bendrus žemės ūkio veiklos subjektų savitarpio pagalbos fondus arba fondus pagal žemės ūkio veiklos sektorius, siekiant apsisaugoti nuo kainų svyravimo bei klimato kaitos sukeliamų neigiamų pasekmių žemės ūkiui.
Siekiant palengvinti jaunųjų ūkininkų įsikūrimą kaime skirta 13 mln. eurų suma. Paramai gauti jaunieji ūkininkai neturės pateikti komercinių pasiūlymų, o tik nurodyti išlaidas, būtinas verslo plano įgyvendinimui.
Suformuota mobilioji Žemės ūkio ministerijos pagalbos ūkiams grupė, kuri ūkininkams teikia konsultacijas tiesioginių išmokų, ekologinio ūkininkavimo, ES investicinės paramos, produktų gamybos ar kitais klausimais.
Tai tik maža dalis darbų, kuriuos Seimas ir Vyriausybė nuveikė per 2019 m. pavasario sesiją. Tikiuosi, kad po karštos vasaros Seimo ir Vyriausybės nariai rudens sesijoje dar daugiau dėmesio skirs visų mūsų piliečių problemų sprendimui, be pykčio priims kritiką ir taisys klaidas, kurios padarytos, galbūt, per skubėjimą, norą, kad greičiau mažėtų socialinė atskirtis ir gerėtų mažas pajamas gaunančių žmonių gyvenimas.

Pagarbiai,
Lietuvos Respublikos Seimo narės Laimutės Matkevičienės
padėjėjas Vytautas Vėželis

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1