Susitikimas su dr. V. Daujotyte: žmogaus pasaulis – ne aritmetika

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 1
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Antradienis, 28 kovo 2017 Atnaujinta: Antradienis, 28 kovo 2017

Viktorija DaujotytėJulija Kirkilienė

Tais paskutiniais karo metas, kai mirė Salomėja Nėris, į pasaulį atėjo Lietuvos šviesuolė, Salomėjos Nėries ir kitos lietuviškos poezijos, lietuvių literatūros tyrinėtoja, habilituota humanitarinių mokslų daktarė, profesorė emeritė Viktorija Daujotytė... Lietuvos žurnalistų sąjungos Vilniaus skyrius kovo 23 d. suorganizavo įdomų, naudingą ir labai prasmingą susitikimą su mokslų daktare pasikalbėjimui apie aktualius lietuvių literatūros, kalbos ir kultūros klausimus.

Žurnalistų namų salė tą vakarą buvo pilna. Senjorai žurnalistai į susitikimą atsinešė savo inteligenciją ir prisiminimus apie susitikimus su literatūrologe, jaunesni – virtinę klausimų, kaip geras ir blogas žinias padalinti į dalis po 50 proc., kaip nurodyti norėtų kai kurie Seimo nariai, jaunimas, kuris dar negirdėjo ramių išmintingų profesorės paskaitų, – pasiklausyti profesorės išminties ir įžvalgų. Žodžiu, į susitikimą atėjo visi, turintys bendrą rūpestį – pasaulį padaryti tobulesnį. Dėl to tobulumo troškimo, pasak V. Daujotytės, žurnalistai įgauna drąsos rašyti apie tai, ko mums, mūsų šaliai trūksta. „Žurnalistai yra žmonės, nešantys žinią, žinojimą, pažinimą“,- sako profesorė. O žinia dažnai būna ne tokia, kokią norėtų girdėti valdžioje esantys žmonės, todėl laisvą žiniasklaidą bandoma vis kaip nors pažaboti. Bet žurnalistai dėl to neturėtų labai nuliūsti. Juk, pasak profesorės, kalbėtis su Tave suprantančiu yra savanaudiškumas, egoizmas. Bet ir žurnalistams, kalbantis su skaitytojais, žodžius rinktis reikia atsargiai. „Atsargumas – svarbus kultūros ženklas“,- sako profesorė.

Kalba, pasak V. Daujotytės, yra tikrovės atspindys. Apie dabartines diskusijas dėl pavardžių rašymo profesorė irgi turi savo nuomonę: į kalbą reikėtų žiūrėti kaip į melioraciją. Galima dirvą nusausinti ir gauti naudos, bet taip galima ir saugomus rezervuarus išdžiovinti... O kalba išlieka tol, kol yra žmonių, ta kalba kalbančių, o kuo mažiau ta kalba kalbančiųjų – tuo kalbai blogiau. „Deja, lietuvių kalbos upėje vandens vis sekliau“,- nerimauja profesorė, bet susirinkusiuosius ramina, kad XIX a. spaudoje, laikraštyje „Varpas“, vėliau Maironio eilėse skambėjo tos pačios mintys, kviečiančios sugrįžti namo, kalbėti lietuvių kalba. Tada lietuviai išgirdo – išliko ir kalba, ir tauta.

Į Žurnalistų sąjungos pirmininko Dainiaus Radzevičiaus provokuojantį klausimą, kad per televiziją rodoma laida „24 valandos“ primena Žemaitės apsakyme „Marti“ aprašytą XIX amžiaus Lietuvos gyvenimą, profesorė turėjo savo atsakymą. Jeigu gyvenimas gal kažkuo ir panašus, nes laikas sukasi ratu, tai televizijos laidose, skirtingai nei Žemaitės apsakymuose, nėra kūrybos. Tų laidų kūrėjai, kaip ir tie Seimo nariai, inicijuojantys įstatymus, kiek gerų, o kiek blogų žinių rodyti, į pasaulį žiūri, kaip į matematikos uždavinį, kur du plius du visada yra keturi. Žmogaus pasaulis, mano V. Daujotytė, nėra aritmetika, o mechaniškas pasaulio supratimas nėra kūryba. O Žemaitė, kurios kūrybą nagrinėjo dr. V. Daujotytė, buvo didi universalė, jos kūryba nėra tik algebra, o mažų mažiausiai geometrija, visai kitaip nei šiandieninės televizijos laidos, kuriose nėra šviesos, nes sąmoningai jos nerodoma. Bet tas sąmyšis visuomenėje, kad žiniasklaidoje per daug tamsumo, rodo, kad mūsų visuomenė ilgisi šviesos. Pasak V. Daujotytės, vien to ilgesio, noro pasikeisti ir gana.

Pusantros valandos vykusios diskusijos salėje pratęstos buvo prie kavos, o baigtos buvo taip, kaip ir pradėtos – eilėmis. Renginį Salomėjos Nėries eilėmis „Ankstų rytą“ pradėjo LŽS Vilniaus skyriaus pirmininkės pavaduotojas Raimondas Polis. Pabaigoje lietuvių literatūros tyrinėtoja įvertino Ipolito Skridla eiles. O renginio dalyviai dėkoja už tai, kad jie, kaip V. Daujotytės vadinami literatai, nors akimirką tapo šviesos paglostyti ir supratę, kad „Rytą auksu parašytą/Mano vardą ten randu“ Salomėja pranašiškai rašė ne tik apie save. Tuo auksu įrašytas ir Viktorijos Daujotytės vardas.