Visi norės gyventi Abromiškėse

Spausdinti
Narių vertinimas:  / 2
BlogiausiasGeriausias 
Parašyta Ketvirtadienis, 05 vasario 2015

Virginija JACINAVIČIŪTĖ

IMG 8089Nepastebimai bėga tretieji metai nuo to laiko, kai Abromiškėse buvo užbaigtas projektas „Abromiškių kaimo kompleksinė plėtra“, finansuotas iš 2007-2013 metų Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Bet niekas negali nepastebėti, kad šis projektas gal buvo vienas iš sėkmingiausių projektų savivaldybėje, padėjęs plėtoti bendruomenės veiklą, turėjo teigiamos įtakos gyventojų užimtumo didėjimui Elektrėnų seniūnijos kaimiškoje teritorijoje. Paskui šį projektą aktyvi Abromiškių bendruomenė sėkmingai pritraukė lėšų iš kitų Europos Sąjungos finansuojamų programų, todėl Abromiškės pasikeitė neatpažįstamai, tapo labai patrauklia gyvenviete, kurioje vienas po kito dygsta nuosavi namai, o žemės sklypų kainos pastebimai pakilo.

Apie tai, kaip pasikeitė Abromiškės ir gyvenimas Abromiškėse, kalbėjomės su bendruomenės pirmininke Audrute Jančiauskiene.

E.k. Pagal projektą „Abromiškių kaimo plėtra“ buvo restauruotas dvaro svirnas. Papasakokite skaitytojams, kas dabar ten vyksta?

A. J. Ten dabar intensyviai vyksta bendruomenės veikla. Kadangi pagal kitą ES remiamą projektą „Abromiškių kaimo istorinę kultūrinę reikšmę turinčio svirno atkūrimas“ įsigijome baldus, sceną, įrengėme šildymą infraraudonųjų spindulių lempomis, tai ir žiemą svirne žmonių nuolat pilna. Nerimaujame tik, kad apšildyti tokią patalpą, kur per lubas ir grindis vėjai švilpia, reikia ypatingai daug elektros energijos, o šildymas elektra niekad nebuvo pigus. Tačiau kitokio apšildymo būdo neleido Kultūros paveldo departamentas.

E.k. Papasakokite plačiau apie renginius svirne?

A.J. Du kartus savaitėje – pirmadieniais ir trečiadieniais – svirne vyksta sportiniai užsiėmimai moterims. Užsiėmimus savo noru ir neatlyginamai veda bendruomenės tarybos narė Lina Bernatavičienė. Sportuoti susirenka įvairaus amžiaus moterys ne tik iš Abromiškių, bet ir iš Elektrėnų. Inventorių sportiniams užsiėmimams įsigijome už Elektrėnų savivaldybės ir Sporto departamento remiamų projektų lėšas. Sportuoti taip pat renkasi ir vyrai. Žiemą jie dažniausiai žaidžia stalo tenisą. Stalo teniso įrangą gavome dovanų iš Elektrėnų reabilitacijos ligoninės.

E.k. O sporto aikštynas, įrengtas už ES 2007-2013 metų struktūrinių fondų lėšas pagal projektą „Abromiškių kaimo kompleksinė plėtra“, ar būna tuščias.

abrom 3A.J. Aikštynas tuščias nebūna net žiemomis. Futbolistai vos lauke atidrėkus valo nuo aikštelės sniegą ir treniruojasi. Turime dvi vyrų skirtingo amžiaus futbolo komandas, kurios svirno lentynas jau baigia taurėmis užpildyti. Futbolistai žiemomis treniruojasi ir Elektrėnų sporto mokyklos salėje, bet norinčiųjų pamėtyti į krepšį, jaunimo ir vasarą, ir žiemą netrūksta. Vasaromis net aikštyno užimtumo grafiką planuojame sudaryti, nes aikštelėje sportuoti mėgsta ne tik abromiškiečiai, bet ir elektrėniečiai.

E.k. Kokios veiklos svirne gali rasti sau nesportuojantys žmonės?

A.J. Bendruomenė orientuojasi į tautiškumo-pilietiškumo ugdymo skatinimą, todėl svirne organizuojame daug renginių, tinkančių tiek jaunimui, tiek pagyvenusiems žmonėms. Abromiškiečiai jau žino, kad advento ar gavėnios laikotarpiais vyksta teminės vakaronės, į kurias pasikviečiame tautodailininkų, folklorinių ansamblių. Nuolatinė mūsų teminių vakaronių viešnia yra elektrėnietė etnografė Ona Rasutė Šakienė, o pernai į adventinę vakaronę atvykęs buvo pats gamtos mokslų daktaras, etnologas, mokslo istorikas Libertas Klimka. Profesorius buvo pasiruošęs tik paskaitą paskaityti, bet vėliau savo viso vakaro laiką skyrė bendravimui su Abromiškių bendruomene.

E.k. O pilietiškumo ugdymas?

