Jagėlonių kaimas (ne)nyksta

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 3
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 16 sausio 2017

jagelonysVirginija Jacinavičiūtė

Dar prieš Kalėdas kilo mintis parašyti apie jagėloniškių kasdienybę. Toks noras apėmė vos įvažiavus į kaimą ir pamačius tuščias sodybas, uždarytas parduotuves. Žvelgdama į vaizdingus kaimo peizažus ir čia pat matydama suklypusius namus, prisiminiau per informacines priemones dažnai minimus tuštėjančius kaimus. Man atrodė, kad mūsų savivaldybėje kaimai netuštėja, juk aplink daug įmonių, kyla nauji namai, tiesiami keliai, šaligatviai... O Jagėlonių kaimo Vytauto gatvė pasitinka namais vaiduokliais. Kodėl gi taip, kilo klausimas, tad sausio 11-ąją išsiruošiau į Jagėlonis, pasidomėti kuo gyvena Kietaviškių seniūnijai priklausančio kaimo žmonės.

Naujas darbuotojas

Prieš 12 metų visas kaimo gyvenimas virė Jagėlonių pagrindinėje mokykloje, čia vykdavo renginiai, skambėdavo vaikų juokas, eilės ir dainos. Dabar šis namas apleistas ir nykus, tačiau vis dar naudojamas. Pirmame aukšte įkurtas bibliotekos padalinys, kuriame išties nemažas knygų pasirinkimas, kasdien yra galimybė peržvelgti naujausią spaudą. Nuo rugpjūčio mėnesio bibliotekoje dirba jaunas darbuotojas Rimvydas Naudžiūnas, kuris, vos baigęs vidurinę, pakeitė į pensiją išėjusią ilgametę bibliotekos vedėją Angelę Korsakienę.

Gretimame kaime, Burbiškėse, gyvenantis Rimvydas pasakoja, kad bibliotekoje didesnis srautas žmonių būna popiet, tad lankytojų belaukdamas, jis tvarko knygas, rengia ataskaitas. Bibliotekoje išrikiuoti keturi kompiuteriai, kuriais naudojasi įvairaus amžiaus lankytojai. Vaikai mėgsta žaidimus žaisti, vyresni pasitikrina Teleloto bilietus, peržiūri naujienas portaluose. Nors Rimvydas bibliotekoje dirba neseniai, tačiau pamažu jau įsijautė į darbo ritmą, planuoja per metus suorganizuoti apie 20 renginių. Pirmasis bus skirtas Laisvės gynėjų dienai paminėti. Rimvydas labai norėtų, kad bibliotekoje apsilankytų daugiau žmonių, tuomet ir dienos smagiau praeitų, gal bent renginiai išjudins sustabarėjusį kaimo žmonių gyvenimą.

Paštas – kaimo širdis

Kai nebėra mokyklos ir parduotuvės, kaimo širdimi tapo pašto skyrius. Jagėlonyse pašto vedėja jau 25 metus dirba Onutė Pukalskienė, todėl ji čia visus pažįsta, su visais smagiai pasišneka. Onutės kolega Pranas Bliujus jau trejus metus nešioja laikraščius, laiškus ir pensijas jagėloniškiams ir gretimų kaimų gyventojams. Onutė nepraleidžia progos pagirti kolegos, kuris itin atsakingai dirba savo darbą. Kartą į Beižionis siųstas laiškas pateko į Jagėlonių skyrių, Pranas nelaukęs kitos dienos, laišką nuvežė į kitą kaimą, nepaisydamas, kad tai jau ne jo teritorija. Draugišką laiškininką mėgsta ir kiti kaimo gyventojai, mat jis neatsisako pagelbėti, kartu su laiškais ir prekių iš pašto atveža. Tądien, kai lankiausi Jagėlonyse, diena buvo ypatinga – Pranas dalino pensijas, todėl pašnekovų toli ieškoti nereikėjo. Stasys Stankevičius, gavęs pensiją, namo neskubėjo, jis laukė atvažiuojančios parduotuvės, kurioje pirks būtiniausių prekių sau ir ligos patale gulinčiai žmonai. Stasys atviravo, kad kaime veiklos nelabai daug, tad daugiausiai laiko praleidžia prie televizoriaus ar klausydamas radijo ir į biblioteką Stasys užsuka. Linksmas senolis norėtų, kad kaime būtų parduotuvė, nes jau pusantrų metų tenka pirkti prekes iš mašinos ant ratų, kurioje kainos didesnės nei parduotuvėje. Tie, kas vairuoja mašinas, prekių atsiveža iš Elektrėnų ar Kietaviškių, o likusieji kito pasirinkimo neturi. Šiokiadieniais autobusas iš kaimo išvažiuoja pusė aštuonių, o grįžta tik popiet, tai ką gi veikti žmonėms mieste visą dieną, nusipirkus duonos ir pieno. Šeštadieniais autobusas išvis nevažiuoja, o sekmadienį vieni važiuoja į šv. Mišias Kietaviškėse, o kiti pasinaudoja proga apsipirkti ir greitai grįžti namo. Be parduotuvės gyvenantys jagėloniškiai džiaugiasi turintys pašto skyrių, kuriame gali mokesčius susimokėti ir kasdien nusipirkti degtukų krosniai užkurti.

