Elektrėnų mėsa: lietuviška ir dūmais rūkyta

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Pirmadienis, 20 birželio 2016

Sėkmės istorija

Julija Kirkilienė

IMG 8027Tai ne reklama. Tik vasarai prasidėjus skaitytojus norime papasakoti, kaip Elektrėnuose sekasi smulkiesiems verslininkams, ir pranešti, kur Elektrėnuose galima nusipirkti lietuviškos mėsos šašlykui, tikros jautienos, natūraliai išrūkytų mėsos gaminių ir kur galima paskersti namuose išaugintą galviją. Dūmų kvapas jaučiamas net įmonės savininko Viktoro Kartenio kabinete.

Nuo pradžios

Tai nėra ir tarybos nario Ramūno Kartenio reklama. Jis padėjo tėčiui, įmonės „Elektrėnų mėsa“ savininkui Viktorui Karteniui pareiškimą ant stalo ir nuėjo į politiką. Na, sūnus pas tėvą grįš ar ne, tėvo verslo sėkmės istorija nuo to nepakis. Pasak verslininko, politika jo verslui tik trukdo. O sėkmės istorija yra tokia.

IMG 8012Kas nežino tos istorijos, priminsime, kad prieš 17 metų, nepabūgęs įvairių grasinimų, Viktoras Kartenis nusipirko Lietuvos elektrinei priklausiusį mėsos cechą. Atbaidyti tuo metu nuo verslo jį bandė ir moralais, ir fiziniu susidorojimu. Tokia tada buvo„berniukų“ politika. Iki to laiko, neturėdamas kito pragyvenimo šaltinio, V. Kartenis supirkdavo iš kaimo žmonių kiaules, namuose jas skersdavo ir veždavo į turgų parduoti. Savo ūkyje tada jis sukosi dviese su žmona ir paaugliais sūnumis. Įsigijęs mėsos cechą, atlaikęs tuometinių „berniukų“ kankinimus, pasisamdė tris žmones ir pradėjo mėsos perdirbimo verslą.

Dabar įmonėje dirba per 30 darbuotojų, o 85 rūšių „Elektrėnų mėsos“ gaminiai žinomi ne tik Elektrėnuose, ne tik Lietuvoje, bet paklausą turi ir užsienyje įkurtose lietuviškose parduotuvėse. Įmonė savo lėšomis pamažu plečia asortimentą, paslaugas ir patalpas. Kartą mėgino pasinaudoti Europos Sąjungos lėšomis, bet nerizikavo įsipareigoti 7 metus didinti darbuotojų skaičių. „Aš suprantu, jeigu cechą automatizuoji, tai žmonių mažėja, o man liepė darbuotojų skaičių didinti“,- apie ES paramą kalba įmonės vadovas. Įrengimus įmonė atnaujina savo lėšomis, kai susitaupo pinigų. Iš bankų taip pat stengiasi nesiskolinti. Dabar įsigijo naują įrenginį – klipsatorių, kuris kainavo per 44 tūkst. eurų. Įranga labai brangi, o produkcijos kainas kelti nėra populiaru, todėl įmonei tenka ieškoti kitų būdų, kaip suktis, kad ir darbuotojams, ir pirkėjams, ir savininkui būtų naudinga.

