Krematoriumai ir tarša: mitai bei realybė

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 28 sausio 2016

Vizualizacija3 copyPastaruoju metu Elektrėnų savivaldybėje netyla diskusijos apie Kurkliškių kapinių apsaugos zonoje statomą krematoriumą bei galimą taršą. Nusprendėme išsiaiškinti, mitas ta tarša, ar realybė, pažvelgdami į mokslinius faktus, paremtus užsienyje bei Lietuvoje atliktais tyrimais.

Jei teršia, ar būtų statomi miestų centruose?

Pirmasis į akis krintantis ir verčiantis abejoti teiginiais apie taršą dalykas yra tas, kad didžiuosiuose pasaulio miestuose krematoriumai įsikūrę tankiai žmonių apgyvendintose teritorijose ir veikia be jokių trikdžių. Pavyzdžiui, Šveicarijos Ciūricho bei Liucernos miestuose jie veikia pačiuose miestų centruose. Neužmirškime, kad Šveicarija – viena turtingiausių pasaulio valstybių, itin besirūpinanti savo gyventojų gerove. O Berlyne krematoriumas yra išdygęs viduryje tankiai apgyvendinto kvartalo.

Tad natūraliai kyla klausimas, ar galingųjų pasaulio šalių vyriausybės leistų statyti tokius statinius, jei jie kenktų miestų gyventojams? Tačiau grįžkime į Lietuvą, kur turime jau vieną kurį laiką veikiantį pavyzdį.

Lietuviškasis mitų griovėjas – Kėdainių krematoriumas

Portale grynas.delfi.lt 2012 m. spalio 28 d. išspausdintame straipsnyje „Kremavimas – ekologiškas laidojimo būdas ar dar vienas taršos šaltinis?” (http://grynas.delfi.lt/aplinka/kremavimas-ekologiskas-laidojimo-budas-ar-dar-vienas-tarsos-saltinis.d?id=59855901#ixzz3x86X7V82, aut. Giedrė Balčiūnaitė) teigiama, kad „pasidomėjus, ar Kėdainių krematoriumo keliama tarša kada nors viršijo leistinas normas, visi GRYNAS.lt kalbinti pašnekovai teigė, kad ji yra gerokai mažesnė nei Europos Sąjungos ir aplinkos ministro įsakymu nustatyti reikalavimai”.

Straipsnyje taip pat rašoma, kad Kėdainių krematoriumą valdančios įmonės vadovas V. Andrikis džiaugėsi, jog nuo krematoriumo pradžios sertifikuotai laboratorijai atlikus reikiamas patikras, cheminių medžiagų koncentracija buvo gerokai mažesnė, nei reikalaujama.

Norėdami įsitikinti, kad tai nėra tušti žodžiai, nuvykome į Kėdainius ir pasiklausėme vietos gyventojų nuomonės.

Kėdainių gyventojų atsiliepimai apie krematoriumą

Vietinis taksi vairuotojas Žydrūnas teigia, kad krematoriumo atsiradimas Kėdainiuose – tik teigiamas reiškinys.

„Visapusiškai teigiamas požiūris į krematoriumą – pigiau nei užsieny, nereikia kažkur toli važiuoti. Normalus, neišsiskiriantis pastatas. Jei nežinočiau, kokia jo paskirtis, net nepagalvočiau, kad krematoriumas”, - teigė vairuotojas.

Netoli krematoriumo dirbanti Gitana teigia net nekreipianti dėmesio į tai, kad šalia veikia krematoriumas.

„Visai netrukdo, net nepastebime, kad šalia kažkas neįprasto vyksta. Tiek aš, tiek mano šeima krematoriumui labai pritariame. Gerai, kad netoli įsikūrė, patogu”, - sakė pašnekovė.

Kėdainių gyventoja Daiva, paklausta, ar, jos nuomone, dėl krematoriumo veiklos nepadidėjo tarša mieste, teigė: „Girdėjau tik teigiamus atsiliepimus. Dūmai nei akių graužia, nei pelenai teršia žemę. Manau, žmonėms labai patogu, kad šalia įsikūrė krematoriumas – dabar jie turi daugiau galimybių rinktis”.

Krematoriumų tarša – daug mažesnė nei kieto kuro katilinių

Kalbėdami apie krematoriumų taršą, pasitelkime paprastą ir visiems suprantamą pavyzdį – kieto kuro katilines, kuriomis yra šildomasi daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Palyginime krematoriumo bei kieto kuro katilinių pagrindinius taršos rodiklius. Rezultatai – apačioje esančioje lentelėje:lentele

Akivaizdžiai matosi, kad argumentai, jog krematoriumai teršia aplinką, yra laužti iš piršto, mat jų taršos skaičiai – gerokai mažesni nei paprasčiausios kietuoju kuru kūrenamos krosnies.

Taip pat svarbu žinoti, kad krematoriumuose pagal Europos Sąjungos numatytas taisykles įdiegiami išmetamų dalelių valymo įrenginiai, kurie taršą dar labiau sumažina. Tą puikiai įrodo ir Kėdainių krematoriumo pavyzdys.

Geresniam konteksto suvokimui, pateikiame mūsų šalyje keliamus aplinkosaugos reikalavimus kremavimo įmonei, kuriuos Kurkliškių krematoriumas privalės atitikti.

Yra besibaiminančių, kad Kurkliškių krematoriumas gali pakenkti dirvožemiui bei šaltiniams. Pasižiūrėkime, ar tai gali būti tiesa.

Krematoriumai dirvožemių (ir šaltinių) neteršia

Pradėkime nuo mokslinių tyrimų. Dirvožemio tyrimas, atliktas Didžiojoje Britanijoje, kur po mirties kremuojami du trečdaliai žmonių, parodė itin mažo masto pavojingų medžiagų kiekį – po 40 metų trukusios krematoriumo veiklos, kuomet buvo atlikta 112 tūkstančių kremavimų, dirvoje buvo rasta 7 kartus mažiau gyvsidabrio nei leidžiama gamybiniu būdu apdorojant maistą ir 100 kartų mažiau nei gali būti vaikų žaidimų aikštelėje.

Beje, nagrinėjant šiuos skaičius, verta atkreipti dėmesį ir į tai, jog gyvsidabris kremuojant išsiskiria daugiausia dėl amalgamos dantų užpildų, kurie naudojami vis rečiau dėl amalgamoje esančio gyvsidabrio galimo neigiamo poveikio žmogaus sveikatai. Taigi gyvsidabrio kiekiai, atsirandantys dėl krematoriumų veiklos, ilgainiui turėtų tik dar labiau sumažėti.

Palaikų laidojimas žemėje nėra toks ekologiškas būdas, nes sukelia irimo procesus, kurie kaip tik ir gali turėti neigiamos įtakos šaltiniams.

UAB „Ligamis“ atstovai

Užs. Nr. 1604