Birželio 14-osios dienos vaikai laukė su nekantrumu. Balceriškių bibliotekoje ruošėme renginį „Kur tas dulkėtas traukinys…“, skirtą Gedulo ir vilties dienai paminėti. Buvome pasikvietę ir viešnią – tremtinę Genutę Dzimidavičienę.
Deja… Ponia Genutė sunegalavo ir į renginį atvykti negalėjo. Ilgai nesvarstę su nedideliu mažųjų skaitytojų būreliu nutarėme patys aplankyti tremtinę. Ponia Genutė labai apsidžiaugė, kad tokią jai brangią dieną sulaukė mažųjų svečių ir mielai sutiko su mumis pasikalbėti, papasakoti apie Sibire praleistus metus, patirtus sunkumus. Ponia Genutė į Sibirą kartu su sesute ir mama buvo ištremtos 1945 metais. Ten Sibiro platumose prabėgo jos vaikystė, ten baigė rusišką aštuonmetę, ten prabėgo jos jaunystė, ten ištekėjo už tremtinio, laisvės kovotojo Prano. Tik po 20 sunkių tremties metų ponia Genutė su šeima sugrįžo į Tėvynę ir įsikūrė mūsų – Pylimų kaime. Čia užaugino tris vaikus: dvi dukras ir sūnų. Neseniai ji atšventė gražų 80-ies metų jubiliejų.
Už gražų priėmimą, už prisiminimus padovanojome poniai Genutei gėlių ir pačių vaikų pagamintą atvirutę su poeto, tremtinio A. Miškinio žodžiais „…galbūt iš tremties aš sugrįšiu,/ Vėl vandenys Neries į valtį tykš,/ Gimtus namus, draugus vėl pamatysiu,/ Tik prarasta jaunystė nebegrįš…“. Palinkėjome poniai Genutei sveikatos, ilgų gyvenimo metų.
J. Kandratavičienė
Balceriškių bibliotekos bibliotekininkė