Vieviškių darbai Nepriklausomos Lietuvos gynybai (Nr. 34)

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 0
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Penktadienis, 26 rugpjūčio 2016

Tęsinys. Pradžia Nr. 32

IMG 9802Ėjo treti Nepriklausomos Lietuvos metai ir šalyje vyko sunkus pereinamasis laikotarpis iš vienos santvarkos į kitą. Iš Lietuvos traukėsi rusų kariuomenė, Šalčininkų rajone aktyviai veikė jėgos, nusiteikusios prieš Lietuvos nepriklausomybę, rajono taryba skelbė nepripažįstanti nepriklausomos Lietuvos ir žadėjo vadovautis tik TSRS ir LTSR konstitucijomis, tuometiniai sovietiniai šio rajono vadai skelbė autonomiją ar net visišką atsiskyrimą nuo Lietuvos ir prisijungimą prie sovietinės Gudijos.

Naujos kuopos įkūrimas

elektKaip rašoma 1992 m. kovo 5 d. Šalčininkų krašto laikraštyje „Šalčia“, Savanoriškos krašto apsaugos tarnybos Vilniaus rinktinės vado 1992 m. vasario 23 d. įsakymu Nr. 8-14 įkurtas pirmasis batalionas, į kurio veikimo zoną įeina Trakų ir Šalčininkų rajonai. Bataliono vadu paskirtas jaunesnysis leitenantas R. Chodosevičius. O jau kovo 28 d. tas pats laikraštis rašė: „...Savanoriškos krašto apsaugos tarybos Vilniaus rinktinė organizuoja susitikimą su Šalčininkų rajono gyventojais. Susitikime dalyvaus pirmojo bataliono vadas jaunesnysis leitenantas Romas Chodosevičius bei kiti Vilniaus rinktinės vadovai. Jeigu jūs turite 16 ir daugiau metų (nepriklausomai nuo tautybės ir lyties) ir norite susipažinti su SKAT struktūra, uždaviniais bei prisidėti prie Šalčininkų kuopos kūrimo, atvykite š.m. balandžio 3 d. 18 val. į rajono savivaldybės salę...“.

Savanorių kuopą Šalčininkuose su R. Chodosevičiumi kūrė Vievio kuopos vadas Antanas Aleksandravičius, Lentvario kuopos vadas Valdas Jurkevičius. Kaip prisimena R. Chodosevičius, savanorių kuopos kūrimui labai priešinosi tuometiniai rajono vadovai, bet kuopa įkurta buvo. Pirmuoju Šalčininkų kuopos vadu paskirtas Alvydas Levaškevičius. Kuopos įkūrimui padėjo Vievio ir Trakų savanorių mokėjimas susikalbėti lenkų kalba. Kaip prisimena R. Chodosevičius, kuopą sudaryti turėjo ne mažiau kaip 60 narių, t. y. į pirmąją kuopą Šalčininkuose užsiregistravo ne mažiau kaip 60 žmonių, kurie pasak R. Chodosevičiaus, turėjo pristatyti sveikatos pažymėjimus, jiems buvo skirtas 3 mėnesių pereinamasis laikotarpis, sudarytos sutartis, duota priesaika. Tam, kad gautų patalpas, savanoriams teko praeiti kryžiaus kelius, bet savanoriai Šalčininkuose veikė. Jokia autonomija Šalčininkuose įkurta nebuvo ir prie to prisidėjo vieviškiai.

1993 metai

Vieviškiai savanoriai didžiuojasi mėlynais kryžiaus ženkliukais su įrašu „Savanoriui, saugojusiam popiežių“. 1993 m. rugsėjo 4-8 dienomis, vos mėnesiui praėjus nuo rusų kariuomenės išvedimo, Lietuvą aplankė popiežius Jonas Paulius II. Nors popiežius atsivežė savo apsaugą, bet kaip prisimena savanoris Juozas Gurskas, Vievio savanoriai taip pat turėjo užduotis. Savanoriai budėjo Vilniaus gatvėse, nors ne visi popiežių ir matė, bet suprato, kad kiekvienas iš jų atsakingas už Šventojo Tėvo saugumą ir galimas provokacijas.

1993 metais savanoriai ne tik popiežių saugojo. Jiems teko perimti Trakų karinį komisariatą, Lentvario (Račkūnų) karinius raketinius ir geležinkeliečių dalinius. Savanoriai prisimena, kaip vienoje dalyje patalpų šeimininkavo rusų kareiviai, kitoje - Lietuvos savanoriai. Trakų batalionui teko saugoti Vilniaus oro uostą. Bet tais pačiais metais įvyko ir skaudi reorganizacija, ir Pakaunės maištas, ir tilto per Bražuolę sprogdinimas, palikę savanoriams daug nuoskaudų.

Reorganizacija

Trakų bataliono vadas R. Chodosevičius taip pat gavo SKAT štabo viršininko pulkininko Jono Gečo raštą apie Krašto apsaugos struktūros ir etatų reorganizaciją ir galimybę jį atleisti iš pareigų. Ta reorganizacija, sujungusi karines komendantūras ir SKAT rinktines, kurioms vadovauti liko komendantai, pavadinti batalionų vadais. Ginklai iš kuopų buvo surinkti.

Ta pertvarka skaudžiai atsiliepė savanoriams: daugelis jų sugrįžo į civilinį gyvenimą ir iki šiol nešiojasi nuoskaudą, kad jų savanoriška tarnyba, nesigailint nei savo laiko, nei lėšų, rizikuojant gyvybe, neįskaityta net į darbo stažą. R. Chodosevičiaus pastangomis įkurtas Nepriklausomybės gynėjų sąjungos Trakų skyrius, kurio tikslas – vienyti buvusius savanorius, įamžinti savanorystės prasmę, įprasminti nepriklausomybės gynėjo statusą. Daugelio savanorių likimai susiklostė įvairiai, daugeliui reikia ne tik įvertinimo, reikia gal ir materialinės pagalbos. Kol kas, sako R. Chodosevičius, iniciatyvinei grupei reikia susivienyti, susiskaičiuoti, kiek likusių..  

Daugiau apie Vievio kuopos savanorių veiklą skaitykite kitame numeryje