Neranda darbuotojų

Jagėlonių seniūnaitis ir verslininkas Raimondas Kučinskas mano, kad greitu metu parduotuvė Jagėlonyse neatsiras, nes dėl mažo pirkėjų skaičiaus, verslininkai nesiryžta investuoti. „Būtų idealu, jei name šeima ir gyventų, ir prekiautų, taip nebūtų brangu parduotuvę išlaikyti“, - svarsto Raimondas. Atvažiuojančioje parduotuvėje pasirinkimas ne kaip prekybos centre, bet nors nuo badavimo gelbsti. Blogiau, pasak Raimondo, tiems, kurie stipriuosius gėrimus pamėgę ar rūko, nes tenka vingiuotu ir kalnuotu keliuku į Kietaviškių parduotuvę sukti.

Ne šiaip sau Raimondas į parduotuvės steigimą pro verslininko prizmę žiūri. Vyras daugiau nei 20 metų užsiima medžio gaminių verslu Jagėlonyse įsteigtoje įmonėje „Deimeda“, jau trejus metus gamina medinius baldus. Raimondas mano, kad meilė medžio darbams gimė dar vaikystėje, kai jis stebėdavo savo senelį Juozą Karendą, gaminantį medinius kubilus. Ilgus metus statybinę medieną verslininkas ruošė senajame kolūkio sandėlyje, o neseniai pasistatė naują pastatą, kuriame gamina baldus. Įmonėje prie gamybos dirba pats Raimondas, vienas iš trijų jo sūnų – Robertas ir vietinis darbštus ir tvarkingas gyventojas – Dalius Pernava. Raimondas sako, kad įmonėje geri darbininkai labai reikalingi, tačiau rasti jų tikras iššūkis. Staliaus specialybė dabar paklausi, todėl visi geri darbuotojai darbus jau turi. Iki šiol darbuotojų paieškos vis baigdavosi nesėkmingai, vieni ateidavo į darbą pavartoję alkoholio, kitiems buvę darbdaviai negalėdavo suteikti rekomendacijų. R. Kučinskas jau priėjo išvadą, kad rasti gerą stalių galima tik vienu būdu – užsiauginti. Net ir ne visi kaimo žmonės žino, kad Raimondas be statybinės medienos dar gamina ir baldus. Paklausiausios yra lovos, taip pat komodos, staliukai. Šiuo metu vyrai pluša gamindami medinį virtuvės baldų komplektą. Darbo stygiumi Raimondas nesiskundžia – užsakymų pakaks iki gegužės. Didžioji dalis klientų – miestų gyventojai, kurie savo namams nori kuo natūralesnių, vienetinių baldų ir supranta, kad rankomis pagaminti baldai negali kainuoti tiek, kiek gamyklose štampuojamos lovos, komodos ar lauko baldai. Nors darbo ir nestinga, verslininkas neapleidžia minties pagaminti baldų liniją, kuria prekiauti galėtų baldų parduotuvės.

Apmiręs

Kietaviškių seniūnijos specialistė Irena Kananavičienė paaiškino, kad didelės emigracijos Jagėlonių kaime nėra. 2016 metais iš kaimo išsiregistravo pora asmenų, kurie jau seniai dirbo užsienyje. Per praėjusius metus šeši kaimo gyventojai paliko gyvųjų pasaulį ir jei tuose namuose žmonės būtų gyvenę po vieną, tai visos tos sodybos būtų likusios tuščios. Ir šiandien gausu sodybų, kuriose telikę po vieną seną gyventoją, vardijo Ona Pukalskienė. Senieji gyventojai miršta, o naujų vos vienas kitas atsikrausto, tad nesunku nuspėti, kad po kelerių metų tuščių, brūzgynais apaugusių sodybų Jagėlonyse gali būti dar daugiau. Jagėloniškiai baiminasi, kad mažėjant gyventojų, kaime gali būti uždarytas ir pašto skyrius, gal ir biblioteka. Tuomet net savivaldybės naujienas bus sunkiau sužinoti, o sąskaitas apmokėti teks vykti į Kietaviškes. „Apmiręs“ - taip vadina savo kaimą jagėloniškiai, o kokį žodį reikėtų parinkti, jei kaime neliktų ir pašto su biblioteka. Šiuo metu Kalniniuose Jagėlonyse gyvena 135 žmonės, Kloniniuose Jagėlonyse - 25.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.