Skaldyk ir valdyk: ko siekia Kremlius, kiršindamas Lietuvos tautines mažumas

Tomas Janeliūnas (nuotr. P. Paleckis, alfa.lt)

Tomas Janeliūnas
(nuotr. P. Paleckis, alfa.lt)

Ką tik Vilniuje viešėjęs Lenkijos Senato pirmininkas Stanislawas Karczewskis atvirai perspėjo, kad Rusija siekia sukiršinti Lenkiją tiek su Lietuva, tiek su Ukraina, o kaimynių bend­ras uždavinys – neleisti, kad tai trukdytų kurti ateitį. Jo teigimu, Lenkijos–Ukrainos santykiuo­se provokacijos yra susijusios­ su istorine atmintimi, o Lenkijos–Lietuvos santykiuose – su lenkų tautine mažuma Lietuvoje. Kaip pastebi Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas, portalo IQ.lt politikos redaktorius Tomas Janeliūnas, šie politiko žodžiai išties demaskuoja vieną iš Kremliaus dezinformacijos ginklų.
„Tautinės nesantaikos kurstymas ir įvairių tariamų stereotipų skatinimas yra vienas iš dažniausiai naudojamų informacinio karo instrumentų. Tai leidžia gana grei­tai įplieksti visuomenėje įtampas, pagilinti nepasitikėjimą savo bendruomene ir valdžia. Politikai taip pat mėgsta piktnaudžiauti jaut­riais klausimais, manydami, kad tai suteiks jiems populiarumo. Todėl tarpetninių santykių problemų eskalavimas ir kiršinimas yra viena mėgstamiausių Kremliaus de­zinformacijos priemonių.
Profesorius pastebi, kad tai ne tik leidžia įaudrinti informacinę erdvę, bet turi ir strateginių tikslų – prastėjant santykiams tarp valstybių sunkiau vyksta strateginiai bendradarbiavimo projektai, mažiau pasitikima partneriais, sunkiau derinti bendras pozicijas.
„Lietuvos lenkai jau seniai yra viena iš jautresnių visuomenės grupių Lietuvoje, nes ji žymiau imlesnė prokremliškai propagandai. Yra atlikta nemažai tyrimų, kurie rodo, kad didelė dalis Lietuvos lenkų vis dar dažniau remiasi informacija iš Rusijos, o ne Lietuvos ar Lenkijos. Todėl jų pasaulėžiūrą ir vertinimus didele dalimi gali nulemti oficialių Rusijos kanalų peršamos versijos. Atitinkamai, vėliau sunku Lietuvos ar Lenkijos žiniasklaidai pateikti kitą vertinimą, nes per ilgą laiką susiformavę mąstymo šablonai nėra taip lengvai pakeičiami“, – pasakojo prof. T. Janeliūnas.
Dažnai pamirštama, kad tautinės mažumos yra neatsiejama mūsų visuomenės dalis, su Lietuva susijusi ilgalaikiais istoriniais ir kultūriniais saitais. Ištisus šimtmečius tautinėms bendrijoms teko svarbus vaidmuo: jos prisidėjo kuriant Lietuvos valstybę ir ginant jos laisvę bei Nepriklausomybę.
Siekiant kuo labiau patenkinti lenkų tautybės gyventojus Lietuvos petryčiuose jau nuo gegužės mėnesio galima matyti net penkis nekoduotus Lenkijos TV kanalus: „TVP Polonia“, „TVP Historia“, „TVP Info“, „Power TV“ bei „NUTA.TV“. Istoriniai, kultūriniai bei informaciniai TV kanalai kiekvienam leis išsirinkti programas pagal savo pomėgius.
Visgi įvairių visuomenės nuomonės apklausų rezultatai atskleidė, kad Kremliaus propagandai paveikios kelios Lietuvos gyventojų grupės, statistiškai reikšmingiausios yra tos, ku­rios jaučia nostalgiją sovietmečiui, kurios nepatenkintos demokratijos veikimu Lietuvoje. Tyrėjai pastebi, kad sovietinės nostalgijos pakilimas buvo per ekonominę krizę Lietuvoje, tačiau Krymo įvykiai, Rusijos agresija prieš Ukrainą norą grįžti atgal sumažino.
Lenkai – ne vieninteliai, į kuriuos nutaikytos informacinio karo strėlės.
„Žinoma, Lietuvos rusai ar ki­ti rusakalbiai gyventojai taip pat patenka į Rusijos informacinio karo taikiklį – rusų kalba ­skleidžiama informacija jiems yra žymiai paveikesnė. Kita vertus, galima pastebėti, jog nepaisant Rusijos dezinformacijos ir propagandos pastangų, pastaruoju metu rusiškos informacijos šaltinių populiarumas Lietuvoje smarkiai sumažėjo, o valstybinių institucijų, visų pirma Lietuvos radijo ir televizijos komisijos sprendimai apriboti akivaizdžiai nesantaiką ar karo propagandą skleidžiančių kanalų transliacijas Lietuvoje taip pat sumažino šių pastangų efektyvumą“, – kalbėjo VU TSPMI politologas.
2011 m. visuotinio gyventojų ir būsto surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 154 tautybių gyventojai, 2001 m. – 115. Lenkai – gausiausia Lietuvoje gyvenanti tautinė bendruomenė, toliau seka rusai, baltarusiai, ukrainiečiai, žydai, totoriai, vokiečiai, romai, latviai, armėnai, azerbaidžaniečiai, moldavai, gruzinai, estai, karaimai ir kt.

 

Užs. 1761

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1