Šimtmečio debatai Elektrėnuose

Virginija Jacinavičiūtė

Iš kairės: Martynas Norbutas, Laimutė Matkevičienė, Kristina Paulikė, Jonas Jarutis, Mindaugas Puidokas, Tomas Tomilinas

Iš kairės: Martynas Norbutas, Laimutė Matkevičienė, Kristina Paulikė, Jonas Jarutis, Mindaugas Puidokas, Tomas Tomilinas

Penktadienio (06-01) popietę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai atvyko į Elektrėnus, kad iš pirmų lūpų išgirstų, kaip žmonės vertina valdžios vykdomas pertvarkas, kad išgirstų siūlymus, kurie leistų priimti naudingus sprendimus Lietuvos gyventojų labui. Bibliotekos konferencijų salėje vykusi diskusija „Šimtmečio debatai“ buvo karšta – susirinkusieji turėjo ką pasakyti valdantiesiems ir atvirkščiai.

Žemdirbys išliejo širdį
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga diskusijas „Šimtmečio debatai“ organizuoti pradėjo pernai. Pirmoji tokia diskusija įvyko gruodį Skuode. Sąjungos nariai užsibrėžė tikslą per šiuos metus apvažiuoti visą Lietuvą.
Elektrėnuose į diskusiją su piliečiais atvyko Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys Jonas Jarutis, Užsienio reikalų komiteto, Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduo­tojas Mindaugas Puidokas, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininko pavaduotojas Tomas Tomilinas, aplinkos viceministras Martynas Norbutas bei Elektrėnų–Kaišiadorių rinkimų apygardoje išrinkta Seimo narė Laimutė Matkevičienė. Prie šios diskusijos prisijungė socialinės apsaugos ir darbo ministro patarėja Kristina Paulikė, gyvenanti Vievyje.
Seimo nariai trumpai prisistatė į renginį atvykusiems piliečiams ir pakvietė diskusijai. Nors diskusijoje nedalyvavo už žemės ūkį tiesiogiai atsakingų politikų, Lietuvos ūkininkų sąjungos Kaišiadorių skyriaus vadovas gilutiškis Saulius Stirna pasinaudojo proga dar kartą priminti apie žemdirbių rūpesčius. „Man skauda už kaimą“, – kalbėjo S. Stirna ir siūlė svečiams apsiauti guminius batus, keliauti į kaimą ir ten pakalbinti žmones, kurie, jo manymu, tikrai turėtų ką politikams pasakyti.
Politikams ūkininkas išliejo visas nuoskaudas, pyko, kad valdantieji nesugebėjo apginti žemės ūkio ministro Broniaus Markausko, nes apleistas žemes suaria visi tvarkingi ūkininkai, jis taip pat. Politikai tei­sinosi, kad sprendimą atsistatydinti priėmė pats B. Markauskas.
S. Stirna išsakė daug ūkininkams skaudžių klausimų, nuogąstavo­ dėl­ žemų pieno supirkimo kainų, emigravusių kaimo vyrų, dėl rinką užvaldžiusios lenkiškos produkcijos, didelės mokesčių naštos. „Kelių būklė kaimuose tragiška“, – sakė S. Stirna ir priminė, kad niekaip neužbaigiami kelio Gilučiai–Gabriliava tiesimo darbai, todėl visi priversti važinėti viena kelio puse. Ūkininkas savo laukuose leido išpilti kelio tiesimui skirtą žvyrą, kuris trukdo žemę prižiūrėti, o kelio tiesimo darbai vis nejuda. Jei keliai duobėti, tai gal bent būtų galima padaryti žvyro karjerus, iš kurių kaimo žmonės galėtų paimti žvyro ir duobes užpilti, tokio­mis idėjomis dalinosi S. Stirna.
J. Jarutis sutiko, kad žemdirbiai yra labai svarbi valstybės dalis, nes būtent jie krizės metu gelbėja valstybę. Į repliką dėl didelių mokesčių J. Jarutis atsakė kelis šimtus metų gyvuojančiu posakiu, kad mirtis ir mokesčiai yra tai, ko niekas negali išvengti. Tie, kas iš ūkininkavimo uždirba daugiau, normalu, sumoka ir daugiau mokesčių.
T. Tomilinas sakė, jog būtina sudaryti sąlygas savo produkcija prekiauti iš pirmų rankų. Tačiau tam, pasak politiko, reikia rimtos valstybės tarnybų pertvarkos, nes dažnai tarnautojai nedirba šalies labui, o didžiulis sąstingis neleidžia išjudinti nusitovėjusios tvarkos.
Atsakydamas į pastebėjimą dėl neasfaltuojamų kelių, T. Tomilinas pabrėžė, kad Lietuvoje išasfaltuojama gerokai mažiau žvyrkelių, negu būtų galima. Todėl bus sudarinėjama komisija, kuri tirs, dėl kokių priežasčių suplanuoti asfaltuoti keliai taip ir liko žvyrkeliais.

Nuo šernų iki energetikos
Medžiotojas iš Vievininkų Seimo nariams skundėsi, kad per dvi dienas šernai iškniso 5 ha žemės ir klausė, ar yra planų leisti medžiotojams medžioti savo sklypuose. Seimo nariai sakė tokių pasiūlymų jau girdėję, tačiau priimti sprendimą yra sunku, nes susipina interesai. J. Jarutis abejojo, ar medžiotojai lengvai įsileis ūkininkus į savo medžioklės plotus. Politikai, atsakydami į klausimą, pastebėjo kitą problemą – nepakankamai išnaudotas lėšas premijoms už sumedžiotus šernus ir gyvūnų padarytos žalos atlyginimui. Elektrėniškiai pirmą kartą išgirdo, kad gyvūnų padarytai žalai atlyginti lėšų yra ir savivaldybių biudžetuose.
Elektrėniškiams rūpėjo ir energetikos klausimai. Ilgametis energetikas Edmundas Vėželis komentavo, kad jam dirbant Lietuvos elektrinėje, energetikos strategija buvo planuojama 15 metų į priekį, o šiuo metu energetika yra griaunama. E. Vėželis komentavo, kad nutraukus elektros jungtis su kitomis valstybėmis, Lietuva prapultų, ir pabrėžė, kad turėtų būti daugiau dėmesio skiriama elektros rezervui.
T. Tomilinas sutiko, kad rezervo ir avarinių situacijų klausimui skirta per mažai dėmesio, tačiau pasiūlė perskaityti visuomenei viešai priei­namą Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategiją. Šiame dokumente išdėstyti ateities planai, kuriuose užsibrėžta žengti atsinaujinančios energetikos plėtros kryptimi, pereinant nuo energijos importo prie vietinės gamybos, kartu užtikrinant konkurencingas energijos kainas. Į Elektrėnų ligoninės direktoriaus Edmundo Niparavičiaus priekaištus, kad neteisingai planuojamos ligoninės pertvarkos, atsakė Laimutė Matkevičienė. Ji sakė, kad Elektrėnų ligoninė išlaikė visas ligoninei reikalingas funkcijas ir priminė žmonėms, kad įstaigų išlaikymas yra gyventojų reikalas. Jei gyventojai įtikins valdžią, kad ligoninė reikalinga, ji ir liks. O jei gyventojai savo medikams reikš nepasitikėjimą, sakydami: ką čia tie Elektrėnai, važiuo­siu į Vilnių, tai įstaiga be pacientų tikrai neišliks.

Nuo sporto iki atliekų tvarkymo
Vieviškis Kęstutis Dringelis Seimo nariams siūlė būdą, kaip ištraukti žmones iš skurdo. Jo manymu, tai padaryti padėtų beprocentinės paskolos, kurios galėtų padėti žmonėms išbristi iš visiško skurdo.
K. Paulikė, atsakydama į K. Dringelio klausimą, sakė, kad prie skurdo mažinimo reikšmingai galėtų prisidėti nevyriausybinės organizacijos, tačiau norint tinkamai išnaudoti NVO galimybes, reikia organizacijas stiprinti. „Sustiprinus NVO, sustiprės ir socialinis verslas“, – sakė K. Paulikė. Socialinio verslo pirminis tikslas nėra pelno generavimas ar jo paskirstymas dalininkams, bet visuomenei naudingų tikslų siekimas.
Varėnos rajone sodybą turintis elektrėniškis teiravosi, ar privalo mokėti mokesčius už atliekų surinkimą, jei sodyboje negyvena ir apsilanko tik šiltuoju metų laiku, o ir jokio konteinerio prie namų nėra pastatyto. Aplinkos viceministras Martynas Norbutas atsakė, kad mokesčiai už atliekas yra dvinariai. Pastoviąją infrastruktūros mokesčio dalį reikia mokėti bet kokiu atveju, o kintamosios dalies galima nemokėti pateikus prašymą savivaldybei. Viceministras sakė, kad nesant konteinerių, mokesčių nėra už ką mokėti, bei pasiūlė elektrėniškiui kreiptis raštu į ministeriją, o ši padės atrasti problemos sprendimą.
Pasak J. Jaručio, „Šimtmečio debatai“ surengti, nes pavieniui dirbant svarbiausios problemos neišsprendžiamos, būtina į valstybės svarbiausių klausimų sprendimą įtraukti žmones. Elektrėnuose suplanuota vienos valandos diskusija truko dvigubai ilgiau ir tęsėsi prie arbatos puodelio. Žmonės negailėjo nei kritikos, nei pasiūlymų.
L. Matkevičienė, moderavusi diskusiją, sakė jau dalyvavusi keliose diskusijose, o Elektrėnuose diskusija buvusi viena konstruktyviausių.

Susiję tekstai

Palikite atsiliepimą

Norite prisijungti prie diskusijos?
Palikite komentarą

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

UA-128678564-1