Užrakinti dūmai

Gerą gaminio kokybę užtikrina nauja įranga ir gerai dirbantys žmonės. Dvylika metų įmonėje dirba technologė Gailė Žilinskienė. Tai ji į gamybą investavo žinias ir kūrybiškumą. Per tuos 17 metų sukurtos 85 rūšių gaminių receptūros. Vienus gaminius pirkėjai pamėgsta iš karto, kitus gamina tik tam tikromis progomis ar pagal užsakymus, bet kiekvieno skonio mėgėjas iš „Elektrėnų mėsos“ produkcijos gali pasirinkti gaminį pagal savo skonį. Pavyzdžiui, sako įmonės savininkas V. Kartenis, šviežia jautienos mėsa nėra paklausi, todėl dažniausiai parduodame tik pagal užsakymus. „Jautiena „Elektrėnų mėsoje“ yra tikra jautiena, o ne karviena“,- užtikrino V. Kartenis. Buliukus jam augina vietiniai ūkininkai. Jautiena dedama į įvairius gaminius, rūkytus, virtus. Rūko dešras ir kitus gaminius „Elektrėnų mėsoje“ dūmais, kurie užrakinami rūkymui skirtose spintose. Technologė jas trumpai atrakino – įrodymas, kad mėsa rūkoma, o ne mirkoma, kaip tai daro didelės įmonės. Vienoje įmonėje esu mačiusi, kaip mėsos gaminiai, išmirkyti viename dūmų skonio skystyje, pasidaro karštai rūkyti, kitame – šaltai. Po tokių „rūkymų“ gaminiai, žinoma, gerokai pasunkėja.

Prekė tik lietuviška

V. Kartenio įmonėje „Elektrėnų mėsa“ produkcija gaminama tik iš lietuviškos kiaulienos ar galvijų. Kitaip ir būti negali, nes įmonė įvairių kontrolierių stebima per padidinamąjį stiklą, o patys didžiausi kontrolieriai yra kaimynai. V. Kartenis sako, kad statydamas priestatą rangovas atsivežė iš Lenkijos statybinių medžiagų. Dar sunkvežimiui neišvažiavus iš teritorijos, Maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai gavo skambutį, kad sunkvežimis atvežė lenkišką mėsą. Įmonės vadovas sako, kad jam pakanka ir lietuviškos mėsos, kurią augina šalies ūkininkai. Įmonėje įrengta šiuolaikiška skerdykla, mėsa aprūpinanti ne tik cechą, bet atliekanti skerdimo paslaugas tiek juridiniams, tiek fiziniams asmenims. Šiuo metu dažniau nei kiaules, ar kitus galvijus įmonė skerdžia aveles. Avių auginimas dabar „ant bangos“ sako V. Kartenis. Dabar madinga ūkiuose auginti ir įvairius žvėrelius, bet žvėrienos įmonė nei skersti, nei apdirbti neturi leidimų.

Mados ir vertybės

Septynioliktus metus mėsos perdirbimo versle dirbantis V. Kartenis sako, kad per tuos metus keičiasi mados vartojime, darbe ir versle. Nebemadinga, sako vadovas, iš gamyklos vogti. Įmonėje dirbantys žmonės mėsos gali pavalgyti, bet kad kas į namus nenusipirkęs neštųsi, nepastebėjęs. Mėsos vartojimas, pastebėjo verslininkas, šiek tiek mažėja.

Keičiasi mados ir dėl alkoholio vartojiimo. Išėjo iš mados alkoholiu vaišinti svečus, bet vis dar kartais tenka neprileisti prie darbo žmonių, į darbą atėjusių su alkoholio kvapeliu. Vadovas sako, kad geriau nepagaminti tiek, kiek suplanuota, nei įmonėje dėl neblaivaus darbuotojo atsitiktų kokia nelaimė.

Darbuotojai įmonėje keičiasi ne dažnai. Bet, pavyzdžiui, atidarius prekybos centrą „Norfa“, teko uždaryti parduotuvę Pergalės gatvėje ir atleisti darbuotojus. Negera mada, mano verslininkas, kad prekybos centrai susigrūdo miesto centre, taip išstumdami smulkiuosius verslininkus. Tokia šalies politika. Bet mados ir politikai nuolatos keičiasi, tik vertybės lieka. Viktoro kartos verslininkai, savo sąžiningu ir sunkiu darbu išvystę verslą, negalvoja, kad dirba dėl turto. Verslas yra V. Kartenio gyvenimo būdas, o dirbti sąžiningai ir neapgaudinėti tų, kas juo patikėjo – vertybė. Tai yra pagrindinis pamatas jo verslui ir sėkmės istorijai.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.