Prisiminimai apie Meno mokyklą

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 14 balandžio 2017

D. NenortaitėMuzika ramina, padeda atitrūkti nuo minčių ir nors trumpam pabėgti nuo problemų. Muzika ramino ir mane, net paprasčiausia melodija suteikdavo vis naujų emocijų.

Galbūt todėl prieš septynerius metus pradėjau groti. Pirmiausia – paprasta fleita, po metų kitų ir besikuriančiame Elektrėnų meno mokyklos pučiamųjų instrumentų orkestre groti pradėjau, tik jau ne fleita, o eufonija – variniu pučiamuoju. Iš pradžių sekėsi tikrai ne taip gerai, kaip norėjau, kad sektųsi, bet pamažu viskas pradėjo keistis, pradėjau groti vis geriau ir išmokau, kaip sako vadovas, „skaityti iš natų“. Niekuomet nepamiršiu savo pirmojo koncerto liepos 6-ąją! Prisimenu jį taip gerai, lyg tai būtų nutikę dar vakar, be galo džiaugiausi, buvau labai laiminga, nors ir žinojau, kad lengva nebus, nes reikės žygiuoti nuo Elektrėnų Švenčiausiosios Mergelės Marijos Kankinių Karalienės bažnyčios iki miesto aikštės, buvo vasara, lauke karšta, o kelias atrodė tolimas… Ta diena buvo turbūt pati įsimintiniausia. Negaliu pamiršti ir XIII orkestrų čempionato, kuriame mūsų naujai susikūręs orkestras dalyvavo 2013 m. Visi labai jaudinomės, ypač vadovas, norėjome viską atlikti labai gerai, manau, ir atlikome, nes užėmėme 2-ąją vietą, o mūsų vadovas buvo išrinktas geriausiu dirigentu! Tai buvo kažkas neįtikėtino! 2015 m. mūsų orkestras XV orkestrų čempionate vėl užėmė 2-ąją vietą, buvo nuostabu, tiek emocijų! 2015 m. metai buvo ypatingi ir tuo, kad daugelis orkestre grojančių moksleivių, taip pat ir aš, turėjo baigti Medinių ir varinių pučiamųjų instrumentų muzikos ugdymo programą, laikyti egzaminus, kuriems įtemptai ruošėmės. Nežinojome, kas bus toliau, nenorėjome, kad sugriūtų orkestras, niekas nenorėjo, tačiau išgyvenome per daug, nes orkestras liko. 2016 m. su orkestru labai įtemptai ruošėmės Dainų šventei, kuri mūsų orkestrui – pirmoji, visi jautėme nedidelį jaudulį. Dainų šventė buvo tiek man, tiek visiems muzikantams labai nepaprasta: dešimtys orkestrų ir vienu ritmu plakančios širdys! Net nuolatinės oro permainos nesugadino nuotaikos, neįmanoma net perteikti emocijų, kuriomis dar ir po Dainų šventės gyvenome. Beveik nei vienas koncertas ir minėjimas nepraėjo be skambančios orkestro muzikos. Šis orkestras ir pati Meno mokykla labai pakeitė mano gyvenimą, nenusakomos emocijos, daugybė aplankytų koncertų ir minėjimų, naujos patirtys ir žinoma nauji draugai – tai kone patys įsimintiniausi mano gyvenimo metai. Manau, nieko nėra geriau už gerą muziką.

Dovilė NENORTAITĖ

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.