428933 266734446765632 981326145 nA.J. Aktyvaus mūsų bendruomenės tarybos nario, Lietuvos kariuomenės atsargos karininko Vyto Šareikos iniciatyva per tradicinį Abromiškių įkūrimo metinių paminėjimą nuo 2011 metų organizuojami patriotiniai žygiai „Žalio Velnio takais“, skirti Didžiosios Kovos apygardos partizanams ir jų vadui Jonui Misiūnui-Žaliam Velniui (1911–1947) atminti. Žygyje 2011 metais dalyvavo 64 žmonės, o 2014 metais – 296. Pernai žygis jau buvo tarptautinis, nes jame dalyvavo žygeiviai ne tik iš Elektrėnų savivaldybės, kitų Lietuvos vietovių, bet ir 30 JAV oro desantininkų. Žygeiviai Abromiškių svirne apsigyvena keletų dienų. Prieš žygį skaitomos paskaitos apie partizaninį judėjimą Lietuvoje. Paskaitos tradiciškai skaitomos ir kino filmai apie abeomiskes 2Lietuvos istoriją svirne rodomi prieš Vasario 16-osios ir Kovo 11-osios minėjimus. O du mėgėjiškus filmus apie Abromiškių bendruomenės veiklą jau sukūrė Elektrėnų „Versmės“ gimnazijos moksleiviai, vadovaujami mokytojo Henriko Vaišvilos.

E.k. Gal ne kiekvienam jaunam abromiškiečiaui rūpi patriotiškumas. Ar turi kitokios veiklos jaunimas?

A.J. Organizuojame proto mūšius, bet į klausimus vis tiek stengiamės įtraukti temų apie Lietuvos istoriją. Kartais organizuojame temines diskotekas. Žodžiu, svirnas tuščias nebūna, idėjų taip pat netrūksta, ir dabar nė suprasti nebegalime, kaip bendruomenė gyveno tada, kai susirinkimams turėjo tik buvusio bendruomenės pirmininko Gintaro Vanago mamos namo kiemą.  

E.k. Prie svirno gražiai sutvarkyta aplinka. Kas ją tvarko?

A.J. Čia jau trečias ES remiamas projektas, bet ne iš struktūrinių, o kitų fondų. Pagal projektą „Rekreacinės zonos įkūrimas Abromiškių kaime“ sutvarkėme tvenkinio pakrantes, pasodinome dekoratyvinių augalų, pastatėme pavėsines. Žmonės dabar mėgsta vakaroti prie svirno. Ateina čia apšviestomis gatvėmis, sutvarkytais šaligatviais. Pagrindiniai keliai, kuriais gyventojai eina iki autobusų stotelės ir svirno, dabar yra apšviesti. Šalia svirno įrengta automobilių stovėjimo aikštelė. Apšvietimo ir kelių sutvarkymo darbai atlikti buvo pagal pirmąjį projektą „Abromiškių kaimo kompleksinė plėtra“. Visa projekto vertė buvo daugiau kaip 1 mln. litų, iš jų: 2007-2013 metų Europos regioninės plėtros fondo lėšos - 962 149,18 Lt, savivaldybės lėšos – 78 012,92 Lt. Dabar abromiškiečiai turi kuo džiaugtis, kur laiką leisti ir ką saugoti.

E.k. Bet šalia svirno stovi vis dar nebaigtas restauruoti Abromiškių dvaras. Ar palaikote ryšius su dvaro savininku?

A.J. Taip, su dvaro savininku, istoriku Romualdu Bakučiu bendradarbiaujame nuolat. Abromiškių bendruomenė yra partnerė projekte „Abromiškių dvaro rūmų medinės dalies restauravimas“, remiamame Norvegijos žemės ūkio ir kaimo plėtros fondo. 2014 metų rugsėjo mėnesį įgyvendinant projekto veiklą „Mokymai visuomenei“, svirne buvo organizuotas dviejų dienų seminaras „Kuriame vertybes kartu“.

E.k. Pasiklausius Jūsų pasakojimų, atrodo, kad kiekvienas miestietis galėtų pavydėti abromiškiečiams ir patys norėtų gyventi Abromiškėse?

A.J. Gyventojų Abromiškėse tikrai daugėja, tai vienur, tai kitur statomi nauji namai. Tikime, kad į bendruomenės darbą įsilies daugiau naujų, aktyvių, turinčių gerų idėjų žmonių. Abromiškiečiams labai reikėtų kultūros specialisto, galinčio vadovauti kolektyvams. Atsirastų bendruomenėje ir šokančių, ir dainuojančių, ir vaidinančių žmonių, bet vadovui pasisamdyti neturime lėšų. Laukiame, kad kada nors toks žmogus mūsų bendruomenėje apsigyvens.

E.k. Kaip Jūs dabar įsivaizduojate gyvenimą Abromiškėse, jei nebūtų buvę tų ES investicijų?

A.J. Sunkiai. Per tuos trejus metus pripratome prie aktyvaus bendruomenės gyvenimo ir jau atsiradusio poreikio laisvalaikiu skubėti į bendruomenės namus – svirną, tad gyvenimo kitaip neįsivaizduojame.

E.k. Ačiū už pokalbį.

Share
Copyright 2011. Joomla 1.7 templates.