Muzika ugdo dvasinę kultūrą

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 23 birželio 2017

Tikejimo metu katecheze 2013Albina SIDARAVIČIENĖ

Ar svarbu šiandien meno mokykloms, kad bent dalis jų mokinių, baigusių mokyklą, tęstų menines studijas? Manau, nesvarbu, ir mokykla tam specialiai neruošia. Dalis vaikų lanko meno mokyklas, ir tai yra asmeninis pasirinkimas, o gal tėvų siekis lavinti savo vaikus. Meno mokyklos pripažįsta, kad tik nedidelė jų mokinių dalis renkasi menines studijas, kiti eina ten, kur širdis ir protas veda. Vievio meno mokykla yra išleidusi didelį būrį mokinių, kurie pasuko įvairiais gyvenimo keliais.Vievio meno mokyklą baigė ir Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras mons. teol. dr. Algirdas Jurevičius.spausdiname pokalbį su juo.

Gerbiamas monsinjore, prašytume papasakoti apie savo gyvenimo kelią nuo gimtųjų namų iki Kaišiadorių vyskupijos...

Mano vaikystė prabėgo Vievyje besimokant vidurinėje bei muzikos mokyklose. Baigęs Juozo Tallat - Kelpšos aukštesniąją muzikos mokyklą, pasukau dvasininko keliu. 1996 m. buvau pašventintas kunigu ir tarnavau Kaišiadorių, Aukštadvario bei Vytautavos parapijose. 2000-2004 m. studijavau Vokietijoje, ten man suteiktas teologijos mokslų daktaro vardas. Nuo 2004 m. buvau paskirtai Kaišiadorių vyskupo generalvikaru.

Kokios generalvikaro pareigos?

Generalvikaras yra vyskupo pagalbininkas vyskupijos valdymo srityje. Generalvikarą skiria ir atleidžia vyskupas. Sunku rasti atitikmenį civilinėje struktūroje, bet tai kažkas panašaus, kaip savivaldoje mero ir administracijos direktoriaus pareigos. Generalvikaro tarnystė iš dalies būtų panaši į administracijos direktoriaus pareigas.

Jūs mokėtės ir Vievio muzikos/meno mokykloje?

Taip, 1982-1987 metais lankiau Vievio muzikos/meno mokyklą.

Kas paskatino lankyti muzikos mokyklą?

Mano senelis labai troško išmokti groti akordeonu, bet jam taip ir nepavyko. Nepaisydamas to, jis nupirko man akordeoną, kai man sukako dveji metai. Po keleto metų seneliui pasiūlė pirkti dar vieną akordeoną, tai jį nupirko vos tik gimusiai mano sesei.

Kadangi vaidinau didelį „vyrą“, 1981 m. savarankiškai nusprendžiau stoti į muzikos mokyklą, bet kompetentinga komisija suabejojo mano muzikiniais gabumais ir manęs nepriėmė. Apie šį mano savarankišką žingsnį sužinojo ir tėvai, kurie privačiai leido mane mokytis groti akordeonu pas mokytoją Albiną Dmukauskienę. Po metų vėl pabandžiau laimę per stojamuosius egzaminus pagrojęs „Ko liūdi, berželi, ko liūdi“. Ta pati, bet šį kartą jau kompetentinga komisija pripažino mano muzikinius gabumus ir priėmė į akordeono klasę.

AkordeonistasKokiais instrumentais mokėtės groti?

Pagrindinis instrumentas buvo akordeonas, tačiau papildomai mokiausi groti pianinu bei triūba, o savarankiškai išmokau groti gitara bei vargonais bažnyčioje. Vėliau baigiau Vilniaus J. Tallat - Kelpšos aukštesniosios muzikos mokyklos pučiamųjų instrumentų skyriuje triūbą.

Kaip vertinate mokslo metus, praleistus muzikos/meno mokykloje?

Tai buvo fizinio ir dvasinio brendimo metai, nes grojimas akordeonu ar pučiamaisiais reikalauja ir fizinės jėgos. Eidamas mokslus muzikos mokykloje, sukiojausi bažnyčioje apie vargonus ir mokiausi iš vargonininkų, o kartais juos ir pavaduodavau.

Ką Jums davė Vievio muzikos/meno mokykla? Kokią įtaką padarė?

Muzikos mokymasis ugdė vidinę kultūrą, mokė ištvermės ir didžiulės kantrybės. Mokantis groti, ne viskas pavyksta iš karto, reikia ilgai ir kantriai lavinti pirščiukus, kad galėtum be priekaištų atlikti užduotą kūrinį. Mokykla išmokė nenuleisti rankų tuomet, kai kažkas nepavyksta, bet ieškoti būdų, kaip tai pasiekti.

Ar tai, kad baigėte meno mokyklą, Jums kada nors gyvenime padėjo, pravertė? O gal mokymasis muzikos/meno mokykloje tebuvo veltui sugaištas laikas?

Kunigo tarnystėje muzikinis išsilavinimas yra nepaprastai svarbus, nes dažnai tenka pačiam giedoti ar vadovauti giedantiems. Neretai paimu į rankas muzikos instrumentą ne tik Dievui pagarbinti, bet ir žmonėms palinksminti.

Kokia, Jūsų nuomone, meno mokyklos baigimo reikšmė jaunam žmogui?

Menas padeda atskleisti save ir padeda ieškant savo gyvenimo kelio. Muzikavimas yra viena prasmingiausių laisvalaikio rūšių.

Kokia muzikos/meno mokykla išliko Jūsų prisiminimuose?

Mokykla atrodė paprasta, jauki ir sava. Tai buvo gal ir todėl, kad prie jos kūrimo dirbo mokiniai ir mokytojai: talkos tvarkant aplinką ar mokyklos langų valymas padėjo pajusti, jog čia – mūsų antrieji namai.

Kokius mokytojus mieliausiai prisimenate?

Pirmiausia prisimenu tuos mokytojus, kurie vedė į paslaptingą muzikos pasaulį: Albiną Dmukauskienę, Alfredą Sielską, Ireną Jasaitienę, Aldoną Pulauskienę, Leokadiją Ginelevičienę, Arvydą Selicką...

Noriu visus paskatinti neišsigąsti sunkumų, bet atkakliai siekti savo tikslo